Vaiva Nepaitė: „Esame per daug prisirišę prie vienos specialybės“

Žiedūnė Juškytė
2017-10-30
Vaiva Nepaitė-Stabingė (32) daugeliui Lietuvoje žinoma kaip šokėja, nors to nebedaro daugiau kaip 6 metus. Baigusi ekonomikos specialybę, keliolika metų moteris plėtoja verslą, dabar laukiasi antro vaikelio, veda grupinius užsiėmimus pačios įkurtoje studijoje ir planuoja studijuoti kineziterapiją.
Vaiva Nepaitė: „Esame per daug prisirišę prie vienos specialybės“
„Lietuvoje esame per daug prisirišę prie vienos specialybės. Neva kartą pasimokei, tai būsi tuo visą gyvenimą“, - sako Vaiva Nepaitė-Stabingė.

– Nepaisant to, kad 13 metų esate verslininkė, masinė auditorija jus atpažįsta kaip buvusią televizijos projektų šokėją Ar tai turėjo įtakos jūsų pagrindinėje veikloje?
– Kai kada šios etiketės šalinausi. Turiu buhalterinės apskaitos kompaniją. Kartą ateinu spręsti finansines įmonės problemas, patarinėju šiais klausimais ir staiga iš kito kampo girdžiu: ar aš tavęs kur nors nemačiau televizijoje? Staiga tai, apie ką pasakojau, nebetenka prasmės. Dauguma mano – jei buvai ar esi šokėja, tai tikriausiai neturi smegenų, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Į tokias etiketes stengdavausi labai nereaguoti, tuo labiau nešoku ir televizijoje nesirodau daugiau nei 6 metus. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad išaugau iš šokėjos, tai buvo smagi patirtis, bet jau dabar noriu tobulėti kaip vadovė ir net imtsi naujos specialybės – planuoju studijuoti kineziterpariją.
 
– Ne kiekvienas 30-metis išdrįstų imtis naujos specialybės. 
– Lietuvoje esame per daug prisirišę prie vienos specialybės. Neva kartą pasimokei, tai būsi tuo visą gyvenimą. Kai kur žmonės specialybę keičia kas 6–7 metus. Su amžiumi žmonės atranda savo veiklą, keičiasi jų ciklas, atranda save ir savo pašaukimą. Natūralu, kad ima dominti kitokie dalykai.

– Esate sakiusi, kad dieną pradedate ir baigiate sporto salėje. Tebėra taip?
– Nuo rugsėjo mano diena yra kitokia – rytą pradedu šiek tiek vėliau. Buvau priversta atsižvelgti į šeimos poreikius (juokiasi). Šeima auga, poreikiai didėja. Turiu dukrą, pernai ištekėjau, o šiandien esame laukime, todėl turiu save pasaugoti (šypsosi).


 
– Į ką moteris nėštumo laikotarpiu turėtų atkreipti didžiausią dėmesį?
– Ateina pas mane sportuoti jaunos merginos, kurios dar negimdžiusios, gal ir neplanuoja to daryti. Pusiau juokais, pusiau rimtai sakau – merginos, sportuojame dabar ir ruošiame kūną dabar, nesvarbu, kad dar nesilaukiame ir nepagimdėme. Raumuo turi atmintį, jis grįžta, jei prieš tai buvo ištreniruotas. Jei yra galimybė, kiek įmanoma anksčiau prieš nėštumą skirkite laiką sportui. Sportuokite ir po nėštumo. Po pirmo mano nėštumo, kai dukra sulaukė vos dviejų mėnesių, aš ją nešdavausi į šokių salę. Treniravau kitus ir pati judėjau. Tai gali pavykti ne kiekvienai mamai ir nebūtinai tai siekiamybė, bet jeigu Jūsų vaikas jaučiasi puikiai ir jūs pati, tai kodėl gi ne?
– Sportas, dukra darbe – galbūt tai pametėjo idėją skatinti mamas sportuoti su vaikais?
– Taip, tai atsitiko tada, kai pamačiau, kad, kol vedu užsiėmimus, dukra gali sūpuotis kėdutėje ar vartytis at kilimėlio, tuo pačiu pažindama savo pačios pasaulį ir aplinką, kuri ją supa. Vaikas dar nesimankštino, bet aš jau galėjau sportuoti ir  visi į tai žiūrėjo tolerantiškai.
 

