Įsivaizduokite, kad į ligoninės priimamąjį atvežamas sąmonę praradęs žmogus, sunkiai sužalotas žmogus, negalintis pasakyti nei vardo, nei pavardės. Ką darytų medikai? Ogi asmens tapatybę nustatytų pagal pirštų atspaudus arba akies rainelę. Atrodo, kaip iš fantastikos srities, tačiau greitai tai gali virsti realybe.
Seime surengta diskusija, ar Lietuva pasirengusi naudoti asmens biometrinius duomenis, kurie, anot parlamentaro, visų pirma galėtų būti pritaikyti sveikatos sektoriuje.
Nežino nei vardo, nei pavardės
Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Tado Langaičio iniciatyva šią savaitę Seime surengta diskusija, ar Lietuva pasirengusi naudoti asmens biometrinius duomenis, kurie, anot parlamentaro, visų pirma galėtų būti pritaikyti sveikatos sektoriuje. Tokių pavyzdžių jau esama kaimyninėje Latvijoje, kur biometriniai duomenys naudojami siekiant atpažinti asmenims, kai kitos priemonės neveiksmingos. Tai ypač populiaru gydymo įstaigose, kai ligoniai atvežami be sąmonės.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis sutinka, kad biometrinių duomenų panaudojimas galėtų būti kaip papildoma galimybė, nesant kitų veiksmingų priemonių asmens tapatybei identifikuoti.
„Pamainos metu pasitaiko vienas du pacientai, negalintys pasakyti nei vardo, nei pavardės. Kol teikiame skubią medicinos pagalbą, žmogus įvardinamas kaip nežinomasis. Jei atvyksta dar vienas toks asmuo, tuomet dokumentuose įrašome „nežinomas 1“, „nežinomas 2“. Jų duomenis perduodame policijai. Atvažiuoja tyrėjas, kuris surenka informaciją. Kai kurie naudoja ir biometrinius duomenis“, - pasakoja K.Stašaitis.
Anot jo, diegiant asmens biometrinius duomenis daug kas priklauso nuo investicijų, nes reikalingi informacijos nuskaitymo įrenginiai, turėtų būti suderintos bei integruotos duomenų bazės.
„Kiek teko lankytis užsienio ligoninėse, nemačiau, kad Priėmimo skyriuose norėdami identifikuoti pacientą nuskaitytų pirštų atspaudus ar akių raineles. Nebent man neparodė. Tačiau tikrai yra modernių ligoninių, kurios įdiegusios daugiau inovatyvių sistemų. Tai greičiausiai bus daroma ateityje“, - sako K.Stašaitis.
„Jau prašovėme su e.sveikata. Apie kokius biometrinius duomenis galima kalbėti, jei elektroninis receptas išrašomas per valandą? Ar nebus taip, kad ir ši sistema, išleidus milijonus, neveiks. Pagrindinis pavojus - kad tokie duomenys gali būti panaudoti netinkamai“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis.
Per didelė našta
Šiuo klausimu ne tokie optimistiški rajoninių ligoninių vadovai.
„Tik ne su turima informacinių technologijų baze bei esamais finansais. Be to, nesu matęs tokių atvejų, kad ligonio būtų visiškai neįmanoma identifikuoti. Dažniausiai jis paimamas iš gyvenamosios vietos, šalia būna palydintysis. Nebent tai yra asocialūs asmenys. Bet kaip juos sugaudysi ir paimsi piršto atspaudus, kad sukurtum duomenų bazę? Diegdami informacines technologijas jau pasimokėme su e.sveikata, tad, aš manau, kad dar kartą nereikėtų lipti ant to paties grėblio“, - idėja nesižavi Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.
Asmens biometrinių duomenų diegimas, anot Širvintų ligoninės laikinojo vadovo Vidmanto Eigėlio, mažosioms ligoninėms tai būtų per sunki našta. „Tai labiau būtų aktualu universitetinėms ligoninėms, traumų centrams, kur atvežami sunkiai po avarijų sužaloti žmonės“, - įsitikinęs jis.
Duomenys surinkti, bet nenaudojami
Šių metų pradžioje Registrų centras atliko Gyventojų registre kaupiamų ir saugomų gyventojų biometrinių duomenų kokybės bandomąjį vertinimą. Atliktas 5 tūkst. atsitiktinai parinktų ir nuasmenintų pirštų atspaudų ir veido nuotraukų kokybės tyrimas.
