„Su rajoninėmis gydymo įstaigomis tęsime intensyvias ir konstruktyvias diskusijas dėl regionų sveikatos paslaugų ir sveikatos politikos stiprinimo. Jau parengėme tam tikrą pasiūlymą ir iš jų gavome komentarus“, - sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
- Pagaliau 12 milijonų skolas velkančios Santaros klinikos turi vidaus audito išvadas. Pastarosios, beje, vėlavo kone pusmetį. Kaip vertinate klinikų padėtį?
- Vidaus auditas užtruko dėl duomenų pateikimo, skaičiavimo. Klausimai, kuriuos mums uždavė auditoriai, gydymo įstaigai paruošti atsakymus reikalavo papildomų pastangų. Klinika yra parengusi planą, kaip sumažinti minusą ir pradėti veikti be nuostolių. Stebėsime, kaip yra įgyvendinamas audito metu identifikuotas ir pateiktas priemonių planas, stiprinant įstaigos finansinę situaciją. Klinikas stebime atidžiai ir ateinančiais metais stebėsime toliau.
- Ar situacija dėl masiško neurochirurgų išėjimo iš darbo ten jau suvaldyta?
- Klausimas dar nėra baigtas. Jis perkeltas į dalykinį konstruktyvų problemos sprendimo lygį. Bendraujame tiek su pačiais gydytojais neurochirurgais, tiek su administracija. Vyksta pokalbiai ir derybos.
- Kokių naujienų šalies medikai gali tikėtis kitąmet?
- Turbūt ypatingų siurprizų medikams nesame numatę. Mūsų pastangos bus nukreiptos į viešojo sektoriaus stiprinimą ir efektyvumo gerinimą. Skirsime daugiau dėmesio inovacijoms, kurioms šiemet skyrėme nepakankamai dėmesio. Šiemet pirmiausiai jėgas subalansavome ir svarbiausius darbus skyrėme Vyriausybės programos siekiui stiprinti viešąjį sektorių.
- Lietuvos ligoninių asociacija po neseniai įvykusio darbinio susitikimo su jumis ir ministerijos komanda, taip pat Vyriausybės ir ligonių kasų atstovais buvo maloniai nustebusi, jog pagaliau sulaukė iš jūsų deramo dėmesio. Kaip įvardijo jos atstovai, bene per ketverius metus pirmą kartą… Net ir ligonių kasų direktorius pripažino: regionų politikos klausimams skyręs per mažai dėmesio...
- Devynioliktos ir dvidešimtos vyriausybės programose iš tiesų regionų sveikatos politika yra vienas prioritetų, netgi, sakyčiau, išskirtinių. Sveikatos paslaugos savivaldybėse ir apskrityse yra minkštosios galios faktorius, kuris skatintų žmones rinktis regioną, investuotojus rinktis regioną investicijoms. Dar kartą patikinu, kad iš tiesų daug dėmesio skirsime būtent regionų sveikatos priežiūrai, gydymo įstaigų tinklui, paslaugų kokybei.
- Jau minėtą susitikimą inicijavo patys ligoninių vadovai. Dabar kamuolys jūsų rankose. Kokius namų darbus ruošiate? Atliepsite jų išsakytus nuogąstavimus?
- Mano galva, pirmasis darbinis susitikimas buvo itin prasmingas. Pristatėme savo matymą ir apsitarėme, kaip dirbsime toliau. Kitas susitikimas – po Naujųjų metų. Su rajoninėmis gydymo įstaigomis tęsime intensyvias ir konstruktyvias diskusijas dėl regionų sveikatos paslaugų ir sveikatos politikos stiprinimo. Jau parengėme tam tikrą pasiūlymą ir iš jų gavome komentarus. Dabar turėsime pasiūlyti mūsų matymo atnaujintą versiją, atsižvelgiant į tai, ką pasakė rajoninių ligonių vadovai. Jie taip pat gavo namų darbų – pasvarstyti ir kai kur paskaičiuoti, kaip jiems sektųsi dirbti su modelio, kuris galėtų būti diegiamas, pasiūlymais.
