Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė tu­ri am­bi­cin­gą tiks­lą

Evelina Machova
2019-05-23
Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė sau ke­lia vis am­bi­cin­ges­nius tiks­lus ir ne­sle­pia no­ro tap­ti ge­riau­sia li­go­ni­ne Bal­ti­jos ša­ly­se, to­dėl in­ves­tuo­ja į šiuo­lai­kiš­kas tech­no­lo­gi­jas ir mo­ko­si iš ge­riau­sių­jų. Pra­ėju­sią sa­vai­tę li­go­ni­nė ben­dra­dar­biau­da­ma kar­tu su Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Ma­yo kli­ni­ka uos­ta­mies­ty­je su­ren­gė Moks­lo die­nas.
Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė tu­ri am­bi­cin­gą tiks­lą

Mo­ko­si iš ge­riau­sių­jų
Pir­mą kar­tą Klai­pė­do­je su­reng­tos Ma­yo kli­ni­kos moks­lo die­nos. Pa­sak uos­ta­mies­čio me­di­kų, tai - pui­ki ga­li­my­bė pa­si­sem­ti ži­nių bei pa­žvelg­ti, kaip ga­li at­ro­dy­ti ryt­die­nos me­di­ci­na. Ma­yo kli­ni­ka ne pir­mus me­tus pri­pa­žįs­ta­ma vie­na ge­riau­sių gy­dy­mo įstai­gų pa­sau­ly­je.

 
Apie kliniką
Ma­yo kli­ni­ką XIX a. Mi­ne­so­tos vals­ti­jos pa­kraš­ty­je, Ro­čes­te­ry­je, įkū­rė dak­ta­ras Vil­ja­mas V. Ma­yo ir du jo sū­nūs chi­rur­gai.
Ma­yo kli­ni­ka vie­na pir­mų­jų pa­sau­ly­je ėmė dirb­ti pa­gal moks­lo, stu­di­jų ir kli­ni­ki­nės prak­ti­kos vie­no­vės prin­ci­pą.
Šian­dien kli­ni­ka lai­ko­ma gy­dy­mo, moks­lo ir mo­ky­mo įstai­gos eta­lo­nu ne tik JAV, bet ir pa­sau­ly­je.

 
„Kad iš Ma­yo kli­ni­kos at­vy­ko to­kie me­di­ci­nos ko­ri­fė­jai, ku­rie ben­dra­dar­biau­ja su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės me­di­kais, svar­bus lai­mė­ji­mas uos­ta­mies­čiui, o kar­tu ir Lie­tu­vai. At­ei­ty­je no­rė­tų­si, kad mū­sų įstai­ga tap­tų ro­bo­ti­nės chi­rur­gi­jos cen­tru ne tik Bal­ti­jos ša­ly­se, bet ir Ry­tų Eu­ro­po­je“, - kon­fe­ren­ci­jo­je tei­gė Klai­pė­dos mies­to me­ro pa­va­duo­to­jas Arū­nas Barb­šys.

Kaip tei­gia Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­jas prof. Vin­sas Ja­nu­šo­nis, ir pats lan­kę­sis Ma­yo kli­ni­ko­je, tai - gar­siau­sia ir ge­riau­sia pri­pa­žįs­ta­ma įstai­ga, pa­sau­ly­je tu­rin­ti pa­da­li­nių tin­klą. Pa­klaus­tas, ko vi­lia­si iš šios kon­fe­ren­ci­jos, va­do­vas sa­kė, jog pa­grin­di­nis tiks­las - su­ži­no­ti ką nors nau­jo bei nau­din­go, kad vė­liau tai bū­tų ga­li­ma pri­tai­ky­ti tei­kiant pa­slau­gas mū­sų pa­cien­tams. Pa­sak pro­fe­so­riaus, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė tu­ri stip­rias ko­lop­rok­to­lo­gų, chi­rur­gų ko­man­das, to­dėl kon­fe­ren­ci­ja - ne­ei­li­nis ren­gi­nys, su­tei­kian­tis ga­li­my­bę su­ži­no­ti nau­jo­ves.
 

