Tikino, kad laikyti neefektyvu
 
Klausimą apie Joniškėlio skyriaus likimą Pasvalio tarybos posėdyje iškėlė tarybos narė Danutė Jablonskytė-Raščė.
 
„Žinome, kad skubos tvarka vyksta procesas dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus. Skyrius lyg ir iškeltas, bet ar optimizuotas, ar uždarytas – neaišku. Kas nulėmė ir kaip bus su darbuotojais?“ – klausė tarybos narė.
 
Ligoninės vadovė patikino, kad nė vienas skyriaus darbuotojas neatleistas – visi perkelti dirbti į Pasvalį. „Darbuotojai visi dirba“, – sakė ji.
 
Anot S.Matulienės, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Pasvalio ligoninė pirmą metų ketvirtį buvo efektyviausia iš rajoninių. Joniškėlio padalinys – išimtis: birželio pradžioje ten buvo likę vos keturi pacientai.
 
„Keturiems pacientams vis tiek reikia viso personalo – gydytojo, slaugytojų, padėjėjų – kaip ir dvidešimčiai. Tai absoliučiai neefektyvu, kaip jūs suprantate. <...> Vadovaujuosi Civilinio kodekso ir protingumo kriterijais: jeigu kas nors nuostolinga ar veikia neefektyviai, aš, kaip įstaigos vadovė, stengiuosi tą problemą išspręsti, optimizuoti – kad vieni gautų paslaugas, o kiti turėtų darbą“, – aiškino direktorė.
 
Be to, anot jos, dalis pacientų į Joniškėlį keltis nesutinka: „Po operacinio ar chirurginio gydymo žmonės dažnai nenori keltis į Joniškėlį, ir tai mums didelė problema. Jie atsisako ir dažniausiai pasilieka Pasvalyje.“
 
Prašė politinio sprendimo
 
S.Matulienė tikino mėginusi rasti, kas dirbtų Joniškėlyje, bet sulaukė neigiamų atsakymų.
 
„Kalbinau gydytojus, viena iš jų – jūsų tarybos narė. Kalbinau ir ligoninės chirurgą, kad bent laikinai padėtų. Tačiau gavau neigiamus atsakymus“, – sakė ji.
 
„Vienintelis žmogus, kuris tuo metu sutiko važiuoti, buvo Matulas (direktorės sutuoktinis Antanas Matulas – aut. past.). Jis sutiktų ir dabar, bet dirbti dviejose darbo vietose vien dėl trijų keturių pacientų...“
 
Dėl Joniškėlio skyriaus ateities vadovė siūlė apsispręsti patiems tarybos nariams: „Jeigu savivaldybės taryba nutars, kad Joniškėlį reikia išlaikyti su vienu, dviem ar trimis pacientais, prašau priimti politinį sprendimą ir balsuoti, kad tas neefektyviai dirbantis padalinys būtų paremtas.“
 
„Jūsų frakcijoje, kiek žinau, yra medikų – galbūt jie galėtų savo geru pavyzdžiu prisidėti ir dirbti Joniškėlyje. Jeigu mums visiems rūpi, turime ką nors dėl jo daryti“, – pridūrė S.Matulienė.
 
Pavadino pasityčiojimu
 
Pasisakyti tarybos narei, medikei Julijai Rastauskaitei meras leido tik S.Matulienei palikus tribūną.
 
„Girdėdama, kaip ji eilinį kartą vėl tyčiojasi, noriu pasisakyti“, – pradėjo tarybos narė.
 
Pirmiausia ji atkirto dėl pasiūlymo jos tėvui chirurgui pereiti į slaugos skyrių dirbti terapeutu: „Iš mano tėčio vadovė jau seniai gavo atsakymą, kad jis negali taip lengvabūdiškai priimti pasiūlymo dirbti slaugos skyriuje terapeutu – daugiau nei keturiasdešimt metų jis dirbo tik chirurgijos skyriuje, kur darbo profilis visiškai kitoks.“
 
„O aš jai priminiau – nežinau, kaip kitaip paaiškinti, gal ji tiesiog užmiršo, – kad vis dar studijuoju rezidentūrą, o nuolatinis mano darbas yra Vilniuje. Ir kiek galiu, tiek rezidentūros ciklą pasikeisdama, tiek atostogas panaudodama, tikrai padedu ir laikinai dirbu Joniškėlio skyriuje.“
 
Anot tarybos narės, daugiau nė vienas medikas pasiūlymo dirbti Joniškėlyje nesulaukė: „Su kiek gydytojų, terapeutų kalbėjau, nė vienas jų – išskyrus Antaną Matulą – tokio pasiūlymo negavo. Tik aš, rezidentė, ir mano tėtis chirurgas.“
 
„Gaila, kad vadovės dabar nėra, nes būčiau paklaususi: jeigu aš neteisi, tegu pasako, kam dar, be mūsų, ji siūlė dirbti Joniškėlyje. Vadovės tikslas uždaryti Joniškėlio slaugos skyrių buvo aiškiai deklaruotas dar pernai. Dėl kilusio triukšmo tada ji susilaikė, bet dabar mane ir mano tėtį, kuriuos pati įvardijo Joniškėlio ligoninės patriotais, bando paversti atpirkimo ožiais“, – piktinosi medikė.
 
