Spręs personalo trūkumo rebusą
 
„Darbo užmokesčio atskirtis yra didelė ir ją būtina mažinti. Įstaigoje, neabejotinai, smarkiai trūksta slaugos personalo ir tą rebusą turėsime išspręsti,“ – sako profesorius, pažymėjęs, kad šiandien vienas rimčiausių iššūkių gydymo įstaigoje – užtikrinti finansinį tvarumą bei išlaikyti ir pritraukti personalą.
 
Šiam tikslui pasiekti naujasis vadovas pajėgas žada mesti į klinikų personalo darbo užmokestį ir karjeros galimybes. Anot jo, iki šiol buvo įprasta, jog klinikose karjera buvo iš esmės galima tik vienu laipteliu aukštyn. Pavyzdžiui, gydytojas gali tapti skyriaus vedėju, o slaugytojas – vyriausiuoju slaugytoju. Toks karjeros progresijos nebuvimas žmones, kurie nori ir gali daugiau, per kurį laiką demotyvuoja.
 
Įstaigos darbuotojams T.Jovaiša žada galimybę užsidirbti papildomai, didinant kai kurių prioritetinių paslaugų apimtis, kad jiems nereikėtų rinktis kitos sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat įvairesnius vaidmenis savirealizacijai, tobulėjimui. „Skatinsime neformalios lyderystės formatą. Man vadovaujant Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centrui, pradėjome vieningos klinikinės praktikos iniciatyvą, kai gydytojai susiskirstė į grupes ir ėmėsi srities, kurią vystė. Daug dėmesio skirsime ir funkcijoms peržiūrėti. Dabar akivaizdu, kad slaugos personalui tenka darbai, kuriuos galėtų atlikti kiti specialistai, pavyzdžiui, koordinatoriai. Toms veikloms, kurioms nereikalingas licencijavimas, galėtume pritraukti kitus žmones ir leisti slaugos personalui atlikti jų kompetenciją atitinkantį darbą“, – sako naujasis generalinis direktorius. 
 
Teigiamo pokyčio darbuotojai sulauks ir gerinant darbo sąlygas: kalbama apie darbuotojų maitinimą, aprangą.
 
„Sieksime užtikrinti kokybiško ir nebrangaus maisto galimybę kolektyvui. Orientuojamasi į tai, kad ši paslauga būtų perkama ne iš išorės, bet vykdoma ligoninės Maitinimo tarnybos“, – aiškino T.Jovaiša.
 
Viską apimanti elektroninė sistema
 
Kita vadovo dėmesio pareikalausianti tema – duomenų ir skaitmeninių technologijų plėtra. Nors šiuo metu klinikos yra sukūrusios elektroninę ligoninės sistemą (ELI), kuria naudojasi ne viena sveikatos priežiūros įstaiga, siekiama, kad instrumentas galėtų tapti regioninis – prie konsorciumo ir ELI plėtros galėtų prisijungti ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
 
„Yra įdiegti skaitmeniniai įrankiai veiklos procesams, klinikinei kokybei, darbo krūviui vertinti. Tolimasis tikslas – turėti viską apimančią elektroninę sistemą, nes norime stebėti ne atskiras dalis, o naudotis skaitmeniniu įrankiu, kuris valdymą pagrįstų konkrečiais duomenimis. Be lyderystės IT sferoje, mums aktualu ir pacientų srautų valdymas, – apie skaitmenines veiklos kryptis kalba generalinis direktorius, mat suvaldyt tokio masto personalą ir pacientų srautus – sunku. – Toks paslaugų srautas sukuria didžiulius iššūkius. Reikės evoliucionuoti. Duomenimis grįstas valdymas ir valdysenos pokyčiai, informacinės technologijos – tos sritys, kurios yra kertinės strategijoje.“
 