„Tu­ri­me vi­zi­ją tap­ti vie­na ge­riau­sių li­go­ni­nių Bal­ti­jos ša­ly­se ir jos tiks­lin­gai sie­kia­me. Su­kū­rė­me aukš­to ly­gio molekulinę ge­ne­ti­nę la­bo­ra­to­ri­ją, ku­ri yra pa­grin­di­nė ba­zė  in­di­vi­du­a­li­zuo­tam gy­dy­mui kai kuriose srityse. Kol kas esa­me to­kie vie­nin­te­liai, tad mė­gi­nių su­lau­kia­me ir iš Kau­no, ir iš Vil­niaus ko­le­gų. Per­nai pir­mie­ji Bal­ti­jos ša­ly­se įdie­gė­me ro­bo­ti­nę chi­rur­gi­ją. No­ri­me bū­ti ge­riau­si, to­dėl ir mo­ko­mės iš ge­riau­sių­jų“, - sa­ko Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­jas prof. Vin­sas Ja­nu­šo­nis.

  
Gy­dy­to­jas pri­pa­žįs­ta, kad Ma­yo kli­ni­kos fi­nan­si­nės ga­li­my­bės - kur kas ge­res­nės, ir mes per ar­ti­miau­sius me­tus to­kių tik­rai dar ne­tu­rė­si­me, ta­čiau, li­go­ni­nės va­do­vo įsi­ti­ki­ni­mu, pri­va­lo­me steng­tis. „Dar tu­ri­me kur to­bu­lė­ti. Pa­vyz­džiui, kal­bant apie ro­bo­ti­nę chi­rur­gi­ją, Ma­yo kli­ni­ko­je pro­sta­tos vė­žio ope­ra­ci­jos be­veik šim­tu pro­cen­tų at­lie­ka­mos ro­bo­tais. Jie tu­ri dvi­de­šim­ties me­tų pa­tir­tį, mes gi žen­gia­me pir­muo­sius žings­nius. Vis dėl­to mū­sų me­di­ci­na yra aukš­to ly­gio ir ei­lių pas mus, jei pa­ly­gin­tu­me su la­biau pa­žen­gu­sio­mis ša­li­mis, nė­ra. To­dėl pa­cien­tai ga­li jaus­tis ra­mūs ir sau­gūs bei pa­si­ti­kė­ti ša­lies me­di­kais.
 
Kaip Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė at­ro­do ki­tų gy­dy­mo įstai­gų kon­teks­te? La­bai ne­blo­gai: dau­ge­ly­je sri­čių esa­me pir­mi pra­dė­ję tai­ky­ti mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas, tu­ri­me to­kių pa­slau­gų, ku­rias tei­kia­me vie­nin­te­liai ša­ly­je, teigia prof. V.Ja­nu­šo­nis ir pri­du­ria jog, li­go­ni­nė vi­suo­met in­ves­ta­vo į mo­der­nais tech­no­lo­gi­jas, lei­džian­čias tau­so­ti me­di­kų dar­bą bei teik­ti kuo ko­ky­biš­kes­nes pa­slau­gas. Tur­būt ne­la­bai kas ir pa­me­na, kad bū­tent Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė pir­mo­ji Lie­tu­vo­je pra­dė­jo nau­do­ti dau­gi­ni­mo apa­ra­tą, ku­ris už­ėmė pen­kias­de­šim­ties kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­pą, pir­mie­ji pra­dė­jo nau­do­ti vien­kar­ti­nes medicinines pirš­ti­nes, ku­rias pa­tys ir ga­mi­no. Čia at­si­ra­do ir la­ze­ri­nė chi­rur­gi­ja, o ben­dra­dar­biau­jant su ko­le­go­mis iš Šve­di­jos vie­ni pir­mų­jų pra­dė­jo są­na­rių transp­lan­ta­ci­jas, per­nai pir­mie­ji Bal­ti­jos ša­ly­je pra­dė­jo ro­bo­ti­nę chi­rur­gi­ją. Pa­sak, prof. V.Ja­nu­šo­nio, sve­tur li­go­ni­nės, ku­rios ne­in­ves­tuo­ja į ro­bo­ti­nę chi­rur­gi­ją, net nu­nyks­ta. „Pa­sau­ly­je ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja di­dė­ja ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja, ji tampa „auksiniu standartu“, o pa­cien­tai ren­ka­si gy­dy­mo įstai­gas, siū­lan­čias šiuo­lai­kiš­kas pa­slau­gas“, - sa­ko prof. V.Ja­nu­šo­nis.
  

„Ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja gy­dant ko­lo­rek­ta­li­nes li­gas tam­pa ru­ti­ni­ne tiek Ma­yo kli­ni­ko­se, tiek ir dau­gu­mo­je ki­tų JAV kli­ni­kų. Per­nai Ma­yo kli­ni­ko­se pra­dė­tos ro­bo­ti­nės vie­no pjū­vio tie­sio­sios žar­nos na­vi­ko pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jos. Re­zul­ta­tai kol kas pui­kūs ir to­kių ope­ra­ci­jų at­lik­ta apie pen­kis šim­tus“, - sa­ko Ma­yo kli­ni­kos Ko­lo­rek­ta­li­nei kli­ni­kai va­do­vau­jan­tis dr. Da­vid Lar­son.

  
Šiai min­čiai pri­ta­ria ir vie­nas kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių dr. Da­vid Lar­son, ku­ris pri­pa­žįs­ta­mas kaip vie­nas ge­riau­sių ko­lo­rek­ta­li­nės ir ro­bo­ti­nės chi­rur­gi­jos spe­cia­lis­tų bei va­do­vau­jan­tis Ma­yo kli­ni­kos ko­lo­rek­ta­li­nei kli­ni­kai. „Li­go­ni­nės JAV ver­ti­na­mos pa­gal įvai­rius veiks­nius, įskai­tant pa­cien­tų mir­tin­gu­mo ro­dik­lį, slau­gą, gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų per­so­na­lą, gy­dy­mo stan­dar­tus, pa­slau­gas pa­cien­tams, tech­no­lo­gi­jas ir re­pu­ta­ci­ją. Čia pa­cien­to in­te­re­sai tu­ri rū­pė­ti nuo­lat.
Šiuo­lai­ki­nės ko­lop­rok­to­lo­gi­jos kryp­tis – kuo ma­žes­ni pjū­viai, idant mak­si­ma­liai grei­tai pa­cien­tas ga­lė­tų už­si­im­ti įpras­ti­ne veik­la. Ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja gy­dant ko­lo­rek­ta­li­nes li­gas tam­pa ru­ti­ni­ne tiek Ma­yo kli­ni­ko­se, tiek ir dau­gu­mo­je ki­tų JAV kli­ni­kų. Per­nai Ma­yo kli­ni­ko­se pra­dė­tos ro­bo­ti­nės vie­no pjū­vio tie­sio­sios žar­nos na­vi­ko pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jos. Re­zul­ta­tai kol kas pui­kūs ir to­kių ope­ra­ci­jų at­lik­ta apie pen­kis šim­tus“, - sa­ko dr. D.Lar­son.

