Auditoriai nesutiko su ligonių kasa
 
Pristatydama fondo rezultatus Seimo Sveikatos reikalų komitetui, VLK Biudžeto skyriaus vedėja Jurgita Šilinaitė-Širinskienė pranešė, kad 2025 metais surinkta 4,1 milijardo eurų pajamų, o pajamų planas viršytas trimis procentais.
 
„Į šį fondą gauta 123 milijonais eurų daugiau lėšų, nei buvo planuota. Didžiąją viršplaninių pajamų dalį sudarė privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nes šalies ekonomikos augimas buvo kiek spartesnis, nei prognozuota“, – aiškino ji.
 
Fondo išlaidos taip pat siekė kiek daugiau nei 4,1 milijardo eurų, papildomai panaudota 102 milijonai eurų rezervo lėšų – daugiausia sutartinėms paslaugoms apmokėti ir bazinėms kainoms didinti. Pasak vedėjos, pagal tais metais galiojusius teisės aktus biudžetas įvykdytas laikantis fiskalinės drausmės taisyklių.
 
Fondą tikrinusi Valstybės kontrolė įvertino kitaip. Auditorius Jaroslav Rimoit paaiškino, kad fondas teikia dvi ataskaitas ir kiekvienai auditoriai rašo atskirą verdiktą. Pajamų ir išlaidų apskaitą – kiek gauta ir kiek išleista – jie įvertino be priekaištų. Visgi platesnį finansinį vaizdą, kuriame surašytas fondo turtas ir skolos, patvirtino tik su išlyga.
 
Abejonių auditoriams sukėlė gautinos sumos – pinigai, kurių fondas dar nėra atgavęs. Auditoriai negalėjo patvirtinti 6,8 milijono eurų, kuriuos fiziniai ir juridiniai asmenys skolingi už fondui padarytą žalą, ir 9,6 milijono eurų kompensacijų iš užsienio už ten apdraustų žmonių gydymą Lietuvoje. Problema, anot jų, ne dingę pinigai, o apskaita: VLK sistemose nefiksuojama, kada tos sumos turi būti grąžintos, todėl jų neįmanoma tvarkyti pagal viešojo sektoriaus standartus.
 

„Mūsų Fiskalinės stebėsenos centro vertinimo duomenimis, 2025 metais PSDF fiskalinės drausmės taisyklės nesilaikė, nes biudžeto struktūrinis balansas buvo neigiamas – minus 0,1 procento BVP“, – konstatavo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
 

Trūkumai – nuo 2021-ųjų
 
Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad apskaitos bėda nėra nauja. Tuos pačius sistemų trūkumus auditoriai nurodė dar 2021 metais, o jie iki šiol neištaisyti.
 
„Ar galima teigti, kad pagrindinė rizika šiandien yra informacinių sistemų valdysena, o ne finansinis fondo stabilumas?“ – klausė komiteto narys profesorius Saulius Čaplinskas. Jis svarstė, ar atsakomybės paskirstymas kelioms institucijoms netrukdo įgyvendinti metai iš metų besikartojančias rekomendacijas.
 
Kontrolierė pritarė, kad pagrindinė kliūtis – ne fondo finansai, o informacinių technologijų valdymas: pasak jos, būtent IT diegimas, greta viešųjų pirkimų ir teisėkūros, yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pokyčiai valstybėje vėluoja.
 
Vis dėlto didžiausią dalį auditorių pastabų sudarė ne IT strategija, o konkrečios sumos, kurių jie negalėjo patvirtinti. VLK direktorius Gytis Bendorius komiteto narius tikino, kad pinigai niekur nedingo: „Noriu patikslinti, kad pinigai nėra dingę. Jeigu vokietis gydėsi Lietuvoje, mes tikrai atrinksime, kuri iš devyniasdešimties kasų turi už jo gydymą sumokėti.“
 
Pasak direktoriaus, tas pats galioja ir žalai sveikatai: kai per avariją sužeisto žmogaus gydymą apmoka fondas, paskui ta suma išieškoma iš kaltininko. Pinigai suskaičiuoti, tik apskaitoje nepakankamai tiksliai nurodyta, kada jie turi būti grąžinti.
 
„Šitą priekaištą žinome, jis šiek tiek nedovanotinai ilgokai tęsiasi mūsų pusėje. Manome, kad konsolidacija padės, nes dabar reikia prižiūrėti ne šešiose vietose, o vienoje. Tikrai pataisysime“, – teigė jis.
 
