Sumoki, eini be eilės?
„Mokamas paslaugas, tyrimus ir procedūras LNSS įstaigos gali teikti tik užtikrinusios, kad šias paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų, nustatytą dieną gautų visi  jų laukimo eilėje užregistruoti pacientai“, - skaitome naujajame jau buvusio ministro įsakyme. Ką gi tai reiškia? Iš esmės tai, jog pacientai, sumokėję papildomai, gali aplenkti eilę pas specialistus, bet nuo to negali nukentėti joje laukiantys. Viskas gražu. Tik ar tai yra įmanoma? „Naujasis sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra sveikintinas, nes kai kas pirmą kartą teisiškai reglamentuota, nors kai kuriose įstaigose jau buvo taikoma. Tačiau mūsų ligoninė tokios tvarkos nepraktikavo. Tikrai neturime tiek specialistų, kad galėtume pacientus konsultuoti ne eilės tvarka. Yra patvirtinti specialistų darbo grafikai, sudarytos konsultuojamų pacientų eilės iki 25 dienų į priekį. Jomis ir vadovaujamasi. Šiuo metu analizuojame pacientų srautus, aiškinamės, ar atsirastų norinčių konsultuotis aplenkiant šią eilę, tariamės su specialistais, kaip ateityje mūsų įstaigoje pritaikyti naująsias nuostatas“, – situaciją komentavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Taigi, kaip sakoma „būkime biedni, bet teisingi“ – ministro įsakyme gražiai surašytas teiginys esą niekas nenukentės, jei eilę bus galima „aplenkti“, iš tikrųjų ne taip lengvai įgyvendinamas. Na, nebent staiga gydymo įstaigos iš tikrųjų galės pasisamdyti papildomų specialistų, kurių vieni dirbs „pagal grafiką“, o kiti aptarnaus galinčius sumokėti.
 
Grėsmė savivaliauti
Kaip gi naująjį ministro įsakymą vertina pacientai? Dvejopai. Viena vertus, sutinka, kad galimybė primokėti, siekiant gauti geresnes paslaugas yra sveikintina, kita vertus, – baiminasi esą tai paskatins pacientų saviveiklą ir ligoninių gudravimą.
„Žmogaus noras gauti papildomas paslaugas turi būti apsvarstytas ir nepakenkti jam pačiam. Jeigu problemų yra dėl žarnyno, o jis prašys patikrinti gerklę, turbūt toks prašymas nėra logiškas. Gydytojas turi žiūrėti, ko reikia žmogui, kitaip pacientai gali užsiimti saviveikla. Toks žmogus su savo pinigais užims ir eilę, ir specialistų laiką. Be to, gydymo įstaigoms gali atsirasti paskata siūlyti pacientams mokamus tyrimus. Nesakau, kad būtinai taip bus, bet tokia galimybė egzistuoja. Ką darys tokiu atveju žmogus? Norėdamas būti visapusiškai ištirtas, sutiks mokėti. Taigi galimybių manipuliuoti yra. Todėl reikia saugiklių, padedančių išvengti tiek pacientų saviveiklos, tiek ir gydymo įstaigų skatinimo atlikti kuo daugiau mokamų paslaugų“, - paaiškina Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys.
Taigi iš naujo įsakymo jokios naudos? Visgi ne. „Pirmiausia pacientas turi žinoti, kas jam priklauso. Dažnai manipuliuojama tuo esą vieni ar kiti tyrimai arba medicinos paslauga nepriklauso, nors gydymo standarte įrašyta visai kas kita. Tokiais atvejais pacientui siūloma susimokėti. Jeigu šis dokumentas padės šito išvengti, tada jam pritariu“, - sako G.Žižys
„Sveikatos apsaugos ministras naujajame įsakyme reglamentuoja ne tik ambulatorines paslaugas. Jis dar kartą atkreipė dėmesį ir į tai, kokia tvarka stacionare turėtų būti teikiamos pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti nebūtinos paslaugos. Manau, kad šiame dokumente yra pakankamai saugiklių, užtikrinančių, kad įstaigos nepiktnaudžiautų galimybe neteisėtai imti pinigus“, – prideda ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas J.Sąlyga.
 