 
Interviu
Į klau­si­mą, kaip at­ei­ty­je gy­dy­si­me on­ko­lo­gi­nes li­gas, Tarptautinės kolorektalinių chirurgų draugijos išrinktasis prezidentas, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos de­par­ta­men­to va­do­vas prof. ha­bil. dr. Na­ri­man­tas Eval­das Sa­ma­la­vi­čius at­sa­kė: „Ma­nau, kad at­ra­si­me pro­tin­ges­nius bū­dus šioms pro­ble­mos spręs­ti. Da­bar gy­do­me pa­sek­mes, at­ei­ty­je, ti­kiuo­si, ga­lė­si­me gy­dy­ti prie­žas­tį.“
 
- Pra­dė­kim nuo to, kaip kie­čiau­sia pa­sau­lio kli­ni­ka su­si­do­mė­jo to­kia ne­di­de­le ša­li­mi kaip Lie­tu­va?
- Taip, Ma­yo kli­ni­ka yra pa­sau­li­nės me­di­ci­nos Me­ka. O vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad prieš try­li­ka me­tų lai­mė­jau pres­ti­ži­nį Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ko­lo­rek­ta­li­nių chi­rur­gų draugijos ap­do­va­no­ji­mą. Man tai bu­vo di­de­lė gar­bė. Lai­mė­jęs ga­lė­jau pa­si­rink­ti sta­žuo­tę bet ku­rio­je JAV li­go­ni­nė­je.     Pa­si­rin­kau Ma­yo kli­ni­ką.
 
- Kaip su­pran­tu, bu­vo­te pir­mas lie­tu­vis, lai­mė­jęs to­kį ap­do­va­no­ji­mą, ir pir­mas lie­tu­vis, ku­ris sta­ža­vo­si Ma­yo kli­ni­ko­je. Ko­kį įspū­dį pa­li­ko li­go­ni­nė ir kaip už­si­mez­gė to­les­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas?
- Įspū­dį pa­da­rė pa­ky­lė­ta aka­de­mi­nė dva­sia. Be to, bu­vau nu­ste­bęs, kad žmo­gus, at­vy­kęs iš ne­di­de­lės ša­lies, ir tuo­met dar ga­na jau­nas chi­rur­gas, bu­vo pri­im­tas aukš­čiau­siu ly­giu. Ga­lė­jau do­mė­tis, kuo tik no­rė­jau. Ben­drau­jant su tuo­me­ti­niu Ma­yo kli­ni­kos Ko­lo­rek­ta­li­nio vė­žio pa­da­li­nio va­do­vu Bru­ce Wolff ki­lo min­tis, o ko­dėl gi ne­trans­for­ma­vus kli­ni­kos spe­cia­lis­tų ži­nių lo­by­no į mū­sų ša­lį? Taip po me­tų (2007 m. - red. past.) įvy­ko pir­mo­sios Ma­yo kli­ni­kos die­nos Lie­tu­vo­je, ku­rios bu­vo itin sėk­min­gos.
 

