Dar liepą Seimo Sveikatos reikalų komitete Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas A.Šimaitis pristatė skaidres su pačiu liūdniausiu finansiniu scenarijumi – grasino įstaigos nemokumu ir teigė, jog deficitas be papildomų finansinių injekcijų 2031 m. sieks 50 mln. eurų. Jis tikino, kad įstaigai reikėtų 28 mln. eurų, bet net ir su šia suma tektų palaukti penkerius metus, kol biudžetas susibalansuotų.
 
Tačiau vietoj paramos – KUL kritikos lavina tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek parlamentarų. Esą dabartinė vadovybė savo neveiklumu ir nepamatuotais sprendimais stumia įstaigą į keblią padėtį.
 
Rugsėjo mėnesį komiteto posėdyje A.Šimaitis pristatė atnaujintą scenarijų ir kitokias skaidres, kuriose prognozuoja, kad į pliusą įstaiga pradės judėti jau kitąmet.
 
Panašu, kad nei komitetas, nei ministerija vadovo pažadais tikėti neskuba. Praėjusį trečiadienį parlamentarai vienbalsiai pritarė trims priemonėms, kuriomis griežtinama Klaipėdos universiteto ligoninės kontrolė jai nesugebant išbristi iš krizės.
 
Griežta kontrolė
 
Bene griežčiausia priemonė, kol nėra subalansuotas ligoninės biudžetas, yra ta, jog visas išlaidas ir finansinei situacijai įtakos turinčius sprendimus ligoninės administracija turės derinti su dalininkais. Vadinasi, sprendimus įsakymu turės patvirtinti ministras.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas paaiškino, kad šis nurodymas priimtas po to, kai perėmęs įstaigą su minusu vadovas nesugebėjo suvaldyti situacijos ir toliau augino mokos fondą. „Ministerijos priežiūra būtina, siekiant užtikrinti ligoninės veiklos efektyvumą, išteklių ir turto panaudojimo racionalumą ir priimamų sprendimų pagrįstumą“, – teigė jis.
 
Kita priemonė nurodo įgyvendinti kartu su ministerija patvirtintą finansinės situacijos gerinimo priemonių planą, griežtai laikantis jame esančių terminų. Ir galiausiai, įstaigos vadovas įpareigojamas kas mėnesį teikti minėto plano įgyvendinimo ataskaitą dalininkams.
 
Atnaujino finansinį scenarijų
 
Dar prieš išgirsdamas parlamentarų sprendimą, A.Šimaitis tikino, kad ligoninės „finansinis deficitas mažėja pastoviai“. Jis teigė, kad iki rugsėjo išlaidos viršijo pajamas tik iki 0,5 mln. eurų, kai pernai viršijimas buvo gerokai didesnis – nuo 1 iki 1,5 mln.
 
A.Šimaitis žadėjo išlaikyti esamas paslaugų apimtis ir mažinti mėnesines išlaidas algoms. „Taigi 2025 m. išeisime į pliusą ir dirbsime pelningai. Įsiskolinimų yra per šešis milijonus. Jei finansinės prognozės pasitvirtins, įsiskolinimai 2025 metų gale pasieks nulį“, – prognozavo jis.
 
Vadovas pasidžiaugė, kad Klaipėdos universiteto ligoninė nuo rugsėjo pradėjo dirbti kaip vientisas junginys be atskirų filialų, su aštuoniolika klinikų ir keturiais centrais. „Legendinės tvoros, skyrusios Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, jau nebėra“, – teigė A.Šimaitis.
 
Paslaugų per mažai
 
„Džiaugiuosi, kad tvoros išardytos, bet problemų liko daug, – replikavo A.Matulas. – Jei, kaip sakote, išlaikysite panašų paslaugų skaičių, kiek teikiate dabar, išgyvensite tik tris keturis mėnesius, nes po to neturėsite apyvartinių lėšų.“
 
Jis pastebi, kad ligoninės paslaugų apimtys ne tik negrįžusios į priešpandeminį lygį, bet ir kasmet mažėja. Pavyzdžiui, sausio-liepos mėnesiais stacionarinių paslaugų ligoninė suteikė už 17, 8 mln. eurų. Tai yra mažiau nei pernai tuo pat metu, kai paslaugos viršijo 20 mln. eurų. O prieš pandemiją, 2019 m. tokiu pačiu laikotarpiu, jos siekė 25 mln. eurų.
 
