Skaičiai
Nuo skiepijimo kampanijos pradžios iki vasario 26 d. apie Lietuvoje įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 VVKT gavo 1138 pranešimus (691 apie „Pfizer-BioNTech“ sukurtą „Comirnaty“ vakciną, 378 – apie „AstraZeneca“, 57 – apie „Moderna“, 12 pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas).

---

 
Pranešimų srautas proporcingas dozėms
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pabrėžia, kad pranešimų skaičiai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į skiepus nuo COVID-19 atspindi ne atskiros vakcinos saugumą, bet atitinka sunaudotų jos dozių skaičių. Todėl didžiausią pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas skaičių VVKT yra gavusi dėl „Pfizer-BioNTech“ sukurtos vakcinos. Jos dozių Lietuva gavo daugiausiai, o ja pradėta skiepyti pirmiausia. Antroje vietoje pagal pranešimų srautą – „AstraZeneca“ vakcina.
 
Tiesa, R.Pilvinienė neslepia – pradėjus skiepyti šia vakcina kurį laiką fiksuotas pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas šuolis. Pradėjus skiepyti „Pfizer-BioNTech“ vakcina, fiksuota po 3–4 pranešimus 1 tūkst. skiepų. Per pirmąsias dešimt dienų nuo vakcinavimo „AstraZeneca“ pradžios VVKT dėl jos galimai sukeltų nepageidaujamų reakcijų gaudavo apie 12 pranešimų 1 tūkst. skiepų. Tiesa, šiuo metu pranešimų srautas slopsta.
 
Daugiau reakcijų po pirmo skiepo
Pagrindinis išskiriamas vakcinų skirtumas – patiriamų šalutinių poveikių laikas. „AstraZeneca“ vakcinos charakteristikų santraukoje nurodoma, jog reakcijos po antros dozės yra lengvesnės ir retesnės. Taigi, galima suprasti, jog daugiau reakcijų tikėtina po pirmosios dozės. O „Comirnaty“ ir „Moderna“ – po antrosios dozės“, – aiškina R.Pilvinienė.
 
R.Pilvinienės teigimu, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, pasiskiepijus „AstraZeneca“ taip pat kol kas nebuvo užfiksuota sunkių alerginių reakcijų. 
Pašnekovai ragina nesureikšminti pasiskiepijus patiriamo karščiavimo ar kitų šalutinių poveikių – jie turėtų praeiti per keletą dienų. „Kas reguliariai skiepijasi nuo erkinio encefalito, irgi žino, kad būna ir karščiavimo, ir kaulų laužymo - žmogus jaučiasi sergantis“, – teigia R.Pilvinienė.
 

Anot gydytojo infektologo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, nepageidaujamos reakcijos – normalus atsakas: „Jos rodo, kad žmogaus imuninė sistema reagavo į svetimkūnį ir pradėjo gaminti antikūnus – tai, ko mums reikia.“

 
Tiesa, vieną vakcinavimą lydėjo nemalonus įvykis. Pasvalio rajone iškart po skiepijimo nuo COVID-19 mirė 77 metų vyras. Jis buvo skiepytas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. Vis dėlto nei įstaiga, kurioje vyko skiepijimas, nei VVKT mirties priežasties su vakcinavimu nesieja – ją lėmė širdies veiklos sutrikimas, o mirusysis turėjo gretutinių širdies ir kraujagyslių ligų.
 
Paniką lėmė prasta komunikacija?
Kalbinti infektologai sutaria, kad nepasitikėjimo „AstraZeneca“ vakcina bangą sukėlė institucijų komunikacija dėl amžiaus ribos ir iškilę klausimai, ar reikėtų ja skiepyti vyresnio amžiaus asmenis. Europos vaistų agentūra (EVA) sausio pabaigoje leido britų ir švedų bendrovės sukurta vakcina skiepyti visus suaugusius žmones. Tiesa, nurodė, jog nėra pakankamai duomenų kalbant apie vyresnius nei 55 metų asmenis. ES šalys į tokią pastabą sureagavo skirtingai, o kai kurios jų priėmė sprendimą šiai vakcinai nustatyti 55–65 metų amžiaus ribą. Vasario pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija taip pat pranešė, jog šia vakcina bus skiepijami tik žmonės iki 55 metų, tačiau praėjus kiek daugiau nei savaitei paskelbė apie visų suaugusiųjų vakcinavimą.    
 
