Vyriausybės programos prioritetinių darbų sąraše
 
Aštrioje Krikščioniškųjų gimdymo namų istorijoje – naujas posūkis. Pirmąją savaitę stojęs už sveikatos apsaugos reikalų pulto sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ėmėsi jam svarbiausių klausimų sprendimo ir vėl prakrapštė pradėjusią trauktis žaizdą – Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo klausimą.
 
Įstaigos uždarymo istorija prasidėjo LSMU Kauno ligoninei paskelbus apie akušerijos paslaugų reorganizaciją. Toks sprendimas motyvuojamas sparčiai mažėjančiu gimstamumu Lietuvoje, mažėjančiais gimdymų srautais ir siekiu visas akušerijos paslaugas sutelkti viename Kauno ligoninės padalinyje Josvainių gatvėje.
 
Akušerijos skyrių restruktūrizaciją atliekanti LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. D.Žaliaduonytė dar pavasarį Seimo Sveikatos reikalų komitete tikino, kad pokyčius inicijuoti yra priversta, smarkiai pasikeitus demografinei situacijai šalyje. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė vos 17,5 tūkst. naujagimių. Tai maždaug 25 proc. mažiau nei 2021-aisiais, kai gimusiųjų skaičius buvo kiek didesnis nei 23,3 tūkst.
 
Aiškinta, kad šiuos pokyčius jaučia ir Kauno ligoninės specialistai. Gimdymų skaičius Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik 30 proc.: 2021 metais gimdymo namų specialistai priėmė 930, o 2025-aisiais – 656 gimdymus. Gimdymų skaičius ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje Josvainių gatvėje per tą patį laikotarpį sumažėjo apie 20 proc. 2021 metais skyriaus specialistai priėmė 1193, o 2025 – 935 gimdymus.
Anot įstaigos direktorės, tai daro įtaką ne tik pastarajam skyriui, bet ir visai ligoninei.
 

„Valstybėje demografinė situacija yra sudėtinga, tačiau šia problema pasirūpinti nėra ligoninės atsakomybė. Mes negalime būti už tai atsakingi, todėl savo veiklas taip ir dėliojame. Įstaigos vadovas turi rūpintis ne vien tik kurios nors siauros srities funkcionavimu, jo plėtra, darbuotojais, kurie ten dirba. Atsakomybė gula už visą ligoninę ir visos įstaigos darbuotojus, visas veiklas, kurios yra vykdomos. Turime ieškoti būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, būti pasiruošusiems priimti atvažiuojančius pacientus“, – komitete tuomet kalbėjo LSMU Kauno ligoninės generaline direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė, aiškinusi, jog skyrius ligoninę stumia į finansinį minusą.

 
Tuo metu dalis šeimų, medikų ir visuomeninių organizacijų pasipriešino pokyčiams, teigdami, kad naikinamas unikalus gimdymų modelis, suteikiantis šeimoms papildomą pasirinkimą. Dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo klausimas pasiekė Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kuriame susikirto reformos šalininkų ir jos kritikų argumentai.
 
Pasikeitus centrinei šalies valdžiai, klausimas atnaujinamas.
 

„Situaciją stebėjau dar iki man tampant sveikatos apsaugos ministru, tad normalu, kad prie šio klausimo grįžtu. Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymas turėjo didelį atgarsį visuomenėje ir iki šiol juntama didelė įtampa: girdisi, kad didžioji dalis Krikščioniškųjų gimdymo namų personalo nesutinka priimti naujo pasiūlymo. Turime rimtą iššūkį: gali būti prarasta ne tik šeimoms svarbi aplinka, bet ir įdirbis, kurį komanda yra sukūrusi. Turime ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti šiuos iššūkius, kurie kyla įgyvendinant dabartinius sprendimus, mat dėl įstaigos perkėlimo prarandama šeimyninė aplinka, dalis specialistų“, – sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

 
„Be to, įstaigos finansiniai iššūkiai, kuriuos įvardina ligoninės direktorė, yra objektyvūs. Mano vertinimu priimti sprendimai kol kas nėra subalansuoti. Turime surasti sprendimą“, – „Lietuvos sveikatai“ komentuoja L.Kukuraitis, šiuo klausimu susitikęs su reorganizaciją įgyvendinančia LSMU Kauno ligoninės generaline direktore prof. dr. D.Žaliaduonyte. Sako, klausimą svarstęs bei alternatyvų ieškojęs ir ministerijoje.
 
„Siekiame išsaugoti Krikščioniškuosius gimdymo namus, kad jie toliau vykdytų savo misiją. Norisi išlaikyti galimybę šeimoms gimdyti ten, kur yra sukurta namų aplinka. Be to, šeimų bendruomenė komunikuoja, kad norėtų gimdyti namų tipo aplinkoje, tad norime, kad Lietuvoje tokių vietų būtų bent kelios, o šeimos turėtų galimybę rinktis. Šiuo metu ieškome sprendimų. Kai juos turėsime, Kauno ligoninei pateiksime pasiūlymą, jį pagarsinsime visuomenei“, – kad kol kas ministerija yra paieškų procese, tikina ministras.
 
Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo klausimas L.Kukuraičio prioritetinių darbų sąraše atsidūrė ne be reikalo. Jis paaiškina, kad klausimą dėl gimdymo namų nagrinėti skatina ir pati Vyriausybės programa.
 
„Nuostatose esame įrašę, kad sieksime šeimos palankių gimdymo sąlygų, tad tai mus įpareigoja ieškoti tokių galimybių“, – pabrėžia L.Kukuraitis.
 
