- Sulauksite ministro, kuris turi tikslą patikrinti, kaip einasi gydymo įstaigoms reforma, vizito. Nudžiuginsite ar nugąsdinsite? – viešnagės išvakarėse paklausėme K.Knizikevičiaus.
 
- Nėra ko jaudintis, kai kalbėsime aktualiomis temomis. Esame ta savivaldybė, kuri nesutiko jungti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų su antrine grandim. Darbas vyksta funkcinio bendradarbiavimo būdų – turime du atskirtus juridinius vienetus. Ministras nori pažiūrėti, kaip tai veikia.
Nejungėme įstaigų į vieną dėl to, kad iš ligonių kasų turime dvi skirtingas finansavimo sistemas – pirminės sveikatos priežiūros centras apmokėjimą gauna už prisirašiusių gyventojų skaičių, o ligoninė – nuo atliktų procedūrų skaičiaus. Mažuose rajonuose paslaugų skaičius yra vis mažinamas. Ministerija tai stengiasi daryti didindama reikalavimus. Nors iš vienos pusės tai yra gerai – gyventojai gauna kokybiškesnes paslaugas, mes dėl to sunkiau galime prisitraukti medikus. Tendencija tokia, kad ligoninės dirba nuostolingai, neužtenka lėšų net pagrindinėms funkcijoms padengti. Jei įstaiga būtų viena, pirminei grandžiai tektų gautais resursais dengti antrinio lygio skolas. Taip mūsų pirminio lygio grandis dėl šeimos gydytojų atlyginimų taptų nekonkurencinga, negalėtume konkuruoti su kitomis savivaldybėmis. Matome, kokia vyksta kova dėl atvykstančių medikų. Kad jie atvažiuotų dirbti turime skatinti didelėmis sumomis. Nusprendėme, jog įstaigoms verčiau linkti nepriklausomoms. Koks bus to rezultatas, matysime ilgalaikėje perspektyvoje.
 
- Ministrą, ko gero, sudomino ir tai, jog Biržų ligoninę palieka jaunas chirurgas Nerijus Ubartas, nes, kaip teigiama, pasijuto neįvertinas vadovo Petro Bimbos?
 
- Oficialiai nei aš, nei įstaigos direktorius iš gydytojo dar negavome prašymo atleisti iš užimamų pareigų. Nors gydytojas teigė norintis išeiti, galutinai nėra apsisprendęs. Tiesiog kaip ir visi ieško geresnių darbo sąlygų. Jei jis mano, kad Pasvalyje bus geriau, jo pasirinkimas. Mes stengiamės jį išlaikyti. Laikas parodys.
Su direktoriumi jau prieš gerą mėnesį sutarėme, kad ligoninėje laikinai iki naujųjų metų įvesime skatinamąją tvarką – kiekvienam chirurginio profilio medikui skirsime dešimt procentų nuo Valstybinės ligonių kasos patvirtinto operacijos įkainio. Kiek tai susidarytų per mėnesį, sunku pasakyti, priklauso nuo operacijos sudėtingumo. Žinau tik tiek, kad per metus susidarys aštuoniasdešimt penki tūkstančių eurų. Tvarką įvedame ne tik operuojantiems chirurgams, bet ir tiems, kurie atlieka mažąsias operacijas.
 
- Bet medikus motyvuoja ne tik finansai. Kaip vertiname paties Petro Bimbos vadovavimą ligoninei?

- Taip, yra konfliktas yra chirurgu Nerijumi Ubartu. Tiesiog tarp jų nesueina laukai. Ir tai dar klausimas, iš kurio pusės – iš Nerijaus ar direktoriaus, nes kiti medikai nesiskundė direktoriaus vadovavimu.
O ligoninėje yra kliūčių, paprastai tariant, kliurkų, bet direktorius stengiasi jas ištaisyti. Nors medikų atlyginimai geri, sudėtinga rasti žmonių vadovaujančioms pareigoms. Nors viešai atrodo, kad direktorius nedirba itin gerai – padaro techninių klaidų, – manau, jog tam įtaką daro ir savivaldybės administracija, iki galo nesužiūrinti dokumentų. Pasigendu daugiau kontrolės iš savivaldybės gydytojos, kuri galėtų sužiūrėti, kad nebūtų jokių spragų rengiant tarybos sprendimus.
 
- Kadangi ir pats dirbote savivaldybės gydytoju, neabejoju žinote visus Biržų rajono sveikatos politikos ir gydymo įstaigos skaudulius, galite adekvačiai vertinti situacijas.
 
- Mūsų skauduliai kaip ir visuose rajonuose tie patys – medikų trūkumas. Juos pritraukti sunku, todėl pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Tariamės, kad jie mūsų ligoninėje galėtų teikti telemedicinos paslaugas. Tiesa, tam turime techniškai pasiruošti: nusipirkti stotelę, kuri leistų bendradarbiauti ir teikti šias paslaugas. Technologijos tiek pažengusios, kad kai kurių specialistų, pavyzdžiui, okulistų nereikia turėti vietoje.
 
- Vadovavote savivaldybės Socialinės paramos skyriui, dirbote Visuomenės sveikatos biure, tad apie gyventojų lūkesčius žinote ne iš kalbų. Kokių permainų reikia biržiečiams?
 
- Ne tik visuomenei, bet ir medikų bendruomenei trūksta žinių, kas yra visuomenės sveikata. Medikai reikalauja per daug greitų rezultatų, tačiau tai – ilgalaikis procesas. Visuomenės sveikatos biurai veikia jau šešiolika metų, tad būtų pats laikas atlikti ilgalaikę analizę, kaip ne tik savivaldybės lygyje, bet visoje Lietuvoje pasikeitė sveikatos rodikliai. Visuomenės sveikatos tikslas – ne pagydyti, bet padaryti taip, kad medicininių paslaugų reikėtų kuo mažiau. Žmones turi suformuoti įpročius. Čia tas pats kaip atliekų rūšiavimas – dažnas vis dar nepagalvoja, į kurį konteinerį mesti šiukšles, o mano penkerių metų dukra nemes tol, kol nebus įsitikinusi, kad meta ten, kur priklauso.
 
- Pajuokausiu. Biržuose organizuojate nemokamą transportą. Kažin ar tai į sveikatą išeis? Vietoje dviračių biržiečiai mieliau sės į nemokamą autobusą... 
 
- Kadangi visi einame tvarumo link, sprendimas – logiškas. Nors tai įgyvendinant negalvojome apie sveikatos aspektus, tai iš dalies susiję. Tokiuose mažuose rajonuose kaip mūsų viena pagrindinių stotelių – sveikatos priežiūros įstaigos. Jos dabar gyventojams tapo prieinamesnės. Iš kai kurių gyvenviečių važiuojančių jų viešuoju transportu padaugėjo iki dviejų su puse kartų. Tai prisideda tiek prie sveikatos gerovės, tiek prie socialinių paslaugų prieinamumo. O Greitosios medicinos tarnybos įgyvendinamo pavėžėjimo paslaugų vis tiek reikės – savarankiškai nejudantiems reikia medicininės pagalbos nuvykti į gydymo įstaigą.

---

 
Dosjė
2013 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, visuomenės sveikatos specialistas.
2014-2015 m. – Pasvalio visuomenės sveikatos biuro stebėsenos specialistas.
2015-2017 m. – Biržų rajono savivaldybės gydytojas.
2017-2022 m. – Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
Nuo 2023 m. Biržų rajono savivaldybės meras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!