Atsako specialistas
„Northway“ medicinos centro gydytojas gastroenterologas Rolandas Vaicekauskas:

– Į gydytoją kreiptis bet kokiu atveju reikia: jis detaliau įvertins nusiskundimus, bendrą organizmo būklę, gretutines ligas, vartojamus vaistus. Pilvo pūtimo priežasčių gali būti daug. Tad norint jas tiksliai nustatyti ir paskirti konkretų gydymą, būtinas nuodugnus ištyrimas, pirmiausia onkologinių ligų paneigimas (ypač vidutinio bei vyresnio amžiaus pacientams).
 
Dažnai pilvo pūtimas gali pradėti varginti paprasčiausiai dėl mitybos ypatumų, nes vieni produktai labiau skatina dujų susidarymą, kai kuriam maistui žmogus tiesiog yra jautresnis. Be to, dujų metabolizmo sutrikimai taip pat gali atsirasti ir dėl pakitusios žarnyno mikrofloros, jos pokyčiams gali turėti įtakos ir vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas.
 
Tokiu atveju patartina konsultuojantis ne tik su gydytoju gastroenterologu, bet ir dietologu pakoreguoti valgymo įpročius, atsisakyti simptomus sukeliančio maisto. Galima rinktis ir įvairius augalinės kilmės preparatus, kurių sudėtyje yra kmynų, pankolių ar pipirmėčių, arba specialias virškinimą gerinančias arbatas. Galima išbandyti gydymą gerosiomis bakterijomis. Kartais prireikia ir konkrečių, pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi mažinančių vaistų.
 
Tačiau pernelyg dažnas pilvo pūtimas gali įspėti ir apie rimtesnes ligas – kasos, tulžies pūslės ir latakų, storosios žarnos patologijas. Tam ištirti prireikia papildomos diagnostikos: pilvo echoskopijos, bendro arba specialių kraujo, koprologinio išmatų, slapto kraujo išmatose tyrimų.
Be abejo, nereikia pamiršti, kad organizme dujos natūraliai nuolat kaupiasi ir yra šalinamos, dėl to nereikėtų nerimauti. Aišku, stresas irgi turi savo vaidmenį ir gali turėti įtakos didesnei pilvo sienos raumenų įtampai.
 
Padažnėjęs (trys keturi kartai per parą) tuštinimasis taip pat gali rodyti rimtesnes bėdas. Viduriavimas gali prasidėti dėl virškinimo sutrikimų, įvairių plonosios žarnos ligų, kasos patologijų. Taip pat – dėl parazitinių, bakterinių, virusinių infekcijų, uždegiminės žarnų ligos (Krono ligos, opinio kolito). Minėti negalavimai dažnai būna susiję ir su endokrinologinėmis ligomis (skydliaukės funkcijos sutrikimais ir pan.).
 
Nenoras valgyti, staigus svorio kritimas gali rodyti ir onkologines ligas.
Jeigu išmatos yra ypač šviesios, reikėtų patikrinti, ar nėra kasos, tulžies latakų sutrikimų. Tačiau tokiu atveju negalavimą lydi ir gelta, kuriai būdingi ryškūs simptomai: acholiškos išmatos, geltonos akys, odos niežulys, šlapimo patamsėjimas.
 
Yra vaistų, kurie gali pagelbėti prasidėjus staigiam viduriavimui, tačiau konkretus gydymas skiriamas tik atlikus tyrimus ir išsiaiškinus priežastis. Jaunam amžiuje tuštinimosi sutrikimų gali atsirasti paprasčiausiai dėl maisto raciono pokyčių, tad pirmiausia praverstų gydytojo dietologo konsultacija.