„Pati, kaip pacientė, su seksualiniu priekabiavimu esu susidūrusi ne vieną kartą, – pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė. – Kartą, kai buvau šešiolikos, mano nuogą kūną komentavo du medikai, turėję išmatuoti mano kūną ortopediniam korsetui pagaminti. Turėjau nejudėdama stovėti tiesiai, kol jiedu šlapio gipso tvarsčiais vyniojo mano nuogą kūną juokaudami tarpusavyje apie mano krūtis ir komentuodami jų formą bei dydį. Maniau, kad mirsiu iš gėdos.“
 
M.Jurkutė šioje srityje dirba daugiau nei dešimt metų ir sako, kad tokios patirtys sveikatos sektoriuje nėra pavienės.
 
Riziką didina hierarchija
 
Seksualiai priekabiaujama įvairiose darbovietėse, tačiau sveikatos sektorius, pažymi M.Jurkutė, turi specifinių bruožų, kurie didina riziką. Ji išskiria du pagrindinius.
 
Pirma – griežta hierarchija. „Seksualinis priekabiavimas dažniau tikėtinas aplinkose, kuriose yra labai griežta darbuotojų hierarchinė sistema – tiek vadybinė, tiek statuso. Tokia aplinka būdinga sveikatos sektoriui, – aiškina Tarnybos atstovė. – Priekabiavimo atvejais dažniausiai priekabiautojo ir aukos socialinės ir ekonominės padėtys yra nelygiavertės. Seksualiai priekabiauja didesnę socialinę ir ekonominę galią turintys asmenys – vadovaujamą poziciją užimantys arba visuomenėje didesnį autoritetą turintys, paprastai vyrai, kurie tokį elgesį dažnai pasirenka dėl turimos ar numanomos galios prieš auką.“
 
Tai ypač aktualu rezidentams ir praktikantams, kurių karjera tiesiogiai priklauso nuo vadovų vertinimo. „Esu girdėjusi ne vieną istoriją iš rezidenčių, kurios su priekabiavimu susidūrė dėl savo lyties, jaunesnio amžiaus bei statuso, – pasakoja M.Jurkutė. – Elgesys, su kuriuo jos susiduria, apima nuo švelnesnių formų, tokių kaip komentarai ir juokeliai, iki kur kas rimtesnių – kaip prisilietimai, grasinimai, atviras žeminimas.“
 

Antra – kūniškumo tema. „Ligoninėse labai daug nuogo kūno: darbuotojai dažnai turi persirengti, pacientų kūnai yra prieinami – matomi, liečiami, komentuojami, – vienos gydymo įstaigos darbuotojos žodžius perteikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė. – Tokioje aplinkoje atsiranda daugiau galimybių ne tik komentuoti kūną, bet ir jį liesti, nužiūrėti.“

 M.Ambraso nuotr.

Anot ekspertės, priekabiavimas sveikatos sektoriuje vyksta ir tarp kolegų, ir pacientų atžvilgiu. Dažniausiai tai – netinkami prisilietimai, komentarai, juokeliai, patyčios.
 
Nukentėjusieji linkę tylėti
 
Oficialios statistikos apie seksualinio priekabiavimo paplitimą sveikatos sektoriuje Lietuvoje nėra. Tarnybos praktika rodo, kad seksualinis priekabiavimas vis dar yra viena latentiškiausių diskriminacijos formų darbe. „Apie tai kalbėti nejauku, gėda. Žmonės konsultuojasi kur kas dažniau, nei dėl to teikia oficialius skundus. Dažniausiai skundai teikiami, kai nusprendžiama nutraukti darbo santykius“, – komentuoja M.Jurkutė.
 
Tarptautinis 2024 m. tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos šalyse viena iš trijų moterų gyvenime yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe. Lietuvoje – kas penkta. Trečdalis moterų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, nurodė, kad vyrai priekabiavo darbo aplinkoje – viršininkai, kolegos, klientai.
 
Visgi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl seksualinio priekabiavimo darbe sulaukia vos kelių skundų per metus.
 
„Patyrusieji žmonės dažnai jaučia gėdos jausmą dėl to, kad tai nutiko būtent joms ar jiems. Gėdą dažnai lydi kaltė. Ieškoma priežasčių, paaiškinimų, kodėl tai nutiko, ką pats žmogus padarė arba nepadarė, kad to išvengtų“, – sako specialistė.
 
