Užkūrė naują vadovavimo mechanizmą
 
Druskininkų ligoninė – gyvas pavyzdys, kad įstaigos sėkmė priklauso nuo vadovo ir jo vadybinių kompetencijų.
„Ligoninėje įvyko didelis perversmas“, – pokalbį pradėjo antrą kadenciją dirbanti E.Raulušaitienė. Su beveik visa administracija iš įstaigos išėjęs buvęs vadovas paliko daugiau klausimų nei atsakymų.
 
Laikinąja vadove tuomet paskirta E.Raulušaitienė tapo šiaudu skęstančiai įstaigai. Mat eiti vadovo pareigas norinčiųjų neatsirado. Buvo, kas domėjosi šiuo postu, tačiau turbūt nugąsdino savivaldybės užsakyto audito rodikliai. O neigiamą palikimą gavusi E.Raulušaitienė viską pradėjo iš pradžių.
 

„Pasiraitojome rankoves ir kibome į darbus. Su komanda negailėjom nei jėgų, nei laiko. Pirmas pusmetis buvo ypač intensyvus. Pritraukus naujus specialistus, pacientams galėjome pasiūlyti naujas paslaugas, sumažėjo eilės norint patekti pas specialistus. Teko įgyvendinti nemažai administracinių pokyčių: skaitmenizuota medikamentų sistema, integruota viešųjų pirkimų valdymo informacinė sistema, įgyvendinti kiti skaitmenizavimo procesai, padėję užtikrinti efektyvesnę ir skaidresnę valdymo kokybę bei kontrolę.
Teko perprasti ir kolektyvo nuotaikas, išgirsti bei atliepti jų lūkesčius. Tai, ko gero, buvo svarbiausias uždavinys ir didžiausias iššūkis. Dirbant su komanda, kurią jungia skirtingų kartų savo srities specialistai, reikia stengtis, kad jie susikalbėtų ir rastų sutarimą bei motyvaciją vieningai siekti užsibrėžtų tikslų“, – sako Druskininkų ligoninės vadovė Evelina Raulušaitienė.

 
„Vis dažniau išgirsdavau raginimą ateiti vadovauti įstaigai ne laikinai, o pastoviam darbui. Tad surizikavau nutarusi sudalyvauti ligoninės vadovo konkurse, ir dėl to esu laiminga“, – tuomet priimtu sprendimu džiaugiasi pašnekovė.
Panašu, išlošė ir kolektyvas, ir pacientai, be abejo, savivaldybė.
 
Vienintelis kurortas, turintis ligoninę
 
Druskininkai – vienintelis Lietuvoje kurortas, turintis ligoninę. Taigi, šią gydymo įstaigą sunku lyginti su kitomis. Mat jiems tenka aptarnauti ne tik regiono, bet ir šalies bei užsienio pacientus. Druskininkų kurorte vienu metu gali apsistoti daugiau nei 8 tūkst. turistų. Vertinant pastarųjų metų užimtumą savaitgaliais, jų būna apie 7,5 tūkst. Per metus kurortą aplanko apie 400 tūkst. poilsiautojų ir tai yra daugiau nei milijonas nakvynių. Todėl tiek aktyvaus gydymo, tiek Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus paslaugos yra ženkliai didesnės nei kitų rajoninių ligoninių.
 
Turistai ir į reabilitacijas paslaugas teikiančias įstaigas atvykstančiųjų srautai generuoja papildomą pacientų skaičių. Dalis jų patenka tiek į ligoninės stacionarą, tiek į priėmimą, ir šis procentas tik didėja. Tą patvirtina statistika, kuri rodo, kad 2021 metais ne Druskininkų savivaldybės gyventojai Druskininkų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje sudarė 21 proc. pacientų, o 2023 jau 35 proc. pacientų. Palyginti 2022-2023 metus Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje pacientų padidėjo 11 proc.
 
Šios priežastys lemia, kad ligonių kasų sutartinės sumos, kurios nustatomos neatsižvelgiant į faktiškai suteikiamas paslaugas, yra nepakankamos tinkamai užtikrinti ligoninės darbą. Druskininkų ligoninė ne kartą kreipėsi į ligonių kasas prašydama įvertinti jos išskirtinumą ir numatyti finansavimą už faktiškai suteikiamas paslaugas.
 
