Švenčia jubiliejų
 

„Sveikatos specialistus Klaipėdos universitetas rengia jau ketvirtį amžiaus. Šiemet Sveikatos mokslų fakultetas švenčia 25 metų jubiliejų“, – su tokia žinia buvusiose Klaipėdos kareivinėse, kur šiandien įsikūręs uostamiesčio universitetas, mus pasitinka jo rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

 
Sukaktį minintis fakultetas – vienas didžiausių universitete. Čia studijuoja per tūkstantį studentų, dirba daugiau nei šimtas dėstytojų. Beveik aštuoniasdešimt jų turi daktaro laipsnį.
 
„Mūsų fakultetas – inovatyvus tarpdisciplininis sveikatos mokslų kompetencijų centras, kuriame tų pačių tikslų link dirba mokslininkai, dėstytojai, praktikai ir studentai. Vadovaujamės atvirumo naujovėms, įsitraukimo, įvairovės ir tvarumo vertybėmis, o veiklą orientuojame į visuomenės gyvenimo aktualijas“, – sako KU Sveikatos mokslų fakulteto (SvMF) dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė.
 
Šiuo metu SvMF mokslo ir studijų veiklą sėkmingai plėtoja šešios katedros: Medicinos technologijų, Holistinės medicinos ir reabilitacijos, Slaugos, Socialinio darbo, Visuomenės sveikatos, Sporto, rekreacijos ir turizmo. Taip pat veikia Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras. Atliepiant regiono ir šalies specialistų rengimo poreikius, studijos vykdomos aštuoniose studijų kryptyse: Slauga ir akušerija, Medicinos technologijos, Socialinis darbas, Visuomenės sveikata, Reabilitacija, Turizmas ir poilsis, Laisvalaikio sportas, Pedagogika.
 
Tvariausias Lietuvos universitetas
„Tai nėra įprasta konvencinė medicina, – sako dekanė. – Mes orientuojamės į fizinės, dvasinės ir socialinės sveikatos aspektus.“
 
KU rektorius priduria, kad Klaipėda – labiausiai tam tinkama vieta. „Ne veltui mūsų studijų programos yra išskirtinės. Pajūris pasižymi ypatinga gamta ir puikiomis natūraliomis gamtinėmis sąlygomis, kurių poveikis sveikatai – nenuginčijamas, – įsitikinęs prof. dr. A.Razbadauskas. – Juk žmogaus sveikatą palaiko ne vien tik tabletės. Didelį poveikį jai turi aplinka ir lokacija. Prasminga, kad esame vienas iš Europos universitetų, dirbantis tvarių pajūrio miestų gyvenimo srityje.“
 
Rektoriaus teigimu, uostamiesčio universitetas jau ilgą laiką nuosekliai dirba, sprendžiant tvarumo iššūkius. Nuo 2019 m. universitetas prisijungė prie EU-CONEXUS (Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai) aljanso, kuriame kartu su kitais aštuoniais universitetais partneriais kuria tvarius sprendimus pakrančių miestams ir regionams. Tad nenuostabu, kad prieš savaitę paskelbtuose naujausiuose „THE Impact Rankings 2024“ universitetų tvarumo reitinguose KU įvertintas geriausiai Lietuvoje.
 
Mitas, kad nėra praktikos
 

„Dažnai tenka girdėti, kad universitete studentai įgyja mažiau praktikos negu kolegijose, neva universitetai daugiau dėmesio skiria teorijai. Tai yra mitas, – teigia KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė. – Šiais laikais studijų praktika – neatsiejama kiekvienos studijų programos sudedamoji dalis. Itin daug praktikos valandų surenka būsimi radiologijos technologai, taip pat slaugytojai. Mes apskaičiavome, kad mūsų radiologijos technologai praktikai skiria ne mažiau 520 valandų. Tai yra tikrai daug. Kai kurie studentai vyresniuose kursuose jau įsidarbina ir darbą derina su praktika. Tokiu atveju praktikos valandų susirenka dvigubai daugiau.“

 
Dekanės teigimu, slaugos specialistams pagal Europos Sąjungos reikalavimus praktikos valandų skaičius taip pat ženkliai padidintas.
 