- Klai­pė­da Ma­yo kli­ni­kos die­noms pa­si­rink­ta pir­mą kar­tą. Koks jų tiks­las?
- Kas po­rą me­tų su­tei­kia­me ga­li­my­bę gy­dy­to­jams iš Lie­tu­vos su­ži­no­ti nau­jie­nas, šiuo at­ve­ju sto­ro­sios žar­nos vė­žio chi­rur­gi­jos sri­ty­je, ne­iš­vyks­tant iš ša­lies. Be to, try­li­ka me­tų trun­kan­tis ben­dra­dar­bia­vi­mas lei­džia mū­sų gy­dy­to­jams vyk­ti į sta­žuo­tes Ma­yo kli­ni­ko­je. Tai nė­ra taip pa­pras­ta, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti iš šo­no. Da­bar yra dau­giau nei de­šimt gy­dy­to­jų, ku­rie sta­žuo­tė­je šio­je kli­ni­ko­je pra­lei­do me­tus, pus­me­tį ar ke­lis mė­ne­sius. Gau­tas ži­nias jie re­a­li­zuo­ja Klai­pė­dos, Kau­no, Vil­niaus li­go­ni­nė­se. Ma­no nuo­mo­ne, tai ypač svar­bi ben­dra­dar­bia­vi­mo da­lis. To­kios die­nos Lie­tu­vo­je vyks­ta jau penk­tą kar­tą, o Klai­pė­do­je, kaip tei­sin­gai pa­ste­bė­ta, - pir­mą. Tie­sa, kas po­rą me­tų vyks­tan­čios kon­fe­ren­ci­jos evo­liu­cio­na­vo. Mums pa­vyks­ta pri­trauk­ti ir spe­cia­lis­tus iš Eu­ro­pos, ku­rie sta­ža­vo­si Ma­yo kli­ni­ko­je, o grį­žę dirb­ti na­mo ta­po ko­lo­rek­ta­li­nės chi­rur­gi­jos ly­de­riais. Tai, ma­nau, ren­gi­niui su­tei­kia tam tik­rą ko­lo­ri­tą. Tie žmo­nės - tar­si kli­ni­kos auk­lė­ti­niai. Be­je, Lie­tu­vo­je taip pat au­ga Ma­yo kli­ni­kos auk­lė­ti­nių. Per try­li­ka me­tų dau­giau nei de­šimt ša­lies gy­dy­to­jų sta­ža­vo­si šio­je kli­ni­ko­je. Pa­grin­di­nis tiks­las yra kei­ti­ma­sis ži­nio­mis bei šios sri­ties po­pu­lia­ri­ni­mas.
 
- Kei­ti­ma­sis ži­nio­mis, ži­no­ma, pui­ku. Ta­čiau šios kli­ni­kos me­ti­nis biu­dže­tas pri­lygs­ta Lie­tu­vos biu­dže­tui. Tai­gi šiuo at­ve­ju ky­la klau­si­mas, kiek tų ži­nių ga­li­te pri­tai­ky­ti prak­ti­ko­je?
- Gal­būt at­ro­do, kad ko­le­gos iš Ma­yo kli­ni­kos pa­teik­da­mi pa­vyz­džius kal­ba tik apie sa­vo pa­tir­tį, bet iš tik­rų­jų, ka­dan­gi jie yra avan­gar­di­nė li­go­ni­nė, ta jų pa­tir­tis lai­kui bė­gant ta­po mū­sų vi­sų pa­tir­ti­mi. Dau­ge­ly­je sri­čių bū­tent jie pra­dė­jo tai­ky­ti nau­jo­ves, gal­būt kar­tais ne­ti­kė­tus spren­di­mus ar at­ra­di­mus. Pa­vyz­džiui, kon­fe­ren­ci­jos me­tu mi­nė­ti at­ve­jai dėl opi­nio ko­li­to ar ta pa­ti ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja. Dau­ge­liu at­ve­ju bū­tent jie yra tų me­to­dų, ku­riuos šian­dien uni­ver­sa­liai pri­pa­žįs­ta­me, at­ra­dė­jai. Ži­no­ma, jų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės yra kur kas di­des­nės nei mū­sų. Bet mums tai yra sie­kia­my­bė. Tiek fi­nan­siš­kai, tiek tech­no­lo­giš­kai jie yra prie­ky­je mū­sų, bet šių kon­fe­ren­ci­jų tiks­las pa­ro­dy­ti, ko­kia ga­li bū­ti ryt­die­na.
 
