Pirmūnai kuklinasi
 
Šviežiausiais VLK duomenimis, iš 16 universiteto ir respublikinių ligoninių pernai pelningai veikė pusė įstaigų. Ant pjedestalo – ir vėl puikius rezultatus pademonstravusios LSMU Kauno klinikos, kurių veikla stabiliai teigiama: pernai – plius 9 mln. eurų.
 

Pasiekimus įstaigos vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius sutinka kukliai: „Kalbėti apie savo veiksmus ir save vertinti nėra lengva. Tai – nekuklu. Mūsų darbą turėtų vertinti dalininkai: Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokslų universitetas. Jiems atsiskaičius, didesnių pastabų išsakyta nebuvo, tad stengsimės lygį išlaikyti. Reitingų neseku, net nesu matęs, bet dėl finansinių rezultatų tikrai džiaugiamės – tiek įstaigos administracija, tiek darbuotojai. Visiems smagu, kai rezultatai teigiami.“

 
Nors vadovas akcentuoja, kad gydymo įstaiga yra vieningai veikiantis darinys, tad atskirai nuostolingų ir rentabilių skyrių vertinti nederėtų, jų ligoninėje nuostolingai veikia tie patys skyriai kaip ir visoje Lietuvoje, tačiau be jų, sako, darbas neįmanomas.
 
„Neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo aptarinėjamos akušerijos paslaugos. Įstaigos, kurios teikia tokią paslaugų rūšį, neveikia pelningai. Įkainiai yra per maži ir metų pabaigoje tai atsispindi finansų ataskaitoje. Ne patys pelningiausi Lietuvoje ir vaikų ligų, priėmimo-skubios pagalbos, intensyvios terapijos skyriai. Tai sritys, kurioms įkainiai galėtų būti didesni“, – kalbėjo R.Jurkevičius.
 
Neretai gretinamos dvi šalies gigantės, generuojančios didžiausią pacientų srautą, – LSMU Kauno klinikos ir VU ligoninės Santaros klinikos – skirtingose sąrašo pusėse. Santaros klinikos – nuostolingiausiai pernai veikusi viešoji sveikatos priežiūros įstaiga. Nors viešojoje erdvėje baigiantis metams jos vadovas prof. Tomas Jovaiša gyrėsi, kad klinikos po truputį atsitiesia, metų galas parodė, jog suvaldyti smunkančio rodiklio nepavyko. Pernai, kai pusmečio veiklos rezultatai narstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, skaičiai rodė, jog Santaros klinikos turėjo minus 9 mln., o metus baigė užsiauginusios jau beveik 14 mln. eurų nuostolį.
 
„Nebankrutuojame, nors finansinė situacija įtempta. Tris praeinančių metų ketvirčius mūsų deficitas gilėjo, bet kas yra svarbu, kad veiklos rezultatai kiekvieną mėnesį yra gerėjantys ir paskutiniai mėnesiai jau yra su teigiamu finansiniu deficitu, todėl optimistiškai žiūriu į ateinančius metus“, – situaciją tuomet žiniasklaidoje komentavo vadovas.
 
Ramina, kad dirba stabiliai
 
Prieš tai demonstravęs teigiamą finansinį balansą, pernai Nacionalinis vėžio institutas (NVI) taip pat veikė nuostolingai – turi arti milijono nuostolį.
Institutui vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas ramina: įstaiga veikia stabiliai, o pastarasis minusas atsirado dėl perduoto turto.
 

„Beveik 900 tūkstančių vertės turtas buvo įsigytas už PSDF lėšas ir formaliai buvo perduotas 2025 metų sausio pirmą dieną. Tai Vėžio instituto finansiniame balanse metų gale sudarė minusą. Nors susidaro įspūdis, kad mūsų veikla minusinė, tačiau atėmus pastarąjį turto perdavimą, instituto veikla iš tiesų yra pliusinė. Rodikliai praėjusią savaitę buvo pristatyti dalininkams, atliktas finansinis auditas – dalininkai finansinę ataskaitą priėmė, pastabų neturėjo. NVI veikla visuomet laviruoja arti nulio, tačiau yra tvari“, – įstaigą užstojo NVI vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.

 
Jis patvirtina, kad pastarąją finansinę grimasą bandyta spręsti su finansininkais, tačiau neradus tinkamo sprendimo, tai iškomunikuota dalininkams – Vilniaus universitetui, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms.
 
Už lyderių Kauno klinikų atsidūrė Jelenos Kutkauskienės vadovaujama Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, turinti beveik milijono pelną. Toliau rikiuojasi Respublikinė Panevėžio, Rokiškio psichiatrijos ligoninės. O prof. Arūno Germanavičiaus vadovaujama Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė – minusinė, su beveik 27 tūkst. eurų deficitu.
 
Išvairuoti pavyko
 
Finansiniai įstaigų rodikliai buvo aptarti ir Seimo Sveikatos reikalų komitete, kur narstyti tarpiniai rezultatai – praėjusių metų pirmojo pusmečio gydymo įstaigų finansinės ataskaitos. Dėl minusinio finansinio rodiklio buvo priversta aiškintis LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. Diana Žaliaduonytė.
 
Tuomet ji aiškino, jog įstaiga turi laikinų iššūkių – nuostolį ligoninei nešė atliekama milžiniška pertvarka. Aiškinta, kad trylika padalinių turinčios įstaigos paslaugos neretai dubliuojasi, o reorganizaciją išgyvenančiai ligoninei teko sumokėti nemažai išeitinių išmokų darbuotojams.
 