Reikia paminėti, kad ligonių kasos, matydamos dabartinių finansavimo sutarčių ydingumą, dėl ko įstaigoms neužtenka sutartinių sumų normaliam darbui užtikrinti, nuo 2023 m. kas 6 mėn. apmoka viršsutartines paslaugas (išskyrus stacionare suteiktas paslaugas). Tai leido daugumai gydymo įstaigų, įskaitant Druskininkų ligoninę, 2023 metais dirbti nenuostolingai. Tačiau dėl jų apmokėjimo yra nuolatinė rizika, nes apmokėjimo tvarkoje išlieka sąlyga, paslaugos bus apmokamos, jeigu ligonių kasos turės lėšų. Taigi, įstaigos 6 mėnesius teikdamos paslaugas savo sąskaita ir patirdamos realias sąnaudas gyvena tikėjimu, kad šios bus apmokėtos.
 
„Labai tikime, kad finansavimo sąlygos bus keičiamos ir jis bus skiriamas ne pagal formules, bet vertinat praėjusių metų faktiškai suteiktas paslaugas. Mūsų atveju metinė sutartis su ligonių kasomis yra akivaizdžiai per maža. Paslaugų paklausa ir mūsų galimybės yra daug didesnės. Tą bandysime aptarti susitikę su nauju Valstybinės ligonių kasos vadovu“, – sako E.Raulušaitienė.
 
Nepaisant visų iššūkių, įstaiga stabiliai žengia pirmyn. Pasak vadovės, svarbiausia nesustoti ir veikti, telkti dėmesį į žmones, paslaugų plėtrą bei infrastruktūros gerinimą. Siekis – toliau plėsti paslaugų segmentą bei įvairovę, pritraukiant naujų sričių specialistus, o su jų atėjimu didės ir paslaugų sutartis su ligonių kasomis. Taip pat planuojama mokamų paslaugų plėtra, taip išnaudojant kurortinio miesto statusą ir atliepiant pacientų lūkesčius. Visa tai bus lengviau įgyvendinti, kai ligoninė turės atnaujintą infrastruktūrą, įrangą, plankesnes darbo sąlygas specialistams.
 
Dabar gydymo įstaiga dalyvauja Regionų ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros ir modernizavimo projekte, kurį vykdant planuojama atnaujinti Priėmimo ir skubios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius.
 
E.Raulušaitienė nuopelnus už tai dedikuoja komandai: „Vienareikšmiškai, kolektyvas, komanda padeda sukurti sėkmingą įstaigos veiklą. Visur reikia komandinio darbo“, – įsitikinusi pašnekovė.
 
Nuo 2019 metų, kai įstaigai vadovauja E.Raulušaitienė, pasikeitė apie 30-40 proc. personalo. Beje, iš esmės pagerėjus įstaigos rodikliams atsirado ir daugiau norinčiųjų jai vadovauti. Neseniai vykusiame vadovo konkurse sėkmę bandė jau keturi kandidatai.


 
Prieš akis – naujos investicijos
 
Gydymo įstaiga laukia netrukus ją pasieksiančių investicijų. Įgyvendinant regiono savivaldybių modernizavimo ir infrastruktūros projektą, bus modernizuoti Priėmimo ir skubios pagalbos, bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai. Bus pritaikoma efektyviai teikti skubios medicinos paslaugas didesniam skaičiui pacientų, užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams, dirbantiems su infekciniais pacientais, įvykus ekstremaliajam įvykiui užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams, dirbantiems pavojingomis sąlygomis.
 
Taip pat ligoninė pradeda įgyvendinti 2021-2027 metų INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos programos lėšomis finansuojamą projektą, pagal kurį kartu su Elko ligonine (Lenkijoje) planuoja keistis patirtimi, naudojant endoskopinių tyrimų įrenginius vėžio prevencijai. „Toliau plėtosime tarptautinę partnerystę dalyvaudami tarptautinėse investicijų programose. Galiu tik pasidžiaugti, kad sėkmingai buvo inicijuoti susitikimai su Lenkijos ligoninėmis, aptariant bendrų projektų ir bendradarbiavimo perspektyvas. Tai dar viena galimybė atsirasti naujoms paslaugoms ligoninėje“, – sako Druskininkų ligoninės vadovė.
 