Tiesa, auditoriai pažymėjo ir teigiamų pokyčių. Reaguodama į ankstesnius patikrinimus, ligonių kasa jau apskaitė kompensacijas už valstybės deleguotų funkcijų administravimą, papildė darbuotojų skatinimo apskaitos reglamentavimą ir nustatė papildomas nematerialiojo turto bei kraujo donorystės kontrolės priemones.
 
Etatai mažėjo, kaštai – ne
 
Apskaitos netvarka – ne vienintelis finansų klausimas, dėl kurio posėdyje kilo abejonių. Komiteto narius domino ir tai, kaip ligonių kasa valdo lėšas po pernai liepą įvykdytos reformos, kai šešios fondą administravusios įstaigos buvo sujungtos į vieną.
 
„Didėjant Privalomojo sveikatos draudimo fondui, didėja ir administravimo lėšos. Ar tai bereikalingas kaštų didinimas, ar nemokėjimas planuoti savo lėšų?“ – klausė komiteto narys Linas Urmanavičius.
 
Atsakydamas G.Bendorius aiškino, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą fondui administruoti galima skirti iki dviejų procentų jo biudžeto, o realios išlaidos kasmet siekia 0,9-1,1 procento.
 
„Reorganizavimo metu atleidome 23 darbuotojus iš 470. Tai nėra daug, apie penki procentai“, – sakė jis.
 
Pasak G.Bendoriaus, didžiausia nauda gauta ne mažinant etatus: „Manome, kad ne tiek sutaupėme per darbuotojų kaštus, kiek patobulinome procesus per jų standartizavimą.“
 
Administravimo kaštus direktorius lygino su kitomis sistemomis: komerciniai fondai užsienyje jiems skiria keturis penkis procentus, „Sodra“ – apie pusantro, o ligonių kasa – vos apie procentą. Skirtumą jis aiškino tuo, kad kasa kontaktuoja su keliais tūkstančiais gydymo įstaigų, o „Sodra“ – su milijonais išmokų gavėjų. VLK atstovai pridūrė, kad tikram reformos efektui pamatyti reikia daugiau laiko – nuo jos praėjo vos pusmetis.
 
Rezervas guli nepanaudotas
 
Atskirai Seimo nariams užkliuvo fondo rezervas. Per metus į rezervą pervesta apie 826 milijonai eurų, panaudota 102 milijonai, o metų pabaigoje jo likutis siekė 723,7 milijono.
 
„Pinigų trūksta, o rezervas didžiulis metai iš metų“, – stebėjosi komiteto narys Zigmantas Balčytis. Jis priminė, kad Finansų ministerija dar šiemet turi nustatyti bendrus valstybės rezervo sudarymo ir valdymo principus, tačiau jos atstovų posėdyje nebuvo.
 
Už Finansų ministeriją atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė: „Finansų ministerija yra parengusi modelius ir planuoja pristatyti rezultatus ministerijai bei atitinkamoms institucijoms. Bet konkrečios datos kol kas įvardyti negaliu.“
 
Kontrolierė pridūrė, kad rezervą reikia vertinti sistemiškai – 2025 metais beveik 84 procentai jo gulėjo banko sąskaitoje ir tik 16 procentų buvo investuota į Vyriausybės vertybinius popierius.
 
E.sveikata kelia abejonių
 
Komiteto narė Jurgita Sejonienė pasiteiravo apie planuojamą e. sveikatos perdavimą administruoti ligonių kasoms ir suabejojo, ar tam pakaks lėšų, nes pats VLK direktorius esą jau yra sakęs, kad dabar skiriamų administracinių lėšų nepakaks.
„Šiuo metu kaip tik vykdome e.sveikatos valstybinį veiklos auditą ir šitą riziką dar vertiname. Oficialios, įrodymais pagrįstos nuomonės viešai pateikti kol kas negaliu“, – teigė I.Segalovičienė.
 
Ji perspėjo, kad rimčiausi sprendimai dar laukia. „2028-ieji ir 2029-ieji tikrai bus tie metai, kada reikės priimti labai rimtus sprendimus dėl valstybės biudžeto, ypač pajamų dalies“, – sakė ji.
 
Rezervus, anot kontrolierės, būtina vertinti ir per senėjančios visuomenės bei geopolitinės situacijos prizmę.
 
Komitetas ataskaitai pritarė: šeši nariai balsavo už, viena – J.Sejonienė – susilaikė. Projektas keliauja į Seimo plenarinį posėdį.