Visuomenė tokias nuostatas palaiko: 2025 m. Tarnybos inicijuota apklausa atskleidė, kad 44 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie seksualinį priekabiavimą. Taip dažniau galvoja vyrai (53 proc.) nei moterys (37 proc.).
 
70 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad moterys nepraneša apie seksualinį priekabiavimą, nes bijo neigiamo poveikio profesiniam gyvenimui.
 
Galiausiai, anot M.Jurkutės, stabdo ir abejonės, ar kas nors realiai pasikeis. „Jei darbuotojai negauna aiškaus signalo iš darbdavių, kad seksualinis priekabiavimas yra netoleruojamas, o kiekvienas atvejis bus traktuojamas rimtai, kreiptis dėl patirto priekabiavimo yra be galo sunku“, – pabrėžia ji.
 
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šiuo metu atlieka pirmą Lietuvos istorijoje seksualinio priekabiavimo paplitimo tyrimą sveikatos sektoriuje. „Tai naujas, iki šiol niekada nedarytas tyrimas, – sako M.Jurkutė. – Tikimės, kad rezultatai padės formuoti tinkamą atsaką į problemą, apie kurią daugiausiai žinome iš pavienių atvejų bei konsultacijų su sveikatos sektoriaus atstovais.“
 
Prevencija prasideda įstaigoje
 
Kad seksualinio priekabiavimo atvejų medicinos įstaigose pasitaiko, patvirtina ir Santaros klinikų organizacinė psichologė-koordinatorė Lina Šopienė.
 
„Kreipimųsi dėl galimo seksualinio priekabiavimo esame sulaukę, tačiau tai nėra dažni atvejai. Tokie kreipimaisi paprastai susiję su darbuotojų patiriamu nepageidaujamu elgesiu, kuris kelia diskomfortą ar pažeidžia profesines ribas. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, siekiant kuo greičiau ir jautriau padėti situaciją išspręsti“, – sako ji.
 
L.Šopienės teigimu, 2022 m. Santaros klinikos patvirtino Nulinės tolerancijos smurtui politiką ir Darbuotojų elgesio kodeksą. Įstaigoje veikia trys pagalbos grandys. Pirmoji – konsultantas patikėtinis, organizacinis psichologas, padedantis darbuotojui įsivardyti patiriamą elgesį ir pasirinkti tolimesnį žingsnį. Antroji – Reagavimo komanda, kurią sudaro 14 darbuotojų, tirianti situacijas neformaliomis priemonėmis: pokalbiu, mediacija, mokymais. Trečioji – Etikos komisija, į kurią kreipiamasi tik išsėmus neformalias galimybes arba esant fiziniam smurtui bei priekabiavimui.
 
„Galime užtikrinti, kad kiekvienas gautas pranešimas yra nagrinėjamas atsakingai ir nuosekliai, laikantis įstaigoje galiojančių procedūrų. Atsižvelgiant į situacijos pobūdį, taikomos tiek neformalios priemonės, tiek, esant poreikiui, inicijuojami formalūs tyrimai. Mūsų prioritetas – kuo greičiau sustabdyti netoleruotiną elgesį, užtikrinti saugią darbo aplinką ir padėti visoms situacijos šalims rasti tvarius sprendimus“, – pabrėžia L.Šopienė.

---

 
Komentaras
 
Seimo vicepirmininkė, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė:
 
- Apie smurtą artimoje aplinkoje žinau, apie institucinį smurtą žinau, bet apie seksualinį smurtą medicinos įstaigose – neturiu jokios informacijos. Tokiu kampu į temą niekada nežiūrėjome. Be tų pavienių atvejų, apie kuriuos pati esu viešojoje erdvėje skaičiusi, tikrai negaliu pasakyti daugiau.
 
Ar valstybė yra sukūrusi sistemą, kad moteris būtų apsaugota, o jeigu smurtas nutiko – gautų tinkamą pagalbą? Turbūt dar ne. Nepaisant to, kad ir policija, ir tarnybos, ir nevyriausybinis sektorius deda didžiules pastangas, mes vis dar girdime daug nusiskundimų, kad kažkas kažko nesuprato.
 
Seksualinis smurtas yra galios forma. Jis niekada nėra apie provokaciją ar netinkamą elgesį – visada apie galią, jėgą ir piktnaudžiavimą ja. Tylėjimas problemų neišsprendžia, o abejinga reakcija jas tik įtvirtina. Manau, kad šios temos neturėtume paleisti tol, kol nebus sukurta tinkama sistema.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!