„Atlikdami praktiką, studentai turi galimybę įgytas žinias pritaikyti realiose situacijose, tobulinti profesinius, socialinius, bendravimo įgūdžius, megzti naudingų pažinčių tinklą. Šiandien studijos be praktikos neįsivaizduojamos“, – įsitikinusi profesorė.
 
Brangus malonumas
 
Visgi studentų praktikai reikalinga speciali infrastruktūra ir atitinkamos sąlygos. Tai – didelė finansinė našta, paprastai gulanti ant universitetų pečių. „Kalbant apie radiologijos technologų rengimą, praktika turi vykti realiomis sąlygomis, su realiais aparatais. Pasaulyje yra taip, kad studentai eina į realias tyrimų vietas, dirba su pacientais. Ir tokia praktikos specifika yra brangi visomis prasmėmis: paciento sveikatos prasme, brangios ir aparato naudojimo rezoliucijos, - pasakoja prof. R.Vaičekauskaitė. – Džiaugiamės bendradarbiavimu ir partneryste su medicinos centrais „Northway“, kuriuose įrengta moderni praktikos bazė studentams.“
 
KU Ateities paramos fondo iniciatyva susitarimą steigti modernia įranga aprūpintą radiologijos specialistų rengimo centrą „Northway medicinos centrai“ generalinė direktorė Diana Bumelytė ir rektorius prof. dr. A.Razbadauskas pasirašė pernai spalį.
 
Bendradarbiavimo sutartis numato, kad „Northway“ lėšomis ir jo patalpose įkurto radiologijos praktinių studijų centro ištekliais Klaipėdos universitetas studijų reikmėms naudosis nemokamai. Universiteto atstovai tokią galimybę vadina didžiule dovana.
 

„Klaipėdos universiteto ir medicinos centrų „Northway“ partnerystės dėka studentai turi galimybę dirbti su pačia naujausia ir moderniausia įranga. Esame dėkingi už verslo parodytą iniciatyvą, rengiant specialistus ateities Lietuvai“, – sako KU Ateities paramos fondo vadovas, rektoriaus patarėjas Vytautas Adomaitis.

 
Steigs Medicinos simuliacinį centrą
 
V.Adomaitis pasakoja, kad paramos fondas universiteto iniciatyva kartu su verslininkais buvo suburtas prieš trejus metus. Vienas pagrindinių šio fondo steigimo tikslų – išlaikyti regioninį universitetą, kelti jo prestižą ir finansiškai arba ne finansiškai paremti prioritetines Klaipėdos universiteto sritis.
 
Vieni didžiausių paramos fondo rėmėjų, anot rektoriaus patarėjo, yra medicinos centrai „Northway“, skyrę ne tik patalpas studentams, bet ir solidžią finansinę paramą šiuo metu plėtojamam Medicinos simuliaciniam centrui. „Jau įsigijome įrangą: simuliatorius, manekenus, audiovizualines sistemas. Mūsų lūkestis yra Medicinos simuliacinį centrą įkurti Klaipėdos universiteto ligoninės patalpose. Čia, naudodamiesi moderniausia medicinos technika, studentai galės įgyti ne tik teorinių, bet ir daug praktinių žinių“, – pasakoja V.Adomaitis.
 