– Mamos ir vaiko užsiėmimo metu nebūtinai jie sportuoja kartu?
– Priklauso nuo to, kaip vaikas jaučiasi. Jeigu vaikas dar labai mažas, tai mamos dažnai juos atsineša miegančius kėdutėse. Tokiu atveju mamos sėkmingai sportuoja, kėdutė su vaiku šalia jų. Jei vaikas neramus ir jam trūksta mamos šilumos, mama sportuoja kartu su juo. Pavyzdžiui, jei vaikui skauda pilvelį, mama užsiėmimo metu daro su juo mankštą ar masažuoja pilvuką. Nei mes vaiką galime priversti ką nors daryti, nei mama. Vaikai turi savo ritmą, savo poreikius, norus ir nenorus, jie aiškiai išsakomi. Būtų graži užsiėmimo idėja, jei visuomet mama ir vaikas sportuotų, bet taip ne visada nebūna (šypsosi).  
 
– Kodėl besilaukiančios mamos turėtų sportuoti?
– Nėščiųjų požiūris po truputėlį keičiasi. Dabar jos supranta, kad reikia stiprinti vidinius raumenis, nes jie padeda ir gimdymo metu ir po jo, todėl skatiname nėščiąsias sportuoti ir rytais, ir vakarais. Būna, kad kai kurios moterys labai gerai jaučiasi ir lanko net ne nėščiosioms skirtus užsiėmimus. Mūsų komanda yra maža, apie savo klientus žinome, patariame jiems, ko reikėtų vengti, kokios problemos gali būti, perspėti.



 
– Jūs pati vedate ir oro jogos užsiėmimus. Ar jos populiarumo viršūnė dabar yra auksčiausia Lietuvoje?
– Oro joga Lietuvoje pradėjo populiarėti prieš maždaug trejus metus, mes populiarumo piką pajutome jau pernai. Mūsų oro joga yra šiek tiek kitokia. Pakoregavau ją pagal klientes ir jų poreikius. Daryti pozicijas su juostomis yra smagu, bet tai greitai atsibosta ir yra vienpusiška. Naują klientą mes informuojame, kad oro jogos treniruotėje jūs turėsite jėgos, tempimo, pozicijų treniruotę ir, jei jūsų grupė išliks ilgai, prijungsime ir akrobatinę jogą.
 
– Prieš interviu 8 metų dukrą nuvežėte į žirgyną. Mergaitė lanko jojimo pamokas?
– Ne tik jojimo pamokas. Du kartus per savaitę ji lanko plaukimą, du kartus per savaitę jojimą ir šokius. Noriu, kad dukra būtų visapusiška. Negaliu apkrauti vien tik plaukimu ar šokiais. Ji mėgsta gamtą, gyvūnus. Sportas puikus dalykas ir fiziniam pajėgumui stiprinti ir socialiniam įgūdžiams tobulinti – užsiėmimų metu ji atranda draugų, pagilina bendravimo įgūdžius. Plaukimo metu ji apskritai tvirtina savo kūną, o mokėjimas gerai plaukti gali praversti bet kam. Šokio pamokose norisi, kad dukra išmoktų gražios laikysenos, pėdų, rankų plastikos, švelnumo, gracijos, vis tik ji yra mergaitė. Jojimo pamokų metu laiką ji leidžia lauke, o šiuolaikiniai vaikai labiau nori būti šiltuose namuose ir turėti planšetę, tad labai džiaugiuosi, kad sportas jai yra įdomus ir mylimas.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    U.Juodytė: pagal perdegimo riziką esame treti pasaulyje

    U.Juodytė: pagal perdegimo riziką esame treti pasaulyje

    „Galime turėti puikų darbuotoją, iš kurio išspaudžiame visas sultis. Bet kas lieka paskui? Paskui ketveriems p...
    A.Dimšienė: svarbiausia – „nešiukšlinti“ galvos

    A.Dimšienė: svarbiausia – „nešiukšlinti“ galvos

    „Meilė mediko profesijai tokia didelė, kad net nuovargio nejaučiu.“ 80-ties metų jubiliejų atšventusi alyti&sca...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    Sveika šeima


    Į naktinį klubą rinkosi… sveikatintis

    Į populiarų naktinį klubą birželio vakarą vilniečiai traukė ne triukšmingai pašėlti, bet sportuoti. Jau septintus metus rengiama iniciatyva „Joga netradicinėse erdvėse“ šįkart pakvietė į „Gallery 1986“ – kultūros ir šokių erdvę buvusioje radijo gamykloje – ir parodė, kad...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Velso princesė dėl kilnaus tikslo įkopė į tris viršukalnes

    Birželio pabaigoje pasaulį apskriejo žinia, kad Velso princesė Catherine tapo pirmąja Britanijos karališkosios šeimos nare, įkopusia į tris aukščiausias Anglijos, Škotijos ir Velso viršukalnes. Tačiau neįprasto iššūkio ji ėmėsi ne siekdama rekordo, o vedina gilių asmeninių įsitikinimų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Aurelijus Veryga Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
    Vaida Pranarauskaitė Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
    Apie pamirštą žaidimą
    Henrikas Vaitiekūnas Apie pamirštą žaidimą

    Naujas numeris