Siunčia žinutę tėvams
 

„Baigėsi vaikų atostogos – tai žinutė tėvams. Matome situacijas, kai vaikai, einantys iš mokyklos, ypač pro upes, sugalvoja užlipti, išbandyti ledą. Ir, deja, reikia pasakyti, kad tokių iškvietimų, kai reikia traukti skęstančius vaikus, turime“, – kalbėjo PAGD direktorius Renatas Požėla.

 
„Kaip mokome vaikus eismo taisyklių, kaip pereiti saugiai per gatvę, kaip dėvėti saugos diržą, lygiai taip pat derėtų priminti ir kaip elgtis ant ledo“, – priminė departamento vadovas.
 
Statistika rodo, kad pernai dėl neatsargaus elgesio ant ledo iš viso žuvo šeši žmonės: po vieną Panevėžio miesto, Zarasų, Jonavos, Kėdainių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybių teritorijose. Dar šeši žmonės buvo išgelbėti, vienas jų – nepilnametis.
 
PAGD vadovas atkreipė dėmesį, kad nelaimės ištinka ir augintinius. „Šeimininkai vis dažniau paleidžia šunis palakstyti ant ledo, o šie įlūžta. Pastaraisiais metais tokių iškvietimų, kuomet reikia traukti ir gelbėti šunis, sulaukiame vis dažniau“, – pastebėjo jis.
 
Įvardijo pavojingas tendencijas
 
Didžiausią galvos skausmą gelbėtojams kasmet kelia žvejai, ypač mariose. „Kai susidaro sąlygos, mariose tarsi išdygsta naujas miestas. Ypač tai matyti naktį – šviesos, didelis žmonių kiekis“, – pasakojo R.Požėla. Neatsitiktinai per pastarąjį dešimtmetį daugiausiai gyvybių ant ledo išgelbėta Neringos savivaldybėje (60), Kauno ir Kupiškio rajonų savivaldybėse (po 6).
 
Kartu departamento vadovas įvardijo ir naują tendenciją: „Vis labiau populiarėja tokia idėja – transporto priemone ar keturračiu išbandyti ledo storį. Ežeruose, sodų tvenkiniuose, kartais net upėse, kur ledas ypač pavojingas dėl srovės.“
 
R.Požėla priminė ir penktadienio tragediją Kauno rajone, Gervėnupio kaime, kai į tvenkinį įvažiavęs keturratis apvirto ir įlūžo. Keturiasdešimtmetė moteris sugebėjo pasiekti krantą ir išsigelbėti, o keleriais metais jaunesnis vyras nuskendo – keturratis rastas vos metro atstumu nuo kranto, apvirtęs ant šono. Vyro kūną kitą dieną ištraukė gelbėtojai.
 
Liudininkų teigimu, tokių ekstremalų Lietuvoje vis pasitaiko: vos užšąla vandens telkiniai, rizikuodami gyvybe ir turtu žmonės ledą raižo ir keturračiais, ir automobiliais.
 
2023 metais Jurbarko rajone, keturračiui įlūžus ant tvenkinio ledo, žuvo nepilnametė vairuotoja.
 
Skambinti 112
 
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus pratybų metu paaiškino, kad Gilužio ežere ledas vietomis tesiekia keturis šešis centimetrus – toks ledas nėra saugus. Vienam žmogui lipti ant ledo saugu, kai jo storis viršija septynis centimetrus, o grupei reikia bent dvylikos.
 
Ką daryti, pamačius įlūžusį žmogų? „Pirmiausia būtina skambinti 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą – didelių ežerų atveju gelbėtojai gali būti nukreipti visiškai iš kitos pusės, o kiekviena minutė brangi. Jei šalia yra kitas žmogus, verta jį pasiųsti pasitikti tarnybų“, – patarimais dalijosi G.Ruočkus.
 