Ne tik grėsmės
Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas sveikina pagaliau išaiškinus, kad už dalį paslaugų pacientai gali ir primokėti. „Kol kas nesame detaliai išnagrinėję ministro įsakymo, tai daryti žadame artimiausiomis dienomis. Tačiau visada laikiausi nuomonės, jeigu pacientas nori sumokėti, jam reikia sudaryti sąlygas tai padaryti. Manau, tokių galimybių reikia atrasti kuo daugiau ir ne tik užtikrinti komforto sąlygas, bet yra ir kitų atvejų, kai pacientas gali prisimokėti. Be abejo, nereikia tuo piktnaudžiauti ir dirbtinai didinti mokamų paslaugų kiekį“, - sako A.Vasiliauskas. Tiesa, čia pat direktorius pastebi, jog tai dar nereiškia esą pacientai galės gauti tokias gydymo paslaugas, kokių tik užsimano: „Reikia pirmiausia pasverti, ar tai, ko jis nori yra realu ir pagrįsta, ar nesudarys nereikalingų išlaidų. Apsispręsti dėl to turėtų medikas ir pacientas kartu.“

---

Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas:

- Iš tiesų po šio įsakymo nelabai tapo aiškiau, kas ir už ką turi mokėti. Išskyrus siekį įgyvendinti praėjusioje kadencijoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto priimto sprendimą mokamas paslaugas atskirti nuo PSDF lėšomis teikiamo gydymo. Rekomendavome atskirti pacientų eiles. Mokamas paslaugas teikti kitoje vietoje – kabinete, o jei to neįmanoma padaryti – bent jau kitu laiku. Negali būti taip, jog sumokėjus pacientas „kišamas“ į bendros eilės „tarpus“.
Tenka pastebėti, kad pagal šį įsakymą mokamų paslaugų gydymo įstaigos iš esmės negalės teikti dėl pernelyg didelės biurokratijos. Mat už kiekvieną suteiktą paslaugą, net jei sumokėtas vos litas, reikės išrašyti sąskaitą, nurodant paslaugos teikimo laiką, vietą.
Be to, šis įsakymas iš esmės prieštarauja ministro (buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio – red. past.) pasisakymams esą visas gydymas šalyje gali būti nemokamas.
 
Vienas klausimas
Ar sutinkate mokėti už gydymo paslaugas?
 Indrė:

- Skubi pagalba turėtų būti suteikiama nemokamai, visiems. Tačiau jei kalbėsime apie tolesnį gydymą, nieko keisto, jog tenka primokėti. Įsivaizduokite, jeigu gydytojai baisiausiai užimti ir tau paskiria vizitą po kelių mėnesių. Kodėl gi esant legaliai galimybei susimokėti ir taip sulaukti gydymo greičiau, to nepadarius. Pati sumokėčiau, nes pasirinkimas paprastas – arba laukti, arba gauti paslaugą greičiau. Manau, gerai, jog pasirinkimas yra.
 
Liubovė:

- Net nežinau. Svarbiausia, kad žmonėms būtų užtikrintas darbas ir pajamos. Visų pirma valstybė turi pasirūpinti pastaraisiais. Primokėti už gydymą galima, tačiau šiuo metu mūsų šalyje dalies gyventojų pajamos nedidelės ir neretai pacientas tiesiog nebeturi iš ko prisidėti. Be abejo, suprantu, kad kartais tenka sumokėti už papildomus tyrimus ar medikamentus.
 
Aivaras:

- Manau, kad valstybė savo piliečiams turėtų užtikrinti nemokamą sveikatos apsaugą, resursų tam yra. Visų pirma jie slypi korupcijoje. Man nelabai priimtinas papildomas mokėjimas už gydymą, nes natūraliai kyla klausimas – o kur tada nueina mūsų sveikatos draudimo pinigai? Jeigu jį mokame, ir gydymą turėtume gauti nestovėdami eilėse mėnesius. Taigi dar viena problema – reikia išspręsti eilių pas specialistus klausimą.