Tiesa, pats ministras, būdamas penkių vaikų tėvas, pristatomas kaip gimdymų namuose šalininkas, tad siekis išlaikyti Krikščioniškuosius gimdymo namus gali būti paremtas ir asmenine jo nuostata.
 
„Aš palaikau, kad gimdymai turėtų būti maksimaliai saugūs tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Deja, esu sutikęs nemažai motinų, kurioms, nors fizinis saugumas gimdant ligoninėje buvo užtikrintas, jos buvo sulūžusios dvasiškai nuo to proceso, kuris vyko gimdant. Neigiamos patirtys dalį šeimų ragina ieškoti dvasiškai saugesnių vietų ir gimdymas namuose viena jų“, – „Lietuvos sveikatai“ yra pasakojęs ministras.
 
L.Kukuraičio žmona yra biologė, tačiau niekada nedirbo pagal specialybę. Ji konsultuoja ir kartais veda mokymus motinystės klausimais. Beje, yra studijavusi ir akušeriją.
 
Laukia pasiūlymų
 
LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė šiuo metu atostogauja, tad atnaujinto klausimo dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų ateities aptarti nesiima. Viešųjų ryšių atstovė Kristina Abromaitė apie naują ministro impulsą taip pat kalba tik puse lūpų.
 
„Kol kas dar nieko komentuoti negalime, nes tai šviežias dalykas. Patys dar nelabai turime informacijos“, – pasimetusi kalba specialistė, tikindama, kad apie situaciją dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų daugiau žinos kitą savaitę.
 
„Laukiame patys, kokie gali būti sprendiniai. Esame atviri pasiūlymams. Turbūt vėl diskutuosime, kokį naują sprendinį galime įvesti į tą pasiūlymų katilą, kad visos pusės būtų patenkintos“, – sako ligoninės atstovė, tikindama, kad ministras šiuo klausimu gydymo įstaigai konkrečių sprendinių dar nepateikė.
 
„Ne iš mūsų atėjo sprendinys ieškoti papildomų alternatyvų. Alternatyvą mes jau pasiūlėme ir pasirašėme deklaraciją, kaip išsaugoti tą bazę, kaip įveiklinti visą pastatą, kokios veiklos toliau gali būti, – apie siūlytas alternatyvas pasakojo K.Abromaitė, patikinusi, kad dėl to diskutuos su visomis suinteresuotomis pusėmis. – Laukiame ir stebime, kas bus toliau. Nežinome aiškios ministro pozicijos. Aiškesnė situacija bus po kelių savaičių. Mes taip pat esame už siekį ieškoti geriausių sprendinių, kad paslaugos atitiktų šiuolaikinio paciento lūkestį, tačiau ir atsižvelgiant į finansus.“
 
Pasinaudojo proga
Naują impulsą gavo šeimų atstovai.
„Naujasis sveikatos apsaugos ministras pranešė, jog praėjusią savaitę buvo aptartos alternatyvos dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo ir artėjama prie sprendimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ viltį šeimoms įžiebė peticiją dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo iniciavusi šeimų atstovė Jarūnė Rimavičienė.
 
„Kai naujasis sveikatos apsaugos ministras pradėjo eiti pareigas, jo komandai išsiuntėme atnaujintą Šeimų iniciatyvinės grupės kreipimąsi. Jame prašėme iš naujo įvertinti Krikščioniškųjų gimdymo namų situaciją bei apsvarstyti galimas jų išsaugojimo bei pertvarkymo alternatyvas“, – „Lietuvos sveikatai“ sakė J.Rimavičienė. Jos tikinimu, Šeimų iniciatyvinė grupė kol kas neturi informacijos apie tai, kokios konkrečios alternatyvos buvo svarstytos, todėl po ministro viešo pranešimo laukia išsamesnės informacijos.

---

 
Komentaras
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Lina Šukytė-Korsakė:
 
- Dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo komitete sudėjome visus pliusus ir minusus, tačiau vėl gavau naujų kreipimųsi. Suprantu, kad šeimų bendruomenė turi savų argumentų, tačiau turime matyti realybę: jei per parą teturime vieną gimdymą, o tam dirba dvylikos žmonių komanda, kokia tuomet gimdymo išeiga valstybei ir kiek kainuoja Krikščioniškųjų gimdymo namų išlaikymas? Komiteto nariams pristačius LSMU Kauno ligoninės finansinę ataskaitą, pamatėme, kad įstaiga buvo didžiuliame minuse. Šiandien ligoninė yra susitvarkiusi – sujungusi skyrius. Norime inovacijų, kompetentingų profesionalių darbuotojų. O jei patalpas laikysime tuščiai ir neturėsime gimdymų, neliks nei profesionalumo, nei finansavimo.
 
Būčiau už šių namų išlaikymą, bet turime matyti realybę – gimstamumas mažėja, gyventojų mažėja. Gimdykime tuomet vaikus ir išlaikykime. Jei norime, ką nors turėti – patys turime dėl to pasistengti. Jei bent trys per parą gimtų – valio, deja, šiandien yra kitaip. Tai – skaudi tema.
 
Be to, pati buvau nuvykusi pasižiūrėti, kokios gimdymo sąlygos suteikiamos Kauno Josvainių gatvėje, susitikau su skyriaus vedėju, personalu, apėjau visas patalpas – jos atitinka šiuolaikinius reikalavimus, yra šiltos. Turiu pasakyti, kad gimdymo namai puikūs, sutvarkyti, turi naujausios geriausios įrangos, mamytėms po gimdymo didžiulės lovos, gimdymui vonios. Jei nebūčiau pati savo akimis pamačiusi – būčiau gūžčiojusi pečiais. O dabar neturiu prie ko prikibti. Pirmoje vietoje mums reikia saugaus gimdymo, o visa kitą – jau antrame plane.