Kada į ligoninę?
Vos prasidėjus pandemijai medikai ragino pacientus namų vaistinėles papildyti vienu paprastu prietaisu, padėsiančiu stebėti savo sveikatą, deguonies įsisotinimą kraujyje. Tačiau J.Dūdienė sako, jog vis dar mažuma pacientų pulsoksimetrą įsigijo.
 

„Tiesą sakant, pacientams, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių sistemos lėtinėmis ligomis, nutukusiems ar turintiems riziką, kad COVID-19 gali būti sunkesnės eigos, turėti pulsoksimetrą tikrai naudinga. Kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos jų nusipirko ir gali juos išduoti į namus užsikrėtusiems koronavirusine infekcija, vėliau, žinoma, reikia grąžinti. Tai gera praktika, palengvinanti tiek šeimos gydytojų darbą, tiek ligos eigos stebėseną“, – sako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

 
Turintieji namuose pusloksimetrą gali adekvačiau įvertinti, kada reikalinga medikų konsultacija ar net greitoji pagalba, o kada nerimauti nėra ko. Pasak gydytojos, sergantiems lengva koronavirusinės infekcijos forma namuose, šis prietaisas gali sutaupyti gražaus laiko ir jėgų, mat pasijutus prasčiau deguonies įsisotinimą pacientas galės pasimatuoti pats, jam dėl šio tyrimo nereikės vykti į ligoninę ir laukti eilėje.
 
Kol pacientas jaučiasi pakenčiamai, karščiavimas nedidelis, nėra dusulio, sunku pasakyti, ar deguonies pasisavinimas per plaučius į kraują sumažėjęs ar ne. O kai pradeda jausti dusulį, deguonies saturacija jau būna gerokai nukritusi ir tada situacija tampa itin rimta. Tad namuose pulsoksimetrą turėti tikrai pravartu ir ne tik sergantiems COVID-19, bet ir, tarkime, bronchų astma ar kitomis ligomis.
 
Naudojimo pradžiamokslis
Norint pulsoksimetru naudotis tikslingai ir gauti neiškreiptą rezultatą, reikia turėti šiek tiek žinių. „Žmonių, sergančių plaučių ligomis, deguonies saturacijos rodiklis ir taip gali būti žemesnis nei visiškai sveikų asmenų, tad pamačius 94-95 procentus siekiantį saturacijos rodiklį iš karto skubėti į priėmimo skyrių ar atlikti plaučių rentgenogramą šeimos gydytojas gali ir nerekomenduoti. Reikėtų rodiklius stebėti ilgesnį laiką. Visai kas kita yra pacientas, sergantis COVID-19 ir iki tol neturėjęs jokių skundų dėl sveikatos, nesergantis jokiomis lėtinėmis plaučių ligomis ar bent to nežinanatis“, – sako J.Dūdienė ir priduria, jog deguonies pasisavinimui nukritus žemiau 95 proc. jau yra signalas, jog turi būti skubiai atlikta plaučių rentgenograma, išklausomi plaučiai ir gydytojas turi spręsti dėl papildomo gydymo.
 
Vienais atvejais tyrimai gali leisti tokį pacientą gydyti namuose su šeimos gydytojo priežiūra, gali būti paskirtas antibiotikų kursas, kitais atvejais gali tekti pagulėti ligoninėje, kur bus taikoma deguonies terapija.
 
Dar viena taisyklė, kurią reikia žinoti namuose naudojant pulsoksimetrą, – matavimo dažnis. „Tiek sergant COVID-19, tiek paūmėjus bronchų astmai vertėtų matuoti deguonies saturaciją kraujyje, tačiau tą reikėtų daryti ne vieną kartą per dieną, o bent kelis. Kitas dalykas, nepakaks pulsoksimetro užsidėti sekundei kitai ir manyti, kad jau galime vertinti rezultatą. Derėtų su juo ant piršto praleisti bent kelias minutes, stebėti, kaip kinta saturacijos rodiklis. Pamačius 94-95 procentus siekiantį saturacijos rodiklį patarčiau su pulsoksimetru pasivaikščioti šiek tiek, pakvėpuoti giliau, rezultatas turėtų gerėti. Tačiau jeigu rodikliai nekyla, nekinta, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ir pasakyti pulsoksimetro rodmenis“, – pataria gydytoja.

---

 
Verta žinoti
Jeigu pacientui pakilusi temperatūra, rankos šaltos, pulsoksimetro rodmenys gali būti netikslūs. „Šalti rankų pirštai reiškia sutrikusią kraujotaką ir tuomet pulsoksimetras gali apsikritai nerodyti nieko arba rezultatas bus itin netikslus. Derėtų vaistais numušti temperatūrą, sušilti rankas, gerti šiltų arbatų atkurti kraujotaką ir tik tada užsidėti pulsoksimetrą“, – pataria J.Dūdienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!