Plinta epidemiškai
 
Spaudos konferenciją atidaręs Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas priminė, kad pasauliui prireikė 50-70 metų tabako žalai suvokti.
 

„Kai atsirado pasiūlymas, kad su elektroninėmis cigaretėmis galima sumažinti tabako keliamą žalą, mokslininkai negreitai suvokė, kokie čia gali būti spąstai, o pramonė tuo pasinaudojo. Dabar turime situaciją, kad daugiau negu šešiasdešimt procentų vaikų ir paauglių Lietuvoje yra tai išbandę, trečdalis vartoja nuolat“, – sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

 
Anot S.Čaplinsko, apie keturiasdešimt procentų pabandžiusiųjų tampa nuolatiniais vartotojais. ESPAD ir HBSC tyrimai rodo, kad Lietuvos rodikliai – vieni aukščiausi Europoje.
 
Profesorius atkreipė dėmesį, kad diskusijose dėl griežtesnio reguliavimo pasigirsta argumentai apie žalą verslui. 
 
„Turėtume pasiųsti labai aiškią žinutę visuomenei ir tėvams: vaikų sveikata mums svarbiau negu mokesčiai į biudžetą“, – sakė jis.
 
Žaidžia juslėmis

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas prof. dr. Robertas Badaras sakė per savo darbo praktiką tokios situacijos dar nematęs.
 
„Kai matai, kas darosi su ta chemine cunamio banga… Taip nėra buvę. Pagrindinės mokslo organizacijos – onkologų, pulmonologų, kardiologų, psichiatrų – jau pateikė ne nuomones, o tyrimų išvadas. Ir viskas, trumpai sakant, blogai“, – kalbėjo profesorius. 
 
„Ilgalaikio toksiškumo duomenų dar nėra – jie bus tik po penkiolikos, dvidešimties metų. Čia panašiai kaip žmogus, kuris krenta nuo dangoraižio, jam skamba telefonas: kaip jautiesi? Kol kas viskas gerai, tik vėjas švilpia“, – palygino toksikologas.
 
R.Badaras priminė, kad elektroninės cigaretės buvo išrastos dar praėjusio amžiaus viduryje, tačiau populiarios tapo tik tuomet, kai Kinijos verslininkai pridėjo kvapų, skonių ir nikotino. Marketingas, anot profesoriaus, nuo pat pradžių orientuotas į jauniausią – Z kartą.
 
„Ko reikia paaugliui? Bazinių juslių – spalvos, skonio, kvapo. Kiekviename paaugly sėdi mažas vaikelis, ir su to vaikelio juslėmis lošiama“, – kalbėjo R.Badaras.
 
Spaudos konferencijoje profesorius pademonstravo legaliai nusipirktą žalią, obuolių skonio elektroninę cigaretę. Nors skoniai ir kvapai Lietuvoje draudžiami, obuolį, anot jo, buvo galima užuosti dviejų metrų atstumu. 
 
„Mes ignoruojame pasakas. Andersenas rašė apie naujus karaliaus rūbus. Visi sakome, kokie gražūs, o kad karalius nuogas – tylime“, – kalbėjo profesorius.
 

„Labai siauro verslo trumpalaikiai interesai negali būti iškelti aukščiau už vaikų sveikatą, – įsitikinęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas prof. dr. Robertas Badaras. – Man ne neramu – man baisu, nes mano anūkai auga.“

 
Mesti padeda specialistai

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vadovė dr. Aušra Širvinskienė patvirtino, kad visi nepilnamečiai, besikreipiantys į centrą dėl nelegalių medžiagų vartojimo, rūko ir elektronines cigaretes. „Šimtas procentų – visi iki vieno. Elektroninės cigaretės jiems atrodo legalu, madinga, išmanu. Kvapai, skoniai – be galo patrauklu“, – sakė ji.
 
Anot A.Širvinskienės, vaikų rūkymą normalizuoja du veiksniai. Pirma – tėvų pavyzdys. „Vaikai mato, kaip jų tėvai rūko, ir jiems tai lieka kaip norma – čia nieko tokio, – sakė ji. Antra – bendraamžių įtaka. – Jeigu draugai vaikšto ir didžiuojasi obuolių ar kitais skoniais – patrauklumas pabandyti yra didžiulis.“
 
RPLC vadovė ragino nepamiršti, kad pagalba egzistuoja. Moksliniai tyrimai rodo, jog metantys rūkyti su specialistų pagalba tai padaro tris kartus sėkmingiau. Konsultuoja šeimos gydytojai, psichikos sveikatos centrai, visuomenės sveikatos biurai, pats Respublikinis priklausomybės ligų centras, veikia metimo rūkyti linija „Nerūkau“.
 
„Neignoruokime šios problemos – ji didžiulė. Tai neturėtų būti taip madinga, taip patrauklu, kaip yra dabar“, – apibendrino A.Širvinskienė.
 
Skaičiai šokiruoja

Prezidento patarėja prof. dr. Sonata Jarmalaitė pastebėjo, kad elektroninės cigaretės – tik vienas iš daugelio signalų apie prastėjančią vaikų sveikatą.
 

„Prieš metus dalyvavau panašiame renginyje kaip mokslininkė – tada informacijos dar trūko. Dabar jos nebetrūksta. Devyniasdešimt procentų visų rūkalių pradėjo vaikystėje ar jaunystėje, nes vaikų smegenys labiau pažeidžiamos – tos priklausomybės įtraukia, nepaleidžia. O tyrimai jau rodo, kad veipinantys vaikai turi dvigubai didesnę suicidinių minčių riziką ir du su puse karto didesnę riziką bandyti jas įgyvendinti“, – kalbėjo Prezidento patarėja prof. dr. Sonata Jarmalaitė.

 
Anot profesorės, trečdalis Lietuvos moksleivių bandė alkoholinius gėrimus, penktadalis vartoja reguliariai. Moksleiviai prie ekranų praleidžia bene daugiausiai laiko Europoje, kas penktam jau vystosi priklausomybės. Vaikų laimės rodiklis per dešimtmetį nukrito nuo aštuoniasdešimt šešių iki šešiasdešimt penkių procentų. Fiziškai aktyvūs – vos keturiolika procentų mokinių. Daržoves ir vaisius valgo kas trečias vaikas, normaliai pusryčiauja – tik pusė.
 
„Kalbame apie demografinę krizę, gimsta vis mažiau vaikų – ir nebeatsisukame į tai, ką turime, – į mūsų vaikų sveikatą. Mane šitie skaičiai šokiruoja“, – sakė prezidento patarėja.
 
Ji ragino neapsiriboti pavieniais draudimais. „Turime turėti bendrą programą – vaikų sveikatos, fizinio aktyvumo, priklausomybių mažinimo. Pirmas žingsnis – atmerkti akis“, – sakė ji.
 
Pasibaigus spaudos konferencijai, Seime vyko priklausomybių terapeutės Gabijos Vitkevičiūtės ir S.Čaplinsko organizuotas renginys „Elektroninės cigaretės ir jaunimo (ne)sveikata: problema, kurios nebepaslėpsime už dūmų“. Joje toksikologai, pulmonologai, onkologai, psichiatrai ir priklausomybių specialistai detaliau nagrinėjo elektroninių cigarečių žalą vaikų organizmui ir psichikai.