Verslo ir mokslo bendrystė
 

Medicinos centrų „Northway“ generalinės direktorės Dianos Bumelytės teigimu, draugystė su Klaipėdos universitetu trunka jau seniai. „Džiugu, kad mūsų suteikta struktūra kaip mokymų bazė tarnauja studentams. Manau, remti universitetus yra prasminga, nes investuojama į Lietuvą ir jos ateitį, – įsitikinusi medicinos centrų vadovė ir priduria: - stiprų universitetą turintis miestas – gyvas miestas: studentai baigia kokybiškas studijas, tampa gerais specialistais, turi visas galimybes įsidarbinti. Klaipėdos universitetas specialistus rengia ne vien tik Vakarų regionui, bet visai Lietuvai. Taigi uostamiestyje ruošiame kvalifikuotus specialistus, o išlošia valstybė.“

 
Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje studentai ne tik dirba su naujausia pažangia aparatūra – kompiuteriniu tomografu, magnetiniu rezonansu, mamografijos sistema, rentgenu, įvairiomis radiologinėmis sistemomis, – bet ir įgauna bendravimo su pacientais įgūdžių. Šioje srityje studentams neatlygintinai padeda medicinos centro personalas.
 
„Radiologinių aparatų apkrova šiandien yra tikrai intensyvi, ir į visą šį intensyvų srautą įsileisti studentus nėra taip paprasta. Įstaigai tai yra ne tik finansinė, bet ir žmogiškųjų išteklių investicija: jie turi skirti dėmesio studentui, specialiai optimizuoti procesus taip, kad praktikantas į juos visavertiškai įsijungtų, – teigia profesorė R.Vaičekauskaitė. – „Northway“ studentas nėra tik stebėtojas, – tokia praktika neturėtų daug vertės, – jis yra aktyvus dalyvis.“
 
„Didžiausias džiaugsmas yra tai, kad verslas pradeda suprasti, koks svarbus yra mokslas, – kolegei pritaria Klaipėdos universiteto rektorius. – Verslas, bendradarbiaudamas su mokslu, kuria pridėtinę vertę visuomenei – drauge mes parengiame kompetentingus specialistus. Juk ir universiteto, ir verslo, ir visuomenės interesas – tas pats. Žmogus, kuris ateina gydytis, nori, kad jį apžiūrėtų geras specialistas. Aš, kaip universiteto vadovas ir medicinos gydytojas, tikrai žinau, kaip svarbu dirbti su kompetentingais specialistais.“


 
Technologams – geresnės perspektyvos
 
Klaipėdos yra vienintelis universitetas Lietuvoje, rengiantis radiologijos technologus. Šiuos specialistus dar ruošia dvi kolegijos. „Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome rengti radiotechnologus. Šiandien mūsų studijas renkasi nemaža dalis baigusių kolegijas, nes siekia universiteto bakalauro. Priežastis ta, kad didelė dalis įstaigų moka didesnį atlyginimo koeficientą tiems, kurie baigia studijas universitete. Tai rodo, kad universiteto išsilavinimą turintys žmonės darbdavių yra vertinami labiau“, – sako SvMF dekanė R.Vaičekauskaitė.
 
Profesorė primena, kad KU yra aljanso EU-CONEXUS narys. Nors šiam priklauso daug stiprių užsienio universitetų, Klaipėdos universitetas yra vienintelis, turintis radiologijos technologijos studijų programą. „Akivaizdu, kad išvystyti programai neužtenka surinkti gerą dėstytojų kolektyvą ar įrengti universitete geras auditorijas. Reikalinga stipri sinergija su konkrečiomis praktinėmis bazėmis, su verslu“, – komentuoja dekanė.
 
Klaipėdoje šios profesijos atstovai rengiami vienuolika metų. Per juos į darbo rinką jau išleista apie 200 absolventų – iki 20 specialistų kasmet. „Tai nėra daug, turint omenyje tą trūkumą, kuris šiandienai yra, – sako profesorė. – O jeigu vertintume prognozes ir tai, kaip eksponentiškai auga radiologinių tyrimų bei technologijų įsigijimo gydymo įstaigose skaičiai, kol kas galime kalbėti tik apie trūkumo užpildymą, bet ne poreikio atliepimą. Tas atotrūkis tarp poreikio ir trūkumo yra didelis ir jis tik augs, todėl iš valstybės pusės turėtų būti skiriama daugiau finansavimo studijuoti šią perspektyvią specialybę.“
Universiteto atstovai pasakoja, kad baigę studijas absolventai paklausūs ir Jungtinėje Karalystėje, ir Skandinavijoje, jie graibstomi visų pagrindinių Lietuvos universitetų klinikų.
 