J.Rastauskaitė paneigė ir pagrindinį vadovės argumentą – esą Joniškėlyje nėra kam teikti paslaugų.
 
„Pacientai visada noriai rinkdavosi Joniškėlio ligoninę, slaugos skyrius būdavo pilnas. Galiu paliudyti iš beveik dešimties metų patirties – ten visada būdavo pilna pacientų“, – tvirtino ji.
 
Meras: ne mūsų reikalas
 
Meras Gintautas Gegužinskas įsitraukti į ginčą nelinkęs. „Lietuvos sveikatai“ jis teigė, kad Joniškėlio likimas – ne mero ir ne tarybos rankose, todėl direktorės pasiūlymą, kad dėl skyriaus išlaikymo balsuotų pati taryba, G.Gegužinskas atmetė iš karto.
 
„Ne, tarybai tokio siūlymo neteiksiu, nes tai iš principo retorinis klausimas. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius dabar yra bendras, tik išdėstytas dviejose vietose – Pasvalio ligoninėje ir Joniškėlio Jono Leono Petkevičiaus palaikomojo gydymo ir slaugos padalinyje. Tad kalbėti, kad taryboje reikėtų spręsti kažkokį uždarymą, nėra dėl ko“, – aiškino meras.
 
Vienintelis klausimas, dėl kurio meras sutiktų kreiptis į tarybą, – galimas papildomas finansavimas. „Jeigu jis bus aktualus, jį galima kelti, – sakė jis. – Bet ar išlaikyti, ar neišlaikyti, čia ne mūsų problema. Čia yra ligoninės priedermė rūpintis sveikata rajone.“
 
Kad skyrius bus uždarytas, bendruomenė baiminosi dar pernai, pasirodžius pirmiems pertvarkos planams. Tuomet meras teigė nesuprantantis, kam skyrių uždaryti. Savo nuomonės jis sako nekeičiantis ir dabar.
 
„Galvoju lygiai taip pat kaip ir prieš metus. Aišku, galime kalbėti, kiek yra ligonių, kuriems reikia slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, ir kiek tų vietų finansuojama Pasvalio rajone.“
 
O kiek pacientų sulaukiama skyriuje? „Skaičiaus dabar nepasakysiu tiksliai, bet vasarą ligonių, matyt, yra šiek tiek mažiau. Žiemos laiku skaičius didėja“, – sakė meras.
 
Skaičiai nesutampa
 
Tarybos narė Danutė Jablonskytė-Raščė „Lietuvos sveikatai“ tvirtino patikrinusi, kiek pacientų iš tiesų buvo Joniškėlyje tą dieną, kai veikla sustojo. Anot jos, pacientų buvo dvigubai daugiau, nei salėje sakė vadovė.
 
„Iš tikrųjų buvo pervežti aštuoni, ne keturi. Tikrai žinau, nes iš viso buvo devyni pacientai: vieną paleido į namus, o aštuonis pervežė į Pasvalį“, – komentavo tarybos narė.
 

Vadovės kalbas, esą pacientai į Joniškėlį keltis nenori, Pasvalio tarybos posėdyje iškėlė tarybos narė Danutė Jablonskytė-Raščė vadino prasimanymu: vietiniams gyventojams itin svarbu gydytis arčiau namų: „Pacientų čia netrūksta niekada. O ji akcentuoja atvirkščiai – kad niekas nenori. Visi nori, ypač vietiniai. Juk iškėlus tuos senjorus, ir giminaičiai dažnai vyresnio amžiaus – jie tiesiog neturi galimybės važiuoti į Pasvalį. O čia vietoje kiekvieną vakarą ar per pietus ateina pas savo žmogų, pavalgydina.“

 
Slaugos paslaugų Joniškėlyje, pridūrė ji, ieškodavo ne tik pasvaliečiai: „Žinau, kad gulėdavo žmonės net iš Pakruojo rajono, iš Linkuvos.“
 
Daugiausia abejonių tarybos narei sukėlė pagrindinis vadovės argumentas – esą skyrius nuostolingas. To, anot jos, direktorė įrodyti negali, nes Pasvalio ir Joniškėlio slauga skaičiuojama bendrai.
 
„Ji niekaip negali mums parodyti, kad veikla nuostolinga, nes Pasvalio ir Joniškėlio slaugos atskirai neskaičiuoja – viską sudeda į vieną ir mums parodo, ką nori. O jeigu skaičiuotų atskirai, jokio nuostolio Joniškėlyje tikrai nebūtų“, – įsitikinusi D.Jablonskytė-Raščė.
 