Gydymo įstaiga džiaugiasi dalyvavusi projekte „Skubiosios telemedicinos paslaugų teikimas skubiosios medicinos pagalbos skyriuose“. Ligoninei buvo perduota mobili telekonsultacijų stotelė, kurios pagalba skirtingose gydymo įstaigose dirbantys medikai gali konsultuotis su tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų specialistais per atstumą. Toks bendradarbiavimas užtikrina greitesnį ligos diagnozavimą ir gydymo parinkimą, nes suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis priimant sprendimus dėl tolesnio gydymo, tai itin svarbu, kai reikia spręsti kritinius atvejus. Svarbu ir tai, kad naujovė sumažina nereikalingų arba išvengiamų pacientų pervežimų.
 
Medicinos gydytoja Ieva Ivinkina pasakoja, kaip svarbu rajone turėti tokią konsultavimosi galimybę: „Labai patogu susiekti su kolegomis nuotoliu – parodyti rentgeno nuotrauką ar kompiuterinės tomogramos vaizdus, pasikonsultuoti su specialistais. Naudinga tiek galimybė perduoti informaciją, tiek pati konsultacija. Žodžiais nepapasakosi visos situacijos, o vaizdo kokybė – puiki.“
 
Konsultacijos teikiamos pasitelkus vaizdo ir elektroninių ryšių priemones. Taip pat naudojama mobili įranga su galimybe naudoti diagnostnius prietasus, echoskopą, otoskopą ir kt.
 
Vienas įdomesnių projektų, kuriame Druskininkų ligoninė dalyvauja nuo 2023 m., – „Epiconcept“ projektas „Sunkių ūmių respiracinių infekcijų (SŪRS, angl. SARI) epidemiologinė priežiūra“. Tai – pilotinis projektas, jo pagrindu šalies ligoninėse numatoma įdiegti sunkių ūminių respiracinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą. Projektas finansuojamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro. SŪRS projekto epidemiologinės priežiūros tikslas – sukurti sunkių ūmių respiracinių infekcijų stebėseną, kuri padės geriau suprasti ir stebėti Lietuvoje cirkuliuojančius šios infekcijos sukėlėjus. Tokio tipo stebėsena leis Sveikatos apsaugos ministerijai priimti reikalingus ir informuotus epidemijų valdymo sprendimus.
 
Naujos paslaugos
 
„Prieš pusmetį, įsigijus naujausią endoskopinę įrangą, pradėjome teikti kolonoskopijos paslaugas. Šiai procedūrai mūsų, Alytaus, regione eilė buvo beveik pusmetis. Šiandien į procedūras atvyksta nemažai vilniečių, alytiškių ir kitų miestų pacientų. Jiems patrauklu, kad paslaugą atliekame su anestezija, aprūpiname visomis reikalingomis vienkartinėmis priemonėmis. Ir eilių šiai paslaugai neturime, galite registruotis einamam mėnesiui“, – pasakoja pašnekovė.
 
Nuo rugsėjo Druskininkų ligoninėje planuojama teikti ir diabetinės pėdos priežiūros paslaugas – bus įsteigtas Diabetinės pėdos kabinetas.
Per penkmetį su savivaldybės pagalba gydymo įstaiga atnaujino nemažai medicininės įrangos. Įsigytas kompiuterinis tomografas, echoskopai, atnaujinta operacinės, reabilitacinė įrangos, skaitmenizuotas momografas. 2020 m. Sveikatos apsaugos ministerija skyrė 200 tūkst. naujam rentgenui, o šiais metais 163 tūkst. naujai mobiliai rentgeno sistemai C-lankui. Iki 2019 m. įstaiga gerą dešimtmetį neturėjo jokių investicijų, todėl vienu metu reikėjo nemažai atsinaujinti, kad būtų galima kalbėti apie naujų paslaugų teikimą ir specialistų pritraukimą.
 
Įstaigos „arkliukas“ – kraujo tyrimai
 
Dar vienas įstaigos „arkliukas“ – kraujo tyrimai. Turint stiprią laboratoriją radosi erdvė vadovės vadybinei gyslelei pasireikšti. Gydymo įstaiga siūlo ypač platų kraujo tyrimų spektrą.
 