- Na, tech­no­lo­giš­kai gal ir esa­me ne­blo­gai ap­si­šar­va­vę. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė taip pat tu­ri ro­bo­ti­nę chi­rur­gi­ją, dėl ku­rios ky­la įvai­riau­sių kal­bų, esą tai ir per bran­gu, ir ne­su­ku­ria to­kios pri­dė­ti­nės ver­tės. Ko­kia mū­sų pa­tir­tis?
- Ko­le­gos iš JAV nau­do­ja Da Vinci  ro­bo­ti­nę sistemą, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė tu­ri­ Senhance  robotinę sistemą.  Mums ji lei­džia ope­ra­ci­jas at­lik­ti ne­daug vir­ši­jant li­go­nių ka­sų nu­ma­ty­tą ope­ra­ci­jų įkai­nį. Ta­čiau svar­biau­sia tai, kad dėl šios no­va­to­riš­kos chi­rur­gi­jos ga­li­me teik­ti ko­ky­biš­kes­nes svei­ka­tos pa­slau­gas gy­ven­to­jams. Taip pat trum­pin­ti li­go­nių hos­pi­ta­li­za­ci­jos truk­mę, ma­žin­ti po­ope­ra­ci­nių kom­pli­ka­ci­jų skai­čių, už­tik­rin­ti grei­tes­nę re­a­bi­li­ta­ci­ją ir grį­ži­mą prie įpras­ti­nės veik­los, ma­žin­ti ne­dar­bin­gu­mo lai­ką ir vis daž­niau iš­veng­ti il­ga­lai­kio ne­įga­lu­mo. O on­ko­lo­gi­jos sri­ty­je, be mi­nė­tų pri­va­lu­mų, dar ir pa­ge­rin­ti re­zul­ta­tus, pail­gin­ti iš­gy­ve­na­mu­mą. Kol kas mes dar kau­pia­me pa­tir­tį ir su­dė­tin­gų iš­pli­tu­sių li­gos at­ve­jų ne­ope­ruo­ja­me, ta­čiau, kaip ro­do Ma­yo kli­ni­kos gy­dy­to­jų pa­tir­tis, tai tu­ri di­de­lės per­spek­ty­vos. Reikš­min­ga ir tai, kad at­si­ve­ria di­džiu­liai ho­ri­zon­tai plė­to­jant me­di­ci­nos moks­lą, at­lie­kant nau­jus kli­ni­ki­nius ty­ri­mus ir taip pri­si­de­dant prie pa­sau­lio me­di­ci­ni­nės li­te­ra­tū­ros lo­by­no. Ne­abe­jo­ju, kad per ke­le­rius at­ei­nan­čius me­tus ro­bo­ti­ne chi­rur­gi­ja ga­lės pa­si­džiaug­ti ir ki­tos Lie­tu­vos gy­dy­mo įstai­gos. Tai tie­siog ne­iš­ven­gia­ma.
 

- Mes daž­nai sa­ve mėgs­ta­me nu­ver­tin­ti sa­ky­da­mi, kad sve­tur vis­kas ge­riau. Ar ato­trū­kis tarp Va­ka­rų me­di­ci­nos ir mū­sų la­bai di­de­lis?
- To­bu­lė­ja­me mes spar­čiai. Ge­rė­ja on­ko­lo­gi­nių vais­tų pri­ei­na­mu­mas, chi­rur­gi­ja, tad tas ato­trū­kis jau tik­rai ne­be toks ryš­kus, kaip bu­vo prieš tris­de­šimt me­tų. Ži­no­ma, chi­rur­gi­jo­je, kaip ir vi­so­je me­di­ci­no­je, svar­bu vis­kas: tech­no­lo­gi­jos, fi­nan­sa­vi­mas. Ta­čiau šiuo at­ve­ju yra svar­bes­nė min­tis, tai yra, kad mes į tą pa­tį re­zul­ta­tą ga­li­me pa­siek­ti ir su šiek tiek kuk­les­nė­mis ga­li­my­bė­mis. Ko­le­gos iš Ma­yo kli­ni­kos yra kur kas ge­riau fi­nan­siš­kai ap­gin­kluo­ti, bet ir mes ga­li­me pa­siek­ti pa­na­šių re­zul­ta­tų. Kon­fe­ren­ci­jos me­tu kal­bė­ta apie chi­rur­gi­nes in­ter­ven­ci­jas pa­si­te­kus ro­bo­ti­nę chi­rur­gi­ją esant pir­mi­niam, iš­pli­tu­siam ar re­ci­dy­vuo­jan­čiam vė­žiui. Tą ga­li­me pa­da­ry­ti ir be ro­bo­to, tie­sa, šiek tiek la­biau trau­muo­da­mi pa­cien­tą, tai yra il­gin­da­mi gi­ji­mo lai­ką. Vis dėl­to es­mė ta, kad or­ga­ni­zuo­tų Moks­li­nių die­nų me­tu nu­sa­ko­mos gai­rės, kur link tu­ri­me ei­ti. Be to, ap­ta­ria­mos me­to­di­kos lei­džia at­kreip­ti dė­me­sį, ko­kių re­zul­ta­tų ga­li­me pa­siek­ti nau­do­da­mi vie­ną ar ki­tą bū­dą. Dar vie­nas svar­bus mo­men­tas - kon­fe­ren­ci­jų me­tu ga­li­me pa­si­tik­rin­ti, ar ei­na­me tei­sin­gu ke­liu. Gy­dy­to­ja Hei­di Chua pri­sta­tė pra­ne­ši­mą, ap­iman­tį spren­di­mo bū­dus dėl su­dė­tin­gų ir re­tų fis­tu­lių ope­ra­ci­nių me­to­di­kų. Jie vis­ką at­lie­ka pa­na­šiai kaip ir mes. Kai pa­tir­tis su­tam­pa, ga­li bū­ti tik­ras, jog ei­ni tei­sin­gu ke­liu.
 