„Dėliojame procesus ir tikime, kad mūsų reorganizacija duos lauktą rezultatą. Norėtume, kad finansinė situacija gerėtų dar šiemet. Stengsimės sutvarkyti tai, kas parodyta ataskaitoje, darysime, ką galime ir keliausime toliau“, – kad situaciją pavyks stabilizuoti, buvo įsitikinusi direktorė. Skaičiai nemeluoja. Profesorės vadovaujamai įstaigai metus pavyko baigti pelningai.
 
Užtat netikėtas minusinis rodiklis nustebino daug metų lyderio pozicijoje buvusį Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovą Darių Steponkų. Pernai jie turėjo per 2 mln. eurų minusą.
 
„Praėję metai finansiškai tikrai nebuvo geriausi – neuždirbome tiek, kiek planavome, o išlaidų, kurių nebegalėjome stabdyti, buvo daug. Bet jos buvo skirtos inovacijoms, kurios leis įstaigai judėti pirmyn – jų laukė ir pacientai, ir gydytojai. Priėmėme sprendimą, kad minuso ženklas popieriuje mūsų tikslų nesustabdys“, – kalbėjo D.Steponkus, pridūręs, jog padaryta daug darbų: nupirkta įranga, patvirtinti projektai, artėja milijoninės investicijos. „Tiesa, kol nauja įranga pradeda dirbti, kol „užsisuka“ pacientų srautas, užtrunka. Būti skoloje nėra geras jausmas, tą reikia pripažinti. Bet susitvarkysime“, – neabejoja patyręs vadovas.
 
Iš milijoninių (minus 2,5 mln. eurų) nuostolių nesiseka išbristi ir Aušros Bilotienės-Motiejūnienės vadovaujamai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei.
 


Šiauliai klimpsta, Panevėžys rodo jėgą
 
Toliau klimpsta Šiauliai. Respublikinės Šiaulių ligoninės finansinė situacija blogėti pradėjo užpernai, atnešusi dviejų milijonų nuostolį. Pernai šis smigo iki beveik 6 mln. eurų. Finansinė duobė auga toliau.
 
Nors gelbėjimosi planas steigėjos – SAM – sudarytas dar pernai, kai lapkritį iš darbo atleistas įstaigos direktorius Mindaugas Pauliukas ir tikėtasi, kad situacija kiek stabilizuosis, ligoninei laikinai vadovaujančiam Nerijui Rūkšteliui padėties pagerinti nepavyko.
 
Seimo Sveikatos reikalų komitete atliekant parlamentinę kontrolę dėl įstaigos finansinės situacijos išguldytos ir įsisenėjusios bėdos: ligoninė neįvykdo sutarčių su VLK, nesugeba išlaikyti turimos infrastruktūros, kuri, kaip tvirtinama, yra neefektyvi, klesti gydytojų trūkumas, milžiniški darbo viršvalandžiai, tvyro prastas psichologinis klimatas.
 
O štai panašiomis sąlygomis veikianti Respublikinė Panevėžio ligoninė tvarkosi gerai. Nors dviejų įstaigų paslaugų struktūra panaši, skirtumai – kardinalūs.
 
„Šiaulių ir Panevėžio ligoninės skiriasi kaip diena nuo nakties. Panevėžio ligoninė yra pliuse, o už šimto kilometrų esanti Šiaulių ligoninė generuoja šešių milijonų nuostolį. Tai nesuvokiama“, – komiteto posėdyje tuomet stebėjosi pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
 
Svarbiausia – toliau neina į minusą
 
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skaičiuoja beveik keturių milijonų minusą. Nepaisant to, įstaiga vertinama palankiai. Mat iš skolų brenda. Užpernai likusi paskutinėje lentelės eilutėje ir turėjusi beveik 5,5 mln. eurų nuostolį, reitingų lentelėje pernai ji šoktelėjo į viršų, paskutinę vietą užleidusi Santarų klinikoms.
 

Kaip aiškina KUL vadovas prof. dr. Audrius Šimaitis, deficitą sumažino išaugusios paslaugos, padidintas jų efektyvumas. „2023-aisiais deficitas buvo 12,5 mln., po to 5,5 mln., o dabar – 3,9 mln. Nors bendri rezultatai gerėja, trejus metus dirbant į minusą kaupiasi skolos tiekėjams, o tai reiškia, kad gyvename ne visai pagal savo kišenę. Tai yra iššūkis, tačiau jau užmiršome, kas buvo praeityje“, – kad į ateitį žiūri pozityviai, o nuosekliai gerėjanti situacija įkvepia nepasiduoti, tikino vadovas.

 
Praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto ligoninėje apsilankiusi L.Šukytė-Korsakė irgi pozityviai nusiteikusi įstaigos atžvilgiu: „Ligoninė stabilizuojasi. Finansiniai nesklandumai baigiasi. Atėjus dirbti naujam direktoriui, pakeista administracinė struktūra turėjo nemažai iššūkių, tad šiandien jau po truputį atsitiesia. Svarbiausia – toliau neina į minusą. O kai bus baigtas renovuoti infekcinis korpusas, įsteigtas planuojamas Šeimos centras, finansinė būsena, manau, tikrai pagerės.“
 
Anot jos, pastarosios įstaigos pristatymą komitetas yra numatęs išklausyti pavasario sesijoje, kur susitiks su ligoninės atstovais, bus smulkiau pristatyti numatomi žingsniai, kaip Klaipėdos universiteto ligoninė tvarkysis toliau. „Vakarų regiono sveikatos sistema bus stabilizuota“, – įsitikinusi parlamentarė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!