„Pacientai, atvykę į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, dažnai prašo atlikti įvairius kraujo tyrimus. Tačiau šis skyrius – ne vieta tokioms procedūros. Matydami paklausą, supratome, kad ligoninė iš kraujo tyrimų gali užsidirbti. Dabar per metus vien iš to uždirbame apie 300 tūkstančių. Mums tai reikšminga suma“, – rezultatu dalijasi E.Raulušaitienė.
 
Pacientams tai – didelis išlošis. Mat Druskininkų ligoninė siūlo ypač draugiškas kraujo tyrimų kainas. „Palyginti su privačiose įstaigose siūlomų tyrimų kainomis, mūsiškės bent kelis kartus mažesnės“, – sako vadovė.
 
Lėšos, gaunamos už mokamas paslaugas, įstaigai leido padengti dalį įsiskolinimų, mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus bei atsinaujinti.
 
Bendrosios praktikos slaugytoja Aurelija Mackevičienė sako, kad vasarą populiariausi tyrimai po erkių įkandimų, taip pat vadinamoji Vasaros ištyrimo programa. „Sulaukiame daug pacientų iš užsienio, poilsiautojų, aplinkinių miestų bei druskininkiečių. Taip pat turime daug mažųjų pacientų. Tėvai aktyviai rūpinasi vaikų sveikata. Patogu, kai atsakymus galima gauti dar tą pačią ar kitą dieną“, – kalba A.Mackevičienė.
 
Keturiasdešimt šeštus metus įstaigoje dirbanti medicinos biologė Birutė Raugalienė rodydama laboratorijos aparatūrą atkreipia dėmesį, kad nemažai naujos įrangos ligoninėje atsirado su E.Raulušaitienės atėjimu. „Per tiek darbo metų mačiau visko. Keitėsi daugybė vadovų. Dabar galiu tik pasidžiaugti, kad pas mus viskas gerai“, – šypsosi specialistė.
 
Užsieniečiai teikia pirmenybę kurortui su ligonine
 
Druskininkų ligoninė sulaukia ypač daug užsienio pacientų. Didelė jų dalis – svečiai iš Izraelio. Kaip paaiškina E.Raulušaitienė, jų pasirinkimas grįstas noru gauti visas gydymo paslaugas.
 
„Turistai, kurie į Druskininkus atvyksta reabilitacijos arba pailsėti, paprastai pasidomi, ar šalia yra gydymo įstaiga, kokios čia teikiamos paslaugos. Kadangi iš visų Lietuvos kurortų esame vieninteliai turintys ligoninę, stengiamės užtikrinti kuo platesnį paslaugų spektrą. Pacientai iš Izraelio, patekę į mūsų ligoninę, dažnai pasidalina, kad Druskininkus pasirinko būtent dėl galimybės esant reikalui čia pat gauti gydymo paslaugas, pavyzdžiui, hemodializės. Tai ypač svarbu atvykstantiems ir su vaikais“, – pastebi įstaigos vadovė.



Geriatrijos dienos centru pacientai neatsidžiaugia
 
Viena naujovių ligoninėje – Geriatrijos dienos centras, įrengtas naujai suremontuotose patalpose ir prilygstantis privačiam gydymo įstaigos perliukui. Modernu, jauku, estetiška. Projekto įgyvendinimo metu atnaujinta infrastruktūra, įsigyta medicininė ir kita įranga, baldai. Projekto vertė – 236 tūkst. Eur, iš jų 85 proc. – Europos regioninės plėtros fondo lėšos.
 
Maža to, centre dirba tikras gydytojas geriatras! Mat daugelis gydymo įstaigų dėl šių specialistų trūkumo yra priversti verstis su vidaus ligų gydytojais.
 
Iš Egipto kilęs gydytojas Ali Abou Amra palieka ypač šiltą įspūdį. Vadovė pritardama sako jis – gydytojas iš pašaukimo, už tai pacientų yra mylimas, su jais randa glaudų kontaktą.
 