Pasinaudodamas proga direktorius pasiuntė žinutę ir pacientams dėl ilgų eilių: atliepti visų pacientų lūkesčius atvykti konsultacijos į Santaros klinikas – nerealistiška: „Tikrai negalėsime to padaryti ir tikriausiai tai neturėtų būti tikslas. Lietuvos ligoninių reformos tikslas yra tai, kad pacientai gautų didžiąją dalį ypač pirminių, antrinių paslaugų arti namų, kad tos paslaugos būtų geros ten.“
 
Glaudžiau bendradarbiaus su kitomis įstaigomis
 
Neatsiejama klinikų veiklos dalis – bendradarbiavimas su kitomis regiono sveikatos priežiūros įstaigomis ir paslaugų kokybės atskirties mažinimas. Vienas pavydžių – Lietuvos Rytų regione veikiantys insulto, miokardo infarkto klasteriai.
 
T.Jovaiša sako sieksiantis glaudesnio ryšio su Nacionaliniu vėžio institutu. Jis tiki, kad taip galima sukurti lyderiaujantį ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse visapusį vėžio priežiūros centrą. Sutelkus jėgas, tikimasi sukurti tokią sistema, kuri teiktų aukščiausios kokybės paslaugas pacientams, užtikrintų inovacijos ir mokslinę veiklą. 
Būtina ir didesnė sinergija su Vilniaus universitetu.
 
„Santaros klinikose privalome stiprinti mokslinę tiriamąją veiklą. Ketiname reformuoti Biomedicininių tyrimų skyrių, kad šis užtikrintų visavertę organizacinę, finansavimo ir logistinę pagalbą tyrėjams. Būtina galvoti apie tai, kaip labiau slaugos specialistus, prieš tai juos specialiai paruošus, įtraukti į tyrimus“, – pabrėžia T.Jovaiša. 
 
Numatoma mamų ir vaikų teikiamas paslaugas integruoti į vieną. Kaip aiškina naujasis vadovas, dabar įstaigoje jos yra atsietos ir teikiamos skirtinguose padaliniuose: besilaukiančiai mamai – Akušerijos ir ginekologijos centre, daliai naujagimių – vaikų padaliniuose, o daliai – tame pačiame Akušerijos ir ginekologijos centre.
 
„Noriu, kad į besilaukiančią ar neseniai pagimdžiusią mamą bei vaiką būtų žvelgiama vientisai, nefragmentuotai ir paslaugas galima būtų teikti vienoje vietoje, nesiblaškant tarp padalinių“, – kalba T.Jovaiša. 
 
Gynybos sistemos vaidmenyje
 
Kalbėdamas apie kryptis, į kurias bus nukreipta ateinančių penkerių metų veikla, vadovas mini ir Santaros klinikų, kaip patikimo nacionalinės gynybos sistemos bei ekstremalių situacijų atsako sistemos nario, vaidmenį: „Negalime ignoruoti geopolitinės situacijos, todėl jau dabar pradėjome bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija, Krašto apsaugos savanorių pajėgomis, Šaulių sąjunga. Neseniai pirmieji Lietuvoje ligoninėje vienu metu atlikome evakuacijos pratybas. Gauti duomenys leidžia modeliuoti regionines ir net nacionalines strategijas.“
 
Darbų sąraše ir gydymo apimčių didinimas, inovacijų diegimas, ląstelių bei genų terapijos plėtra ir projektų, tokių kaip Infekcinių ligų klasterio, Pažangios terapijos centro, Vaikų ligoninės korpuso statyba ir kitų, įgyvendinimas.
 
„Tikiuosi, kad į bendrą organizacijos aruodą bus dedami ne tik lūkesčiai, bet ir palaikymas bei pastangos. Linkiu naujajam vadovui atsakomybių gausos, nes būtent atsakomybės dydis skiria vadovą nuo vadovo-lyderio. Taip pat linkiu sėkmės darbuose, pelnant kolektyvo, ir Lietuvos pacientų pasitikėjimą“, – FB rašė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
Smalsaujantiems, ką toliau veiks vadovo kadenciją baigęs prof. Feliksas Jankevičius, skelbiama, profesorius sugrįžta į praktiką.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!