Nusprendus padėti pačiam, gelbėtojas pataria pirmiausia apsidairyti, kas galėtų pasitarnauti: „Būna atvejų, kai panaudojami automobiliuose esantys vilkimo lynai, įvairios virvės, kopėčios, lenta, šaka – viskas, kuo galima būtų padidinti savo plotą ir paduoti nukentėjusiajam įsikibti.“
 
Artėti prie eketės, anot jo, galima tik šliaužte, kūnu užimant kuo didesnį plotą, ir likus dviem trims metrams paduoti daiktą, kurio įlūžęs žmogus galėtų įsitverti. Jeigu nukentėjusysis nebendrauja ir yra be sąmonės, visais atvejais derėtų sulaukti specialistų – nepasiruošęs gelbėtojas pats gali tapti auka.
 
Svarbiausia – nepanirti
 
Įlūžus pačiam, svarbiausia nepanikuoti ir normalizuoti kvėpavimą. Tą padaryti galima lėčiau iškvepiant.
 
Karštligiškai kabintis už ledo krašto neverta – jis lūžta ir taip greičiau netenkama jėgų. Jei trukdo sunkūs batai, galima pabandyti juos nusiauti, tačiau drabužių nusivilkti negalima – jie saugo kūną nuo šalto vandens.
 
Ant ledo patariama „užplaukti“ – iriantis kojomis ir rankomis. Pirmiausia ant ledo užkeliamos plačiai ištiestos rankos ir krūtinė, po to kojos. Pavykus išlipti, svarbu kuo plačiau paskirstyti kūno svorį – atsargiai nusiridenti kuo toliau nuo eketės ir šliaužti į tą kranto pusę, iš kurios ateita. Ant kojų stotis galima tik pasiekus krantą. Tuomet gelbėtojai pataria kuo greičiau ieškoti pagalbos – žmonių, galinčių padėti persirengti sausais drabužiais, sušilti, iškviesti medikus.
 
Jei per 10 minučių išlipti nepavyksta, intensyvų judėjimą derėtų nutraukti – judant kūnas greičiau netenka šilumos. Turint smeigą ar peilį, galima prismeigti rankovę prie ledo, kad bent ranka laikytų kūną virš vandens. Net pavojingai nukritus kūno temperatūrai ir praradus sąmonę, nepaniręs žmogus išlieka gyvas ir jį galima išgelbėti.
 
Varo į neviltį

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus neslėpė – į nelaimės vietą atvykusius gelbėtojus neretai apima neviltis. „Žmonės lyg ir žino tuos pavojus, lyg girdi perspėjimus, bet vis tiek taisyklių nepaiso. Yra tekę ištraukti žmones, kurie netrukus patys prisipažįsta: „Taip, žinojau, kad galiu įlūžti, bet vis tiek lipau.“ Tai varo į neviltį“, – kalbėjo komandos viršininkas.

 
2022 metais šalyje buvo pasiektas „antirekordas“, kai dėl neatsargaus elgesio ant ledo žuvo net penkiolika žmonių. „Vėliau situacija pagerėjo, pastaraisiais metais fiksuojama po šešias žūtis. Vis dėlto, kiekviena prarasta gyvybė yra per didelis skaičius“, – pabrėžė G.Ruočkus.
 
„Vandens telkinyje neturėtų žūti niekas, – antrino R.Požėla. – O dėl ko žmonės žūsta? Nes neįvertina rizikų. Pačios geriausios taisyklės ar įstatymai neveiks šimtu procentų, jeigu žmogus nesuvoks, kad tai orientuota į jį patį.“

---

 
Verta žinoti

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu šalies upėse yra stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, daug kur ledas su properšomis. Ledo danga pasidengę daugelis šalies ežerų, tačiau ledo danga nėra saugi. Ledo storis ežeruose šiuo metu siekia 4-8 cm.
 
Remiantis artimiausių dienų orų prognoze ir toliau laikysis žiemiški orai, protarpiais numatomi nedideli krituliai, vyraus sniegas. Upėse ir toliau bus stebimi ledo reiškiniai – numatomas gausus ižas, gali susidaryti ledo sangrūdos. Vietomis ir toliau formuosis ledo danga (ledas upėse niekada nebūna saugus). Ežeruose ledas pamažu tvirtės. Ledo storiui įtakos turės ant ežerų susidariusi sniego danga.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!