Imitavo masinį incidentą
 
Į LSMU Kauno ligoninės Jonavos rajone esantį Josvainių g. padalinio Skubios pagalbos skyrių bei Laisvės alėjoje įsikūrusį Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių sraigtasparniu atgabenti šeši sunkiai sužaloti pacientai, dar kelios dešimtys įvairaus sunkumo sužalojimus patyrusių asmenų atvežti kitu transportu.
 
Tokiame imituojamo masinio incidento scenarijuje sudalyvavo dviejų LSMU Kauno ligoninės padalinių medikai, vykstant civilinės saugos pratyboms. Tai – viena iš šalyje vykstančių karinių pratybų „Geležinis vilkas 2024-1“ dalių.
 
„Turėjome įvairių „pacientų“, kuriuos reikėjo operatyviai išskirstyti į reikiamus padalinius pagal būklės sunkumą, sužalojimo pobūdį. Jie iš skubios pagalbos skyrių gabenti į operacines, Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrių, stacionaraus gydymo skyrius, kai kuriems užteko pirminės medicininės pagalbos. Pacientams taikytas įprastas Skubios pagalbos skyriuose vykdomas triažas“, – pasakoja LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas.
 
Pašnekovas tvirtina, kad tokio masto pratybose ligoninės darbuotojai dalyvavo pirmą kartą: „Esame dėkingi Lietuvos kariuomenei už vertingą bendradarbiavimą, kuris leido sukaupti daugiau realios patirties esant nepaprastoms situacijoms“, – priduria jis.
 
Paklaustas, ar gydytojai buvo specialiai ruošiami tokioms pratyboms, LSMU Kauno ligoninės atstovas sako: „Esame parengę ekstremalių situacijų planą, dalyvaujame vidiniuose mokymuose, kviečiame konsultantus ir tikimės turėti daugiau tokio pobūdžio pratybų.“


 
Galimybė įvertinti įgūdžius
 

Kaip teigia LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas, situacija buvo maksimaliai artima realybei, tačiau medikai su užduotimi puikiai susitvarkė. „Džiaugiuosi, kad mūsų medikai gerai susidorojo su užduotimis, parodė sugebėjimus ir pasirengimą nekasdieninėms ir ekstremalioms situacijoms, jei tokios įvyktų realiame gyvenime“, – teigia vadovas.

 
Pasak LSMU Kauno ligoninės direktorės infrastruktūrai ir valdymui Helgos Marijos Kauzonės, pratybose medikams talkino ir nemedicininių padalinių darbuotojai užtikrinant sklandų pacientų pervežimą bei kitų užduočių vykdymą. „Turėjome puikią galimybę ne tik įvertinti turimus įgūdžius, bet ir išanalizavus veiksmus, toliau tobulinti pasirengimą įvairioms ekstremalioms situacijoms“, – įsitikinusi dr. H.M.Kauzonė.
 
Rieda kovos mašinos
 
Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šalyje vyksta vienos didžiausių šiais metais tarptautinių lauko taktikos pratybų „Geležinis vilkas 2024-1“.
 
Mokymuose Gaižiūnų ir Kazlų Rūdos poligonuose bei Kauno, Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose atliekamos gynybos ir puolimo operacijos, kurių metų treniruojasi daugiau kaip 3,7 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių ir daugiau kaip 500 karinės technikos vienetų.
 
Pagrindiniai šių mokymų dalyviai – Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantys Karaliaus Mindaugo husarų ir Logistikos batalionai bei Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Mokymuose dalyvaujantys kariniai daliniai pratybose naudoja tankus, pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus, šarvuotus transporterius.
 
Be Lietuvos karių šiuose mokymuose taip pat dalyvauja kariniai vienetai iš Belgijos, Čekijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Liuksemburgo Norvegijos, Nyderlandų, ir NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei vadovaujančios Vokietijos.
 
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra vieni didžiausių taktinių mokymų, kasmet vykstančių Lietuvoje, jomis siekiama palaikyti ir įvertinti Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vienetų kovinę parengtį, taip pat ir LSMU Kauno ligoninės pasirengimą neįprastiems atvejams.


 
Planuojami mokymai
 
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informuoja, kad praėjusiais metais buvo parengta 16 valandų trukmės programa, skirta sveikatos priežiūros paslaugų organizavimui krizės ar karo metu. Mokymus, skirtus sveikatos priežiūros specialistams, organizuoja Higienos institutas. Pastarieji turėtų prasidėti jau artimiausiu metu.
 
„Pirmieji mokymai buvo organizuoti pernai. Jie buvo skirti įstaigų vadovams. Ligoninių ir GMP tarnybos vadovai dalyvavo pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir valstybės ginkluotai gynybai mokymuose“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julianas Gališanskis.
 
Pašnekovo teigimu, šiuo metu identifikuojamos sveikatos sektoriaus specialistų kompetencijos, reikalingos operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ekstremaliosios situacijos ar karo atveju. Šias kompetencijas planuojama integruoti į studijų programas bei podiplomines studijas.
 
„Taip pat periodiškai vykdomos pratybos: praėjusiais metais sveikatos sektorius dalyvavo daugiau nei 10 pratybų, šiemet vien su kariuomene planuojamos šešios pratybos“, – indėlį į medikų kompetencijų karo atveju kėlimą įvardija ministerijos atstovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!