Vadovai slėpėsi
Abu vadovai, kaip tikri karaliukai stikliniame bokšte, atsitvėrę tylos siena. Nuvykus į VLK mus sutiko pikti apsaugos darbuotojai ir viešųjų ryšių specialistas Rimantas Zagrebajevas, kuris, kad ir buvo įspėtas apie atvykimą, iš paskutiniųjų lakstė nežinodamas kurį vadovą saugoti.
„Administraciniam teismui skųskite, nes jums privalo per vieną darbo dieną suteikti informaciją. Šitaip viena kolegė ir vieną ministrą yra „nuėmusi“. Ji viską procedūriškai atliko teisingai, siuntė oficialius užklausimus – tais laikais dar paštu. Registravo. Ir po tokių kelių atsisakymų baigėsi tuo, jog ministras turėjo atsistatydinti“, - sakė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, rekomenduodamas fiksuoti kiekvieną žinią, kuomet vadovai nenori susitikti ar neleidžiama patekti įstaigon.

Užtat prie pastato sutiktas laikinai vadovo pareigas ėjęs Gintaras Kacevičius, kuris šiuo metu yra Kainų ir klasifikacijų departamento direktorius, sutiko nupasakoti, kas vyksta už uždarų VLK durų.
„Kol kas visas darbas vyksta vadovaujant direktorei Sabalienei. Prie jos kabineto turime posėdžių salę ir joje jis (Sasnauskas – red.) yra. Jis dalyvavo posėdyje. Viskas vyksta normaliai ir civilizuotai. Mes, darbuotojai, jokios įtampos nejaučiame, o kaip jie (vadovai – red.) tarpusavyje bendrauja, nematau“, - kalbėjo G.Kacevičius.

Jis negalėjo pasakyti, ar direktorius pasirašinėja ant dokumentų, ar gauna už darbą užmokestį, ar atlieka kitokias funkcijas.
„Tikrai nemačiau, ar vadovas pasirašo ant kokių nors dokumentų. Aišku, situacija yra neįprasta, geriau tokių nebūtų, bet ją reikia civilizuotai išspręsti. Matyt, kai išsispręs reikalai Sveikatos apsaugos ministerijoje, tada viskas vėl stos į savo vietas“, - kalbėjo G.Kacevičius.
Jei ne posėdis Seime, ko gero, dabartinė įstaigos vadovė Jūratė Sabalienė iš VLK taip ir nebūtų iškišusi nosies. Išvydusi „Lietuvos sveikatos“ žurnalistus moteris sumišo ir kone bėgte pasileido automobilio link.
„Atmosfera yra darbinė. Jokios įtampos nejaučiu. Pasirašinėju ant dokumentų ir atlyginimą už darbą gaunu aš, nes esu einanti direktoriaus pareigas. Kodėl aš turėčiau jausti įtampą? – sakė J.Sabalienė, kuri kaip užsivedusi plokštelė vis kartojo, kad įstaigoje nejaučiamas joks „nervas“.
 
Baigiasi kadencija
Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę įpareigojo skubiai grąžinti A.Sasnauską į pareigas. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žurnalistams sakė, kad buvo susitikęs su A.Sasnausku ir bandė siūlyti taikius sprendimo būdus. Savo ruožtui A.Sasnauskas BNS teigė, kad jam ministras pasiūlė nesilankyti darbe ir už tai žadėjo neskaičiuoti pravaikštų, tačiau jis su tuo nesutiko ir nuo penktadienio jau eina į darbą – šiuo metu jis dirba greta direktoriaus kabineto esančioje konferencijų salėje.

„Dalyvavau gamybiniame susirinkime, pasakiau žmonėms, kad aš direktorius. Bet ministerija parašė raštą į Ligonių kasą ir man, kad dabar, kol jie specialiųjų tarnybų pažymų negaus, vadovė yra Sabalienė“, – BNS sakė A.Sasnauskas.
Po mėnesio baigiasi antroji A.Sasnausko kadencija, tačiau jis laikosi pozicijos, kad įskaitant nušalinimo ir neteisėto atleidimo terminus, net ir pasibaigus kadencijai darbe dar turėtų būti trejus metus ir vienuolika mėnesių.
Buvęs VLK vadovas pareigų neteko 2016 metų liepą, kai Apeliacinis teismas paliko galioti jam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimo byloje dėl VLK viešųjų intelektualinių paslaugų pirkimo, nors, anot tyrimo medžiagos, pirktomis paslaugomis siekta aptikti ir neutralizuoti pasiklausymo aparatūrą.
Šiemet kovą bylą dar kartą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas buvusį VLK vadovą visiškai išteisino – sprendimas įsiteisėjo, tačiau jį prokurorai ketina skųsti Aukščiausiajam teismui.
 