„Taigi jūs suteikėte tik 71 proc. stacionarinių paslaugų palyginti su 2019 metais“, – apibendrino komiteto pirmininkas. Neblizga ir kitų sričių rodikliai, nes teikiama tik 84 proc. dienos chirurgijos, 79 proc. ambulatorinių specializuotų paslaugų.
 
„Tiesa 115 proc. viršijate dienos stacionarą. Tas šaunu. Jei paslaugas sugrąžintumėte į bent praėjusių metų ar priešpandeminį lygį, per metus gautumėte apie 11 milijonų ir išlygintumėte skolas. Tačiau jei išlaikysite dabar teikiamų paslaugų lygį, po trijų mėnesių tapsite nemokūs“, – kartojo A.Matulas.
 
Augina išlaidas algoms
 
A.Šimaitis komitetui pasakojo, kad įdarbino 109 gydytojus, o išeina 93. Slaugytojų ateina 96, o išeina – 109. Negana to, jis pabrėžė, kad apie 40-30 proc. išėjusių darbuotojų – pensinio amžiaus ir pasidžiaugė „natūralia kartų kaita“. Tačiau tokia retorika, kuomet duota suprasti, jog pensinio amžiaus darbuotojų netektis nėra tokia skaudi, nuskambėjo neskaniai.
 
„Rekomenduočiau išimti pensinio amžiaus darbuotojų procentus iš savo pranešimo, – griežtai tarė A.Matulas. – Mūsų sveikatos sistemą gelbsti pensinio amžiaus žmonės. Ji sugrius, jei džiaugsimės jų išėjimu. Lietuvoje nėra diskriminacijos pagal amžių ir nereikėtų to akcentuoti.“
 
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad algos prie A.Šimaičio ir toliau didėja: „Pernai po dviejų vadovų algų pakėlimų savo filialuose, išlaidos joms siekė apie 25 mln. eurų. Trečiame ketvirtyje tendencija išliko ta pati ir kiek mažėjanti. Ir štai jūs atėjote... Šiemet pirmame ketvirtyje išaugo iki 26, 7 mln. eurų, o antrame jau užauginote iki daugiau nei 27 mln.“

---

 
Komentaras
Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis:
 
- Situacija su dalies darbuotojų krūviais ir darbo užmokesčiu nepasikeitusi. Prieš savaitę vyko derybos šiuo klausimu, tačiau jos buvo bevaisės: įstaigos vadovas ir profesinės sąjungos nepasirašė susitarimo dėl darbo krūvių ir darbo užmokesčio suvienodinimo tas pačias pareigas einantiems asmenims.
 
Esu tikras, kad įstaigos vadovas žino, jog Lietuvoje galiojantys teisės aktai įpareigoja darbdavį nediskriminuoti darbuotojų ir už tokį patį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį.
 
Administracijos atstovai teisinasi dideliu finansiniu deficitu. Tačiau ar teisingi įstaigos prioritetai sprendžiant šią problemą? Ar tikrai korektiška administracijos darbuotojams mokėtis vieną didžiausių darbo užmokesčių tarp šalies gydymo įstaigų? Gal jiems reikėtų solidarizuotis su bendruomene ir susimažinti darbo užmokestį, kol jis bus suvienodintas visiems darbuotojams, kaip tai numato šalies įstatymai?
 
Ligoninės administracija ir dalininkai tikriausiai laukia, kol darbuotojai masiškai kreipsis į darbo ginčų komisijas, mitinguos ar streikuos. Tik kas tada prisiims atsakomybę už galimas pasekmes? Ar tikrai tokia įstaigos vadovo vizija apie analogo neturinčią ir lyderiaujančią gydymo įstaigą Lietuvoje?
 
Po to, kai rugsėjo 10 dieną Klaipėdos universiteto ligoninė užbaigė restruktūrizacijos procesą, darbuotojai jau nebeskirstomi pagal filialus. Atsiradus naujoms klinikoms, centrams, tarnyboms, sprendžiant profesinius klausimus darbuotojams sunku surasti asmenis, atsakingus už šių naujų struktūrų veiklą. Nemažai iššūkių kyla ir naujiems vadovams, kurie iki šiol nedirbo įstaigoje ar nėjo vadovaujamų pareigų.
 
Ligoninėje diegiama ir daug IT naujovių, siekiant susieti iki šiol trijuose atskiruose filialuose veikusias skirtingas sistemas. Tačiau trūksta mokymų dirbti su atitinkamomis programomis. Darbuotojai ir toliau jaučiasi palikti vieni spręsti darbinius klausimus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!