Tuo įsitikinome patys: po procedūrų poilsio erdvėje susibūręs pacientų ratelis negailėjo liaupsių nei čia teikiamoms paslaugoms, nei personalui.
„Jaučiamės pakylėti. Mums pirmiausia čia pozityvo bomba, o tik vėliau masažai, lašinės ir kitos procedūros. Fantastika! Ir tyrimus padarė, ir ergoterpijoje užsiėmimų gavome. Personalas paslaugus, jautrus, puiki priežiūra, dėmesys. Esame laimingi“, – po procedūrų emocingai kalbėjo pacientai.
 
Ali Abou Amra dėkojo gydymo įstaigos vadovei, kurios iniciatyva įkurtas centras. „Čia dirba nuostabus kolektyvas. Mūsų gyvenimas kartu čia yra ir linksmas, ir naudingas“, – pasakojo gydytojas, pristatęs geriatrijos, kineziterapijos, ergoterapijos paslaugas, jaukiai įrengtą virtuvę.
 
Pasak E.Raulušaitienės, druskininkiečiai vis aktyviau domisi galimybe gauti sveikatos stiprinimo paslaugas šiame skyriuje: „Geriatrijos skyriaus tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms susigrąžinti sveikatą. Tai pakankamai naujos paslaugos, tačiau užsienyje jos populiarios. Džiaugiuosi, kad subūrėme stiprią skyriaus komandą, kuri atsakingai rūpinasi pacientais, jų fizine ir emocine sveikata. Džiugina geri pacientų atsiliepimai, jų noras vėl pas mus sugrįžti.“
 
Išaugo endoprotezavimo operacijų skaičius
 
Ligoninėje gerokai išaugo endoprotezavimo operacijų skaičius. Per metus čia jų atliekama apie 300. Speciali eilių valdymo sistema žmonėms leidžia greičiau sulaukti sąnarių endoprotezavimo operacijų. Galime tik pasidžiaugti, kad Druskininkų ligoninę pacientai iš visos šalies renkasi ne tik dėl mieste ir ligoninėje aktyviai plėtojamų sanatorinių reabilitacijos paslaugų, bet ir dėl specialistų profesionalumo bei trumpiausių laukimo eilių. Ligoninėje dirbantys ortopedai traumatologai, nuolat kelią kvalifikaciją tobulindamiesi įvairiose konferencijose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.


 
Vaikų skyrius – svarbi ligoninės dalis
 
„Atvykti atostogų ar sveikatinimo paslaugų yra gerokai patraukliau, saugiau ir ramiau, kai čia pat yra Vaikų ligų skyrius. Taip pat esame svarbi tarpinė stotelė, sveikatos būklės stabilizavimui, kol vaikai dėl sudėtingų klinikinių atvejų vežami į Santaros klinikas“, – apie svarbią paslaugų grandinę kalba vadovė.
 
Suprasdama šio skyriaus aktualumą, palaikymą jam išreiškė visa Druskininkų bendruomenė – savivaldybė, gyventojai ir vietos verslininkai, surėmę pečius, surinko reikiamų lėšų, už kurias buvo atnaujinta skyriaus infrastruktūra: suremontuotos palatos, įrengta virtuvėlė, poilsio zonos, kuriomis gali naudotis mažieji su tėveliais.
 
Vaikų ligų skyriaus vedėja Rasa Povilaitienė sako, kad skyrius aktualumo nepraranda ir žiemą. „Druskininkuose yra įvairiausių pramogų – vandens parkas, „Snow arena“, kas į miestą suburia šeimas su vaikais ir šaltuoju sezonu, o su jomis atseka ir traumos, kiti negalavimai. Po kovido pastebime, kad vaikai dabar serga daug sunkiau. Į ligoninę jie dažnai atvyksta su visa „puokšte“ ligų: žarnyno infekcija, streptokoku, plaučių ar ausų uždegimu. Dėl to, matyt, kaltas susilpnėjęs imunitetas“, – teigė R.Povilaitienė.
 
Didelis dėmesys bendravimo kultūrai
 
Įstaigoje ypač puoselėjama aukšta bendravimo kultūra. Visų pirma – tarp kolegų. Dažnai girdime, kad pas mus gera darbo atmosfera. O tai geriausia reklama, kuri eina iš lūpų į lūpas. Gal dėl to didžioji dalis darbuotojų pas mus dirbti ateina ne per skelbimus, o sužinoję iš pažįstamų. Vadinasi, kažką darome gerai“, – šypsosi vadovė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!