Medicinos centrų „Northway“ vadovė sako nesistebinti: radiologinių tyrimų poreikis sparčiai auga. „Be šios srities nebeįsivaizduojame gyvenimo. Jeigu reikia nustatyti, kokia procedūra pacientui reikalinga, ar reikalingas operacinis gydymas, ar galima pacientui skirti reabilitacijos priemones ir atitolinti intervenciją į žmogaus organizmą, magnetinis rezonansas ar kompiuterinis tomografas yra būtini. O pagrindinis žmogus, atsakingas už tai, kad vaizdas pasiektų gydytoją, yra radiologijos technologas. Jam tenka atsakomybė už vaizdų kokybę, už tai, kad tyrimas pacientui būtų atliktas saugiai, kokybiškai ir dar maloniai aptarnaujant. Taigi į šią specialybę daug sudėta: reikia ir didelio išmanymo, ir didelės empatijos.“
 
„Dabartiniame kontekste, kai kalbame apie dirbtinį intelektą ir žengiame į virtualią realybę, svarbi tampa technologo sritis“, – įsitikinęs prof. dr. A.Razbadauskas. Jo nuomone, radiologijos technologai bus reikalingi visada: jie ne tik atsako už vaizdus, suleidžia vaistus, nustato aparatus, bet ir vaidina svarbų socialinį vaidmenį: bendrauja su pacientu, supažindina jį su procedūromis, atsako į klausimus, teikia emocinę paramą.
 
Holistika – ne tik žodis
Dar viena profesija, kurios nepakeis joks dirbtinis intelektas ir kurios trūkumas sveikatos sistemoje kelia didelį nerimą, yra slaugytojas. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gali trūkti daugiau nei 3 tūkst. slaugytojų.
 
„Kai valstybinės medicinos įstaigos verkia, kad trūksta slaugytojų, sakau: eikite, kalbėkitės su studentais, rodykite, kad jie jums reikalingi, – kalba prof. dr. A.Razbadauskas. – Kasmet mūsų universitete slaugą baigia po 30-40 absolventų. Ir jie pasirenka dirbti privačiame sektoriuje, nes šiandien jis žymiai aktyvesnis, su studentais bendrauti pradeda jau antrame trečiame kursuose.“
 
Rektorius pasakoja, kad KU slaugos studijų programa buvo sukurta pagal skandinavišką modelį ir jį išlaikė visus 25-erius metus. „Tai yra filosofinis klausimas: koks tavo požiūris į pacientą? Ar tu jį matai tik kaip judantį aparatą, ar žvelgi plačiau? Mūsų slaugytojai išsiskiria holistiniu požiūriu į slaugomus pacientus ir geba matyti visumą – medicininius, psichologinius, socialinius niuansus“, – teigia KU rektorius.
 
„Galbūt kai kam atrodo, kad holistinis požiūris – tik madingas terminas, kurį pavartoji ir gana. Mūsų universitete tai – ne tik deklaracija ar gražus reklaminiam paketui skirtas lozungas, bet realybėje išplėtotas ir veikiantis metodas, – aiškina prof. dr. R.Vaičekauskaitė. – Mes suteikiame erdvę žmonėms, norintiems išdrįsti dirbti kitaip. Gebėjimas mąstyti kitaip ir tą mąstymą pagrįsti mokslinėmis žiniomis, atveria kelius medicinos ir sveikatos priežiūros inovacijoms. Prisirišti prie įprasto konvencinio požiūrio yra daug saugiau. Tačiau reikia daugybės žinių ir tokios žmogiškos profesinės drąsos skleisti kitokį požiūrį bei juo vadovaujantis dirbti. Sakyčiau, tai yra stiprioji mūsų universiteto pusė.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!