Kiekvieną dieną važinėjo į darbą
Situacija iki skausmo gerai pažįstama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui Alfridui Bumbliui.
„Aš irgi sėdėjau konferencijų salėje ir laukiau, kol atlaisvins vadovo kėdę. Kad man nesugalvotų skirti pravaikštos, kiekvieną dieną važiuodavau iš ryto į darbą ir būdavau iki darbo pabaigos, skaitydavau laikraščius, kolegos man atnešdavo ir arbatos atsigerti.
Buvęs vadovas stengėsi išlikti. Bet pasakiau: jei rytoj neatlaisvinsit ir nesuteiksit man darbo vietos, kreipsiuosi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, kad nevykdote teismo sprendimo. Ir tuoj pat atsilaisvino vietą, o konkurso būdu paskirtą vadovą atleido iš darbo“, - prisimena dvi savaites taip į darbą važinėdavęs A.Bumblys.

Anot jo, paskui nenorėjo jam išmokėti užmokesčio už tą laikotarpį, kai jis kelias savaites važinėdavo į darbą.
„Kreipiausi į teismą ir šis pasakė, kad man turi būti tuoj pat viskas apmokėta. Sasnauską, manau, irgi privalo grąžinti į darbą. Tik tiek, kad ministerija dar žaidžia su tuo, kad reikės dviem direktoriams sumokėti atlyginimus už tą laikotarpį. Tai yra neleistinas dalykas“, - sakė A.Bumblys.

---

 
Teisininko komentaras
Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba:

- Teismo sprendimu skubiai grąžinus vadovą į darbą vadovas vis dar nėra įstaigos vadovas, kol nebus atleista esama vadovė ir įvykdytas sprendimas dėl grąžinimo į darbą. Kitaip tariant, grąžinimui į darbą turi būti atlikta tam tikra administracinė procedūra – esama vadovė atleidžiama, grąžintasis vadovas grąžinamas. Esamai vadovei taikomos visos garantijos, kurios priklauso atleidžiamam vadovui. Skubus grąžinimas nereiškia, kad „ateinu ir dirbu“. Skubus grąžinimas turėtų būti įvykdytas per mėnesį. Grąžinimas taip pat nereiškia, kad kadencijos terminas prasitęsia ar skaičiuojamas iš naujo. Kitaip tariant, grąžinto vadovo kadencija baigsis tada, kada baigsis jos terminas.
Grąžinimo į darbą procedūrai atlikti nereikia naujos STT pažymos, nes paskiriant vadovu ji jau buvo pateikta ir yra galiojanti visam kadencijos terminui. Nevykdant teismo sprendimo, grąžintasis vadovas gali kreiptis į antstolius dėl sprendimo vykdymo priverstine tvarka.
 
Politiko nuomonė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis:

- Įsivaizduokite, jei dabartinė VLK direktorė irgi kreipsis į teismą dėl priverstinės pravaikštos ir prisiteis kompensaciją, panašią kaip prisiteisė ir buvęs direktorius. Dabar steigėjo funkcija sutvarkyti šiuos klausimus: vadovaujantis darbo kodeksu ir teisės aktais atleisti vieną iš buvusių darbuotojų arba jam pasiūlyti darbą, kuris atitinka jo gaunamas pajamas ir atitinkamą statusą. Klausimas, ar jis sutiks. Bet aišku, sunkiai teisiškai paaiškinama: teismas priėmė sprendimą, tarsi kartu pasakydama, kad ministerija jį atleido neteisėtai ir neteisėtai paskelbė konkursą. Kita vertus, ministerija, žinodama, kad vyksta ginčas teisme neturėjo skelbti konkurso, o turėjo paskirti laikinai einantį, kol pasibaigs teismai. Taigi pats steigėjas – ministerija - sukūrė tokią situaciją ir neturėtų nieko kito kaltinti kaip teisės departamento vadovus arba ministro patarėją teisės klausimais, kodėl ministerija įvilko tokį chaosą.

---

 
SAM atsakymas
A.Sasnauskas oficialiu raštu buvo informuotas, jog laikas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo (2018 m. gegužės 24 d.) priėmimo iki Ministerijos sprendimo dėl A.Sasnausko grąžinimo į darbą, nebus laikomas neatvykimu į darbą be pateisinamų priežasčių (pravaikšta dėl darbuotojo kaltės).  Vadovaujantis darbo kodeksu, galiojusiu iki 2017-07-01, iki minėto Ministerijos sprendimo priėmimo, A.Sasnauskui bus mokamas teismo sprendime nurodyto dydžio darbo užmokestis (vidutinis A.Sasnausko darbo užmokestis).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!