A.Ambrozaičio nuomone, dėl „AstraZeneca“ kilusi panika galėjo būti ir tikslingai suorganizuotos kampanijos padarinys, prie kurios galimai prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos bei propagandistai.
Dėl to, kaip su „AstraZeneca“ vakcina turėjo pasielgti Lietuva, pašnekovų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. „Aš būčiau laikęsis pirmųjų nurodymų skiepyti žmones iki 65 metų amžiaus, kad būtų išvengta nereikalingos šaršalynės. O kai kyla daug abejonių, atsiranda daug melagienų, – teigė gydytojas infektologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Laiškonis pridurdamas, jog visuomenei iškylančiais vakcinų klausimais turėtų komunikuoti vienas konkrečiai šiam reikalui paskirtas autoritetą turintis žmogus. 
 
A.Ambrozaitis mano, jog nepakankamas duomenų kiekis apie vyresnius nei 55 metų amžiaus žmones nėra pagrindas atsisakyti skiepyti šią amžiaus grupę. „Čia techninis klausimas, kodėl mažai (vyresnių nei 55 metų – red. past.) žmonių buvo įtraukta. Bet tai nereiškia, kad vakcina neveikia šio amžiaus žmonių. Tik kai mes neturime duomenų, institucijos nori apsidrausti. Iš tiesų tai gali būti skiepijami ir vyresni žmonės. Kaip rodo tyrimai, vakcina („AstraZeneca“ – red. past.) yra pakankamai veiksminga“, – sako profesorius, kartu paminėdamas ir aukštus šią vakciną patvirtinusios EVA standartus.  
 
Klaidina maža kaina
Infektologų nuomone, žmones dėl „AstraZeneca“ vakcinos galėjo suklaidinti ir jos žema kaina bei veiksmingumo rodikliai. A.Laiškonis pastebi visuomenėje paplitusį klaidingą įsitikinimą, jog jei vakcina kainuoja pigiau, vadinasi, ji blogesnė. Tačiau profesoriaus teigimu, kainų skirtumą lemia skirtingos transportavimo sąlygos. „Pfizer-BioNTech“ vakciną reikia gabenti 70–80 laipsnių šalčio temperatūroje – tai apsunkina logistiką ir didina jos kainą. O „AstraZeneca“ užtenka transportuoti įprastomis vėsinimo sąlygomis.
Tyrimų metu nustatytas „Pfizer-BioNTech“ vakcinos veiksmingumas – 95 proc., „Moderna“ – 94 proc., o „AstraZeneca“ – 70 proc. Vis dėlto A.Ambrozaitis tvirtina, jog šių rodiklių skirtumas didelės reikšmės neturi, o 70 proc. veiksmingumas taip pat yra didelis. „Prisiminkime, kad gripo vakcinos veiksmingumas siekia tik 50–60 proc., o tarp senyvo amžiaus žmonių – tik 30–40 proc.“, – sako profesorius.
 
A.Ambrozaičio teigimu, šis veiksmingumo rodiklis rodo apsisaugojimo nuo ligos tikimybę. Tačiau, visų vakcinų veiksmingumas, saugant nuo mirties ar sunkių ligos formų, kuomet prireikia hospitalizacijos, yra šimtaprocentinis. „Jeigu žmogus pasiskiepijęs „AstraZeneca“ ir susirgs, jis persirgs nesunkia arba besimptome forma, jo nereikės hospitalizuoti. (...) Svarbiausia, kad vakcinų veiksmingumas apsisaugant nuo sunkių formų, mirties ar hospitalizacijų, yra šimtas procentų“, – tvirtina infektologas.

---

 
Komentaras
Premjerės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė:

- Ekspertams duota užduotis surinkti informaciją ir pasvarstyti, kaip skirstyti vėliau numatomų vakcinuoti asmenų prioritetus po to, kai bus paskiepytos dabartinės prioritetinės grupės. Kol kas SAM nemano, kad skiepijimas „AstraZeneca“ vakcinomis yra didelė problema, nes gauta 68 tūkst. dozių, o suvartota – 51 tūkst. Vadinasi, lieka tik 17 tūkst. dozių, o ir jos yra naudojamos. Ekspertams skirta užduotis orientuota į ateitį, masinę vakcinaciją – jeigu yra pageidaujančių ar norinčių grupių (o prašymų mes gauname), galbūt jas paversti prioritetinėmis. Pavyzdžiui, tai galėtų būti visuomenei svarbias funkcijas atliekantys asmenys ar jų grupės. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!