Kaip sako Registrų centro vadovo pareigas laikinai einanti Ieva Tarailienė, valstybė šiuo metu išduodama asmens dokumentus surenka biometrinius duomenis, bet jie plačiau iki šiol nelabai naudojami.
„Registre sukaupti praktiškai visų šalies piliečių biometriniai duomenys kol kas nėra plačiau panaudojami. Tokios paslaugos gali būti svarbios, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sistemoje, kai biometrinių duomenų naudojimas padeda ne tik identifikuoti be sąmonės atvežtus žmones, bet ir greičiau identifikuoti žmogų bei skubiai pradėti jo gydymą, nes tokiose situacijose greitis gali būti ypač svarbus“, – sakė I. Tarailienė.
Neaišku, kaip apsaugos duomenis
Buvusiam Specialiųjų tarnybų (STT) Panevėžio valdybos viršininkui, o dabar – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Povilui Urbšiui iškilo klausimų, kaip būtų užtikrinama tokių duomenų apsauga.
„Individualius asmens duomenis „paleidžiame į apyvartą“. Kaip šie duomenys bus panaudojami, ar bus užtikrinama jų apsauga? Be abejo, tai reikalaus papildomų lėšų. Jei biometrinius duomenis mechaniškai perkelsime į tokią jautrią sritį kaip sveikatos apsauga ir pasikliausime tik technologine pažanga, nebus teisinga. Galime susidurti su kuriozinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, nesuveiks biometriniai duomenys. Ką tuomet daryti su žmogumi? Grąžinti atgal į gatvę? Man atrodo, kartais norime sudaryti įvaizdį, jog esame itin šiuolaikiški ir progresyvūs. O tai, kaip paslauga atsilieps konkrečiai žmogui, mažiausiai rūpi. Tikrai yra daug svarbesnių sričių sveikatos apsaugos sistemoje, kur reikėtų skirti biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, atlyginimams mažiausiai uždirbančiam medicinos personalui didinti. Galų gale išspręsti situaciją dėl eilių sumažinimo, sutrumpinti valandas priėmimo skyriuose“, - sako parlamentaras P.Urbšys.
Teisininko komentaras
Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba:
.jpg)
- Biometriniai duomenys yra tiek pats reikšmingi, kaip kiti asmens duomenys, pavyzdžiui, asmens kodas. Nuo kitų metų sausio pirmos dienos įsigalios duomenų apsaugos įstatymo nauja redakcija, kur apskritai yra daug įvairiausių pakeitimų, susijusių su duomenų apsauga - jų rinkimu, saugojimu bei naudojimu. Turiu pastebėti, kad įstatymas yra pakankamai savalaikis, kadangi realybėje biometriniai duomenys yra naudojami kiekvieną dieną, net nepriklausomai nuo to, kad valstybė jų apsaugos tiesiogiai dar nereguliavo.
Pavyzdžiui, prisijungti prie mobiliųjų sistemų jau dabar galima su pirštų atspaudu, kitos sistemos atpažįsta asmenis pagal bendruosius veido bruožus arba akies rainelę. Galų gale mes turime realybėje, pavyzdžiui, versle naudojamus įvairius biometrinius duomenis, kai į biurus patenkama su piršto atspaudu ar pagal akies rainelę. Anksčiau tai būdavo fantastika, dabar - realybė. Šiandien Lietuvoje vyrauja diskusija, ar tokius duomenis naudoti plačiai, tai yra, taikyti įvairiose gyvenimo sferose. Vienareikšmiškai - ateitis priklauso biometriniams duomenims ir jie bus naudojami plačiai.
Problema, kurią aš matau – tai yra jų naudojimo tikslas ir kontrolė. Estijoje tie duomenys plačiai naudojami ir netgi piršto atspaudu galima pasirašyti nuotoliniu būdu sudaromas sutartis. Ten plačiai buvo aptarinėjamas vienas atvejis, kai sutartį dėl mobilaus operatoriaus paslaugos „pasirašė“ su miegančio žmogaus pirštu. Žmogaus duomenys visada egzistuoja, bet klausimas, ar jie yra suteikiami savanoriškai. Galų gale kaip valstybė elgsis – galbūt tuos duomenis iš visų gyventojų paims per prievartą.
.jpg "Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai Dainų šventės metu nustatė, kad „Bruneros“ tiekė per mažas maisto porcijas, maistas kai kuriais atvejais buvo atvėsęs, pristatomas ne pagal suderintą grafiką, kai kurie dalyviai negavo garnyro.")
Komentuoti: