Žmonės bijo įkandimo
„Beveik visi atėję sako: dėlės bijau. Puikiai tai suprantu. Kuomet pati buvau studentė ir mus mokė, kaip yra dedamos dėlės (tai buvo prieš keturiasdešimt metų), iki šiol prisimenu, kaip atrodė įsikabinusi ir kraują siurbianti dėlė.
Tuomet pagalvojau: kaip galima leisti, kad toks siaubas tau kąstų... (Šypsosi.)
Dėlės įkandimas yra labai nestiprus, kaip uodo, trunkantis keletą minučių. Dažniausiai žmonės ateina jau pasiruošę procedūrai. Jie nenori vartoti cheminių vaistų arba yra jiems alergiški, arba tiesiog domisi natūraliais gydymo būdais“, - pasakoja trylika metų dėlėmis gydanti Vanda Kramarauskienė.
Pasak gydytojos, dėlės gelbsti begalės ligų atveju: stuburo skausmai, išvaržos, išsiplėtusios venos, hemorojus, sąnarių skausmai, randai...
„Vienintelė liga, kada negalima dėti dėlių, kuomet sutrikęs kraujo krešėjimas, pavyzdžiui, sergama hemofilija arba kitomis kraujo ligomis. Arba ilgą laiką vartojant vaistų, kurie veikia krešėjimo sistemą. Taip pat onkologinių ligų atveju. Dėlės pagerina kraujotaką ir metastazės gali išplisti po visą kūną“, - pasakoja V.Kramarauskienė.
 
Dėlė yra vienkartinė
„Buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis parašė įsakymą, kad gydyti dėlėmis gali kiekvienas gydytojas, turintis licenciją, ir sveikatos priežiūros įstaigose. Nueitas didžiulis kelias. Pati esu kreipusis ne į vieną ministrą. Pagaliau ateina šventė ir į mūsų kiemą.
Lietuvoje yra apie 40 gydytojų, kurie yra Lietuvos hirudologų draugijos nariai, turintys teisę gydyti pagal mūsų draugijoje patvirtintą metodiką. Bet poliklinikoje ar ligoninėje negalėjo, nes tai yra įstatymu nereglamentuota veikla iki šiol. Tikimės, kad dabar bu galima gydyti bet kurioje gydymo įstaigoje. Žinoma, atsižvelgiant į tam tikrus reikalavimus: kad būtų tvarkingi dokumentai, iš kur dėlė įsigyta ir kaip utilizuojama. Reikalingas higienos pasas ir leidimas iš Aplinkos apsaugos inspekcijos, kad leidžiama dėlę laikyti nelaisvėje, kadangi ji yra įrašyta į Raudonąją knygą“, - teigė V.Kramarauskienė.
Medikė akcentuoja, kad liūdnų atvejų pasitaiko, kuomet dėlėmis gydo nekompetentingi asmenys. Arba, kai pacientas netinkamai elgiasi su įkandimo žaizdele – ją kaso arba krapšto.
„Dėlė yra vienkartinė. Todėl, kad prisisiurbusi kraujo, žmogui ji kabinsis tik po šešių mėnesių.
Ją iš karto naikinu, kad niekur nepakliūtų ir nesukeltų pavojaus. Dedami tam tikri skysčiai ir dėlė numiršta, po to priduodame į utilizacijos tarnybą.
Prieš septynerius aštuonerius metus buvo paskleista neteisinga informacija, kad dėlės dedamos pakartotinai. Galiu atsakingai pareikšti, kad pakartotinai dėlių tikrai niekas nededa. Žmonės buvo gąsdinami, kad gydytis dėlėmis yra pavojinga.
Dažniausiai po dėlės įsisiurbimo gali atsirasti atsakomoji reakcija. Pacientas pamato, kad jam nepalengvėjo, konkreti kūno vieta paraudo, patino, ją pradėjo niežėti, skaudėti. Atsirado baimė, kad dėlė ką nors negerai padarė. Juk mes įpratę: išgėriau tabletę ir skausmas praėjo. O čia - pablogėjo. Vėlgi visada akcentuoju, kad po pirmo, antro, trečio karto gali atsirasti reakcija, tam tikras organizmo pasikeitimas, į paviršių gali iškilti esanti sveikatos problema. Netgi yra buvę atvejų, kai pacientei paraudo visa krūtis ir ją skaudėjo. Jeigu problema nepraeina savaitę kitą, siunčiame tirtis pas gydytojus. Tuo atveju buvo nustatyta krūties vėžio pirmoji stadija. Dėlės sukelta problema turi praeiti per dvi tris dienas, daugiausiai – per savaitę“, - sako medikė.
 
Reikalavimai yra būtini!
„Daug diskutavome dėlių klausimu. Buvome pasikvietę tiek Vilniaus universiteto, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesūrą, išklausėme kompetentingų žmonių nuomonę – jie nepritarė. Sakė: iš tikrųjų reikia parengti tvarką arba tiesiog lukterėti ir inkorporuoti netradicinės medicinos įstatymo paslaugų teikimą, kur viskas bus reglamentuota, - apie gydymo dėlėmis teisinę pusę sakė sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. - Žinote, kiek žmonių verčiasi vadinama netradicine medicina, neturėdami kompetencijos ir išsilavinimo! Tai kepėjos, tai miltų fabriko darbuotojos nusiperka dėlių, išsinuomoja kambarius ar butelius ir deda dėles. Ar jūs esate tikras, kad dėlė išauginta tinkamai? Kad tos dėlės tikrai yra švarios? Dėlių pirkimas yra gana brangi produkcija...
Jeigu ministrė pasirašys įsakymą ir jį paleis į gyvenimą, vadinasi, ji atsako už tai, kas yra. Bet abejoju, ar ministrė tai darys, ji tikrai labai atsakingai žiūri į daugelį dalykų, su kuriais susipažino.“

---

 
Mini interviu
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
 
- Ar išdrįstumėte pabandyti gydymą dėlėmis?
- Iš tiesų man teko išbandyti gydymo dėlėmis metodą. Kad jis yra naudingas ir geras, mane įtikino daktarė Filomena Taunytė, su kuria artimai bendravau. Kadangi man užeidavo reti, bet stiprūs galvos skausmai, pirmą kartą pamėginome dėles dėti už ausų.
 
- Pripažinkite: negi šie kraujasiurbiai jūsų neišgąsdino?
- Turbūt didžiausios baimės, kiek teko girdėti, kyla dėl to, kad žmonės tiesiog nemėgsta dėlių. Bet aš pasišlykštėjimo jokiais gyvūnais ar padarais nejaučiu. Todėl man nebuvo sudėtinga priimti šį sprendimą.
 
- Šis netradicinis gydymo metodas jums padėjo?
- Man labai padėjo. Kadangi po avarijos turiu stuburo išvaržą, kitą kartą dėlės buvo dedamos ant juosmens. Buvau patenkinta, kad išmėginau gydymą dėlėmis.
Kiek sunkiau daktarei Filomenai Taunytei buvo įkalbinėti mano vyrą. Tuomet ji atvežė literatūros apie gydymą dėlėmis.
Viską perskaitęs vyras sutiko, kad jam būtų uždėtos dėlės. Po to prisipažino, kad tai buvo naudinga.
 
- Vadinasi, jūs pasisakote už gydymą dėlėmis?
- Manyčiau, kad taip. Tai yra jau senovėje pripažintas gydymo metodas, žinoma, netradicinės medicinos. Kaip žinoma iš literatūros, tiems žmonėms, kuriems būdavo padidėjęs kraujospūdis, tai buvo viena pagrindinių priemonių, kuri padėdavo sumažinti aukštą kraujo spaudimą.
Sakyčiau, turime tikrai rimtų specialistų, kurie gali šiuo gydymo metodu užsiimti. Kaip bebūtų, nors ir neturime dar netradicinės medicinos įstatymo, tačiau turime nemažai specialistų, kurie gydo dėlėmis, ir nemažai pacientų, kurie pripažįsta šį gydymo metodą.
 
- Kiek yra vilties, kad gydymo dėlėmis tvarka įsigalios, kaip buvo kalbama, nuo lapkričio 1 d.?
- Nuo lapkričio 1 dienos tvarka, kuri yra pasirašyta liepos mėnesį, neįsigalios. Todėl yra atidedamas įgyvendinimo terminas iki sausio 1 dienos, nes reikalinga metodika, kurioje būtų išspręsti tam tikri klausimai. O būtent tos metodikos parengimui reikia laiko, kad nekiltų neaiškumų, kad viskas būtų sudėlioja tvarkingai ir neliktų neatsakytų klausimų.
 
Komentaras
Profesorius infektologas Alvydas Laiškonis:

- Dabartiniu laiku dėles Lietuvoje naudojamos retai. Klausimas – ar dėlė buvo prieš tai uždėta kitam žmogui, ar nebuvo? Ar ta dėlė prieš tai buvo panaudota tam tikros ligos gydymui? Jeigu ji buvo uždėta žmogui, kuris galėjo nešioti ŽIV infekciją, o tada  buvo uždėjo kitam pacientui, užkrėtimo variantas galimas. Čia jau priklauso nuo gydytojo sąžiningumo.
Dažniausiai dėlė būna panaudojama vienam žmogui gydyti.