- Konkursas į dekano pareigas vyko trimis etapais. Kokios buvo nuotaikos, sužinojus, kad laimėjote?
 
- Turbūt truputį nustebau. (Šypsosi.) Kandidatų buvo daug – tikrai buvo iš ko rinktis. Apskritai Kauno kolegija labai orientuota į kokybę – visi kandidatai buvo vertinami įvairiais pjūviais. Tad sprendimas, manau, buvo gerai apgalvotas.
 
- Kolektyvas sutiko šiltai?
 
- Negaliu skųstis. Pats buvęs dekanas paskambino, pasveikino – maloniai pasišnekėjome. Moteris visada pradžiugina gėlės – tai gėlių gavau. (Šypsosi.) Šiuo metu su komanda dar esame susipažinimo etape, bet jaučiu geranoriškumą ir palaikymą.
 
- Turėjote laiko aklimatizuotis ar teko iškart nerti į darbus?
 
- Pats perėjimas iš vienos institucijos į kitą – jau iššūkis. Būdamas išorėje, niekada nematai virtuvės. Reikia laiko susipažinti ne tik su komanda, bet ir su procesais, pajusti realų darbo ritmą.
Atėjau kaip tik tuo metu, kai Kauno kolegijoje buvo patvirtinta nauja strategija. Konkursas buvo pradėtas vykdyti dar prie senosios, tad ruošiau planą pagal ją, tuomet greitai turėjau jį perorientuoti pagal naująją.
Vienas ryškiausių iššūkių buvo tas, kad vos po savaitės ar dviejų reikėjo dalyvauti diplomų įteikimo ceremonijoje. Studentų dar beveik nepažinojau, o jau teikiau jiems diplomus. (Juokiasi.) Patirtis buvo ir smagi, ir simboliška – iš karto pajutau, dėl ko visa tai daroma.
 
- Iki šiol daugiausia dirbote mokslo ir studijų srityje. Ar administracinis darbas pakeitė kasdienybės ritmą?
 
- Neabejotinai. Bet turbūt atėjau ne tiek administruoti, kiek skatinti mokslinę veiklą – tai vienas kolegijos iškeltų uždavinių. Kaip dėstytoja turiu viziją, kaip stiprinti studijas, modernizuoti jas, padaryti patrauklesnes – tiek jauniems žmonėms po mokyklos, tiek ketinantiems persikvalifikuoti. Administracija – tai ne tik koordinuoti žmones, bet ir padėti jiems atrasti kryptis, kurias verta plėtoti.
Nuo 2012 metų dirbau Kauno regiono biomedicininių tyrimų etikos komitete – kaip koordinavimo vadovė. Turėjau ilgametę patirtį tiek su biomedicininiais tyrimais, tiek su teisine aplinka, reglamentuojančia tuos tyrimus. Kartu aktyviai vykdžiau mokslinius tyrimus ir dėsčiau farmakologiją Medicinos akademijoje. Turbūt galėčiau save apibūdinti kaip įvairialypę – turiu skirtingų patirčių, ir šios skirtingos patirtys leidžia į procesus žvelgti plačiau.
 
- Kaip požiūrį praplečia farmakologės patirtis?
 
- Farmakologija yra svarbus dalykas visose sveikatos priežiūros studijų programose. Šiandien slaugytojai jau gali išrašyti tam tikrus vaistus – vadinasi, jie privalo turėti tam kompetencijų. Jeigu reikės – dėstysiu ir pati, perduosiu žinias.
Esu farmakologijos studijų programų kūrėja ir koordinatorė, todėl gerai žinau, kaip procesai veikia iš vidaus. Norėtume, kad studijos neatsiliktų nuo realybės. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu atnaujinama e. sveikatos platforma – norime, kad e. sveikatos mokymai taptų studijų programų dalimi. Kad specialistas, ateidamas į darbo rinką, jau pažintų sistemas ir nereikėtų papildomo mokymo. Kad ateitų pasiruošęs.
 
- Kokius stojančiųjų skaičius prognozuojate šiemet?
 
- Turime būti realistai. Demografinė situacija nėra palanki: pernai gimė apie 17 tūkstančių kūdikių, prognozės bendrame kontekste nėra džiuginančios. Tikslas – stabiliai išlaikyti pozicijas, nenusileisti kitoms švietimo įstaigoms. Ir tai realistiškas, sąžiningas tikslas.
 
- Kuri studijų kryptis šiuo metu labiausiai traukia stojančiuosius?
 
- Pernai ypač augo kineziterapija – norėtume tą augimą išlaikyti ir šiemet. Didelis konkursas yra į burnos higieną – net negalime priimti visų norinčiųjų. Labai laukiame ergoterapeutų: jų poreikis sveikatos priežiūros įstaigose yra didžiulis, mat šie specialistai jau įtraukti į gydytojų komandą. Dantų technikams pernai valstybės krepšelis nebuvo skirtas. Gal jų rengimui šiemet valstybė skyrė didesnę kvotą – tikimės daugiau besidominčių šia programa.
Stojančiųjų į slaugą skaičiai stabilūs – ir tai jau laikome sėkme.
Norėtume didinti žinomumą apie dietetiką. Ši specialybė visuomenėje dar nėra gerai žinoma, bet visuomenei senstant ir vis daugiau dėmesio skiriant sveikai gyvensenai, tai perspektyvi kryptis. Vis daugiau žmonių domisi mityba ir gyvensena. Norime į šią programą pritraukti daugiau studentų – ne vien dėl skaičių, bet galvodami apie tai, kokių specialistų visuomenei reikės ateityje.
 
- O kaip su dėstytojų bendruomene – ar pakanka specialistų?
 
- Turime stiprią komandą, bet visada laukiame naujų, inovatyvių žmonių su šviežiomis idėjomis. Atsinaujinti svajoja kiekviena akademinė institucija.
 
- Turite ir naujų geografinių planų?
 
- Kauno kolegija jau sustiprino sveikatos mokslų pozicijas Alytuje, o šiemet, jei pasiseks, planuojame atidaryti slaugos studijas Tauragėje. Regioninė plėtra – vienas prioritetų, kuriam dabar skiriame daugiausiai dėmesio. Žmonės, norintys keisti kvalifikaciją, turi turėti galimybę tai daryti arčiau namų.
 
- Sveikatos apsaugos ministerija tikina daug dėmesio šiemet skirianti slaugai. Jaučiate valstybės dėmesį?
 
- Dėmesio sulaukiame. Iš ministerijos ateina ir pasiūlymų – pavyzdžiui, kaip įtraukti užsienio studentus, kad pastiprintume slaugytojų bazę Lietuvoje. Tai reali galimybė, bet kyla rimtų iššūkių: slaugytojai bendrauja su pacientais, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai kitomis kalbomis nekalba. Tad užsieniečių įtraukimas neatsiejamas nuo kokybiško lietuvių kalbos mokymo – ir tai ne smulkmena.
 
- Vis dar diskutuojama apie moterų vaidmenį vadovaujančiose pareigose. Kaip jūs vertinate savo patirtį šiuo aspektu?
 
- Praktika rodo, kad moterims vadovauti dažnai tenka sudėtingesnėmis aplinkybėmis, nes kartu reikia būti ir šeimos atrama. Tos atsakomybės daug tiek darbe, tiek namuose. Šiuo atžvilgiu vyrams karjerą daryti paprasčiau. O moterys šiandien renkasi – arba šeima, arba karjera. Aš dar bandau derinti abu. (Šypsosi.)
Džiaugiuosi, kad turiu šeimos palaikymą – be jo visa kita neturėtų prasmės.
 
- Ir kaip sekasi viską suderinti?
 
- Strateguojame. (Šypsosi.) Iššūkių yra – nesakysiu, kad viskas lengva. Bet įmanoma.

---

Dosjė

Nuo 2012 m. – Kauno regiono biomedicininių tyrimų etikos komiteto koordinavimo vadovė.
Nuo 2013 m. – LSMU Medicinos akademijos Fiziologijos ir farmakologijos instituto docentė; farmakologijos studijų programų kūrėja ir koordinatorė.
Nuo 2024 m. – kviestinė Lietuvos mokslo tarybos ekspertė (CERN ir NASA stažuočių vertinimas).
Britų farmakologijos draugijos (BPS) narė.
Nuo 2025 m. vasario – Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!