Vadovė: „Kalbu faktais“
 
Pačios S.Matulienės pozicijos dėl tarybos narių priekaištų „Lietuvos sveikata“ teiravosi telefonu.
 

„Tarybos nariai kalba lozungais, o aš kalbu faktais, – sakė ji. – Tegul tarybos nariai parodo faktus. Tada pamatysite, kokia situacija.“ Anot jos, skaičiavimai yra ir nuostolingumas dokumentuotas: „Turiu faktus, turiu apskaičiavimus. Skyrius buvo nuostolingas – vienu metu ligonių kasos už jį mokėjo net mažesnį įkainį“, – tvirtino Pasvalio ligoninės direktorė Sandra Matulienė.

 
S.Matulienė priminė, kad privalomo personalo skaičius nepriklauso nuo to, kiek skyriuje pacientų – tos pačios normos galioja ir keturiems ligoniams, ir dvidešimčiai.
 
„Jei norma gydytojui, slaugytojui ir padėjėjui viename skyriuje dukart mažesnė, kaip mums mokėti tą patį atlyginimą? Tos pačios kvalifikacijos, tą patį darbą atliekančiam darbuotojui turi būti mokama vienodai“, – aiškino direktorė.

---

 
Interviu

A.Matulas: norite skyriaus – padenkite nuostolius
 
- Pastarąsias dvi savaites važinėjote į Joniškėlį prižiūrėti likusių ligonių. Kokia ten situacija?
 
- Paskutinėmis dienomis buvo likę keturi pacientai. Tris perkėlėme: vieną į slaugos skyrių Pasvalyje, kitą – į kitą skyrių, o vieną, sunkesnės būklės, su siuntimu į Vidaus ligų skyrių. O personalas vis tiek turi būti visas – ir gydytojas, ir slaugytojos, ir padėjėjai. Trims pacientams.
Dabar visi puikiausiai telpa į Pasvalio slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Turime du aukštus, penkiasdešimt penkias lovas, ir net dabar yra laisvų vietų. Visi ligoniai gydomi, jokių problemų.
Išlaikyti atskirą skyrių, kai išėjo gydytojai ir nėra ligonių, tiesiog neįmanoma.
 
- Vis dėlto anksčiau jūs pats viešai žadėjote, kad skyrius nebus uždarytas.
 
- Aš palaikau, kad skyrius galėtų veikti ir ateityje – pats daug prisidėjau prie jo atgaivinimo ir remonto. Bet vien žodžiais skyriaus neišlaikysi. Jeigu taryba nutaria, kad slauga Joniškėlyje turi išlikti, ji privalo priimti ir antrą sprendimą – kompensuoti patiriamus nuostolius. Taip padarė Biržai, kelerius metus finansavę vaikų ligų skyrių, taip padarė Anykščiai su gimdymo skyriumi. Negali būti, kad sprendimą priima vieni, o nuostolius dengia kiti.
Laikyti skyrių su penkiolika žmonių paros personalo ir keturiais ligoniais – ne sprendimas, o populizmas. Vienam gydytojui dienos norma – dvidešimt ligonių, naktį – trisdešimt, o čia guli keturi penki. Iš kurio skyriaus tada imti pinigus personalui – iš terapinio, chirurginio, slaugos? Neįmanoma. Tad kai kurie tarybos nariai, ypač medikai, galėtų ne kalbėti, o patys nuvažiuoti ir padirbti…
 
- Tad galutinis sprendimas – tarybos rankose?
 
- Taip. Tegul taryba pasako vienu sakiniu: skyrių išlaikome, nepaisant pacientų skaičiaus, o skirtumą padengia savivaldybė. Tada ligoninė per tris dienas grąžina personalą – juk niekas niekur neatleistas, visi laikinai dirba Pasvalyje. Bet kol tokio sprendimo nėra, kalbos lieka tik kalbomis.
 
- O jeigu tokio sprendimo nesulauksite?
 
- Tada ligoniai lieka Pasvalyje, kur vietos užtenka. Bet jeigu kada netilps, administracija žadėjo skyrių atkurti, ir aš pats pasiruošęs vėl važiuoti padėti.
Beje, ginče dėl slaugos lieka nepastebėta dar viena bėda. Šiandien eilėje globos lovos laukia keturi penki žmonės, kurių artimieji nebepajėgia slaugyti. Pora jų pas mus net moka už slaugą iš savo kišenės, nes globoje nėra vietų, o slaugos kriterijų jie neatitinka. Žmogui mokėti beveik tris tūkstančius eurų per mėnesį – nepakeliama. Čia ir galėtų padėti Joniškėlis: savivaldybės rekomendacija – steigti ten bent dešimt papildomų globos lovų. Tada jų būtų ne vienuolika, o daugiau kaip dvidešimt, ir taptume pirmuoju rajonu Lietuvoje, visiškai išsprendusiu stacionarios globos eilių klausimą. O jeigu prireiks, į tas pačias patalpas gali sugrįžti ir slauga.