- Ministre, apibendrinkite, ar šie metai jums buvo geri?
- Metus vertinu itin gerai. Pati, kaip žmogus ir kaip profesionalas, įgijau daug vertingos patirties. Vadybine prasme mums neblogai sekėsi įgyvendinti Vyriausybės programos prioritetus, pavyko pasiekti svarbių tarpinių rezultatų. O prie punktų, kur dar nesame padėję kryžiuko, esame nusiteikę kitąmet baigti vykdyti strateginius, rimčiausius, sudėtingiausius darbus ir tokiu būdu sveikatos sistemą pastiprinti vadybiniais, administraciniais sprendiniais, kurie reikalingi gerinant paslaugų kokybę.
- Prie eilių mažinimo, reikia manyti, kryžiukas dar nepadėtas... Gal tam kursite naują strategiją?
- Eilių mažinimui ir paslaugų prieinamumui esame parengę didelį priemonių planą. Tai – prioritetinis uždavinys, per 2025-uosius besitęsęs kaip raudonas siūlas. Jis tikrai tęsis ir kitąmet. Visos pastangos, visi pokyčiai, kuriuos įgyvendinsime tiek regionuose, tiek sistemiškai, turi bendrą tikslą: sumažinti eiles ir pagerinti paslaugų prieinamumą, idant pacientai paslaugas gautų kaip įmanoma greičiau.
- Gydymo įstaigų vadovai akcentuoja, kad eilių klausimą reikia pradėti spręsti nuo pamatų – pirmiausia skaičiuojant, koks yra specialistų poreikis ir kiek jų turi būti paruošiama.
- Medikų skaičiaus ir konkrečių specializacijų trūkumo klausimas yra svarstomas valstybės užsakymo komitete, kuriame dalyvauja ir specialistus rengiantys universitetų bei kitų aukštųjų mokyklų atstovai. Klausimas – nepaprastai aktualus ir nuolat svarstomas. Bendradarbiaudami su universitetais stengiamės pritraukti ir paskatinti medikus rinktis tas specialybes, kurių Lietuvai ir sveikatos sistemai reikia labiausiai.
- Rajoninės gydymo įstaigos siekia, kad rezidentai profesines kompetencijas įgytų ir plėtotų ne tik universitetinėse ligoninėse, bet ir pas juos. Tikimasi, kad taip pavyks pritraukti medikus į regionus. Vis dėlto žalia šviesa tam dar neįjungta.
- Regioninės gydymo įstaigos ir dabar didele dalimi yra universitetų, rengiančių gydytojus, praktikos bazės. Vis dėlto interesų subalansavimas – diskusijų lygmenyje. Klausimas – kaip subalansuoti universitetinių ligoninių interesus, regioninių ligoninių interesus turėti rezidentų ir pačių rezidentų pageidavimus. Pastarieji nori gauti kvalifikuotą mokymą ir įgyti kompetencijų. Vyksta diskusija ir pokalbiai, kad būtų subalansuoti tam tikri rezidentūros ciklai. Kai yra reikalingos itin specifinės kompetencijos ir joms įgyti reikia didelio pacientų srauto, rezidentams, be abejonės, svarbu rinktis universitetines ligonines. O tam tikrus ciklus ir praktikas rezidentai yra skatinami atlikti regionų ligoninėse.
Dosjė
M.Jakubauskienė baigė visuomenės sveikatos krypties studijas VU, kur 2007 m. įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau studijas tęsė VU Verslo mokykloje, ten 2019 m. įgijo Verslo administravimo magistro laipsnį.
Akademinį darbą VU vykdė nuo 2001 m., 2008-2010 m. ėjo Tarptautinių reikalų ir programų prodekanės pareigas, nuo 2013 m. turi docentės pedagoginį vardą. Pernai buvo paskirta VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktore. Be darbo universitete, skirtingais laikotarpiais ėjo sveikatos ekspertės, specialistės ir konsultantės pareigas UAB „Sveikatos ekonomikos centras“, Vilniaus miesto savivaldybėje, VšĮ MTVC (Mokymų, tyrimų ir vystymo centre).
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: