- Kaip nusiteikęs prieš pokalbį su prezidentu? Jaudinatės? Stipriai jam ruošėtės?
 
- Emocinė sveikata yra svarbi sveikatos dalis. Jaudulio prieš tokius susitikimus visada yra. Tokia pozicija, manau, kiekvienam kandidatui kelia nerimą. Sritis yra sudėtinga ir pilna rūpesčių. Tai itin svarbi bendro gėrio sritis, kur žmonėms organizuojama sveikata, o tam dirbantys žmonės čia jaučiasi socialiai atsakingi arba ne.
Rūpestį sveikatos sistema ir kaip ji yra valdoma, rodo ne tik prezidentas, bet ir visa Lietuva. Nors valdantieji stengėsi kaip tik galėjo, sistemoje vis dar yra nemažai spręstinų klausimų. Einu atrasti tuos spręstinus klausimus, juos įvardinti, jiems įsipareigoti ir daryti pokytį, kad sistema gerėtų.
 
- Kokį idėjų paketą nešatės pas prezidentą? Kokią viziją pateiksite? Esate nusiteikęs kardinaliems pokyčiams, tučtuojau kai ką stabdyti, tvarkyti? O gal ramiai tęsti ministrės Marijos Jakubauskienės darbus?
 
- Siūlymų, kuriuos aptarsime su prezidentu, turime. Aišku yra veiklų, kurias būtina spręsti, bet yra ir naujų aspektų, kuriuos norisi išryškinti, ir kurie ilgą laiką negavo tiek dėmesio, kiek turėtų. Žmonėms rūpi paslaugų prieinamumas – turime tam tikrų pasiūlymų, kaip prie jų prieiti arčiau, nei yra dabar. Nors tuo klausimu visi stengėsi, dalykų, kuriuos verta pasiūlyti, dar yra.
Dar vienas opus klausimas – ilgalaikė priežiūra, kuri iki šiol neegzistuoja. Visuomenei tai kelia rimtą iššūkį. O Europoje vykdomi projektai, kai slauga ir globa sujungiamos į vieną. Dar keletą sričių norėtųsi įvardinti jau kitame etape, o kol kas esu tik kandidatas į kandidatus. Daugiau galėsime aptarti, jei eisime šios pozicijos link.
 
- Prezidentas viešai išsakė abejonę, ar jums pavyks susitvarkyti su sveikatos sistemos iššūkiais. Kuo jį mėginsite nuraminti ir įtikinti?
 
- Man atrodo, jog prezidentas išreiškė rūpestį dėl visos sveikatos apsaugos sistemos. Visiems žmonėms, kurie susiduria su šia sistema, kyla daug nuogąstavimų ir klausimų. Norisi, kad ji veiktų maksimaliai gerai.
Kadangi jaučiamas finansavimo trūkumas, reikia suktis efektyviai ir taikliai. Siektina, kad ši sistema būtu prieinama visiems. Dabar lengviau ir greičiau susitvarkyti sveikatą gali tie, kurie turi daugiau pinigų. Taip neturėtų būti. Tai didžiulis rūpestis. Dėmesys turi būti teikiamas regioninėms ligoninėms, aišku, ir didžiosioms. Taigi prezidentas išreiškė ir visos visuomenės susirūpinimą. Sistemai turėtų vadovauti tie, kas gali padaryti teigiamą pokytį.
 
- Didžioji dalis visuomenės yra įsitikinusi, kad sveikatos apsaugos sistemai privalo vadovauti medikas, kuris su ja susiduria tiesiogiai, o ne tik popieriuje. Jūs – pedagogas.
 
- Šis klausimas yra nuolatinis. Kažin ar čia geriau reikia mokėti atlikti chirurginį gydymą, ar vis dėlto daryti tinkamus politinius sprendimus. Reikia apsvarstyti visus variantus, kurie galėtų tvarkyti sistemą ir duoti tuos rezultatus, kurių visuomenė tikisi. Mūsų istorijoje turėjome ir medikų, ir ne medikų. Tiesiog politiniame procese dalyvauja kompetencijų turintys asmenys. Vis dėlto diskusija teisinga, žmonės kelia tinkamus lūkesčius. Šiuo atveju, manau, aš ir mano komanda tinkamai galime prisidėti prie sveikatos sistemos valdymo.
 
- Sakoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos – artimos. Neretai gretinamos dėl to paties siekio padėti žmogui. Sukaupta patirtis vadovaujant socmin‘ui pravers?
 
- Sritys yra persidengiančios. Ne veltui slauga ir globa turi daug dubliavimosi. O šios paslaugos yra vienos prioritetinių. Ateinu iš paslaugų srities – sveikata, kaip ir socialinė apsauga, remiasi į paslaugų teikimą. Čia veikia tie patys darbo principai, tas pats praktinis darbas. Galų gale, kalbant apie mano kompetenciją valdyti socialinės apsaugos fondus yra panašu ir artima Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Tokios kompetencijos yra reikalingos sistemai. Turėdami gerą komandą, galime padaryti teigiamų pokyčių svarbiausiose srityse, kurios kurį laiką yra apleistos.
 
- Kaip tuomet vertinate nueinančios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės darbą?
 
- Kadangi ji darbavosi tiek Gintauto Palucko, tiek Ingos Ruginienės vyriausybėje, darbą vertinu labai gerai. Ji vykdė, sakyčiau, demokratišką politiką, kurios šiuo metu ypač reikia sveikatos sistemai, stiprinant viešąjį valstybinį sektorių. Jos keletas įstatymų paketų yra svarbūs ir dar skinasi kelią Seime. Pozicija yra stiprinti viešąjį sektorių. Norėtųsi pasidžiaugti ir padėkoti, kad ji pradėjo tuos žingsnius. Per viešąjį visiems prieinamą sektorių galime pasiekti daugiau ir socialinių paslaugų sferoje.

---

 
Dosjė
1997 m. baigė Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjų. 
2001 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigė socialinio darbo bakalauro studijas, 2003 m. – magistro studijas.
1997-2000 m. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ dirbo socialiniu pedagogu.
2000-2005 m. – Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos socialinis darbuotojas, socialinio centro projektų koordinatorius, įstaigos vadovas.
2003-2007 m. ir 2010–2016 m. Vilniaus universitete ėjo socialinio darbo lektoriaus pareigas.
2005-2016 m.  vadovavo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ centrui.
2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas socialinės apsaugos ir darbo ministru Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje.
Su žmona Rima augina keturis sūnus ir dukrą.