- Ko­kie mū­sų ro­dik­liai kal­bant apie sto­ro­sios žar­nos vė­žį? Gal tu­ri­me kuo pa­si­džiaug­ti?
Iš es­mės tu­ri­me vie­ną ne­pa­lan­kų da­ly­ką – sto­ro­sios žar­nos vė­žio at­ve­jų skai­čius pa­ma­žu au­ga. Nors šiuo me­tu vi­suo­se mies­tuo­se vei­kia pre­ven­ci­nė sto­ro­sios žar­nos vė­žio pro­gra­ma. Ži­no­ma, jos re­zul­ta­tų mus rei­kės pa­lauk­ti de­šimt­me­tį. Di­džiau­sia pro­ble­ma, kad di­dži­ą­ją da­lį su­sir­gi­mų diag­no­zuo­ja­me li­gai jau pa­žen­gus – tre­čios, ket­vir­tos sta­di­jos. Tuo­met tiek chi­rur­gams, tiek on­ko­lo­gams dar­bas tam­pa ke­lis kar­tus su­dė­tin­ges­nis ir vi­sa tai le­mia pras­tes­nius re­zul­ta­tus. Ta­čiau kar­tu su ko­le­go­mis iš skir­tin­gų li­go­ni­nių at­lik­tas ty­ri­mas ro­do, kad bent di­džio­sio­se li­go­ni­nė­se si­tu­a­ci­ja ge­rė­ja. Pa­ly­gi­nus šian­die­nos ir prieš de­šimt­me­tį su­rink­tus duo­me­nis ma­ty­ti, kad re­zul­ta­tai ge­rė­ja. Va­di­na­si, ge­riau gy­do­me, to­bu­lė­ja ir chi­rur­gi­ja. Tai­gi čia tu­ri­me kuo ap­si­džiaug­ti. 

 
Komentaras
Prof. Bru­ce Wolff, Ma­yo kli­ni­ka:

- Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se dėl vei­kian­čių ko­lo­nos­ko­pi­jos pa­tik­ros pro­gra­mų nu­sta­to­ma anks­ty­vų li­gos at­ve­jų, ku­rie ga­na leng­vai gy­do­mi. Ar­ba gy­dy­to­jai tu­ri pla­tes­nes ga­li­my­bes pa­dė­ti pa­cien­tams. No­riu pa­sa­ky­ti, kad sto­ro­sios žar­nos vė­žys, jei lai­ku diag­no­zuo­ja­mas, yra iš­gy­do­mas. Ta­čiau ten­den­ci­jos ro­do, jog ser­ga­mu­mas sto­ro­sios žar­nos vė­žiu au­ga dau­ge­ly­je ša­lių. Tai su­si­ję su dau­ge­liu as­pek­tų: ge­res­ne diag­nos­ti­ka, be­si­kei­čian­čia mi­ty­ba, pa­si­kei­tu­siu gy­ve­ni­mo bū­du ir dau­ge­liu ki­tų da­ly­kų. Tai­gi ir šios kon­fe­ren­ci­jos vie­na da­lių yra ta, kad da­li­ja­mės pa­tir­ti­mi, ben­drai ieš­ko­me spren­di­mų. Ma­yo kli­ni­ko­je mes vi­si kar­tu ieš­ko­me ge­riau­sių ope­ra­ci­jos bū­dų, ta­čiau ne­ven­gia­me nu­ro­dy­ti ir tų, ku­rie ne­pa­si­tei­si­no, nes vi­si dir­ba­me ben­dram tiks­lui.

 
Nuomonė
Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to chi­rur­gas on­ko­lo­gas doc. dr. Aud­rius Duls­kas: 

- Pa­si­da­li­nau mū­sų ša­lies pa­tir­ti­mi bei ap­žvel­giau re­zul­ta­tus ir pro­ble­mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria­me. Tie­sio­sios žar­nos vė­žio gy­dy­mo auk­so stan­dar­tas yra ope­ra­ci­ja, ta­čiau maž­daug 90 pro­cen­tų žmo­nių po šios ope­ra­ci­jos tu­ri tuš­ti­ni­mo­si dis­funk­ci­ją. Ji pras­čiau­sia pir­mus dve­jus me­tus ir, kaip ro­do tiek mū­sų, tiek už­sie­nio ko­le­gų ty­ri­mų re­zul­ta­tai, pra­ėjus dau­giau nei pen­ke­riems me­tams po ope­ra­ci­jos pen­kias­de­šim­čiai pro­cen­tų pa­cien­tų tuš­ti­ni­mo­si dis­funk­ci­ja iš­lie­ka. Ką tai reiš­kia? Žmo­gus iki de­šim­ties kar­tų per die­ną ei­na į tu­a­le­tą. Daž­nu at­ve­ju iki jo ten­ka bėg­ti. Jei kaž­kur iš­va­žiuo­ji, tu­ri tiks­liai ži­no­ti, kur yra tu­a­le­tas. Tai la­bai ap­ri­bo­ja ir blo­gi­na žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę: vie­ni už­si­da­ro na­muo­se, ki­ti gi su­si­tai­ko - nau­do­ja įvai­rius kamš­čius. Tai - di­de­lė pro­ble­ma, to­dėl ir gims­ta pa­siū­ly­mai, kaip iš­sau­go­ti or­ga­nus. De­ja, kol kas vie­no spren­di­mo nė­ra, o vi­si siū­ly­mai su­si­ję su nau­jų me­to­dų ieš­ko­ji­mu. Tiek ame­ri­kie­čiai, tiek ir ko­le­gos pran­cū­zai, ku­rie ir da­ly­va­vo kon­fe­ren­ci­jo­je, šio­je sri­ty­je yra at­li­kę po­rą ran­do­mi­zuo­tų kli­ni­ki­nių ty­ri­mų, pa­ro­džiu­sių, jog ga­li­ma ban­dy­ti iš­sau­go­ti tie­si­ą­ją žar­ną. Tai nė­ra gy­dy­mo me­to­das, tin­kan­tis vi­siems pa­cien­tams, at­ei­ty­je rei­kia ieš­ko­ti ki­tų me­to­dų, ku­rie tik­tų di­des­nei da­liai pa­cien­tų, kad ga­lė­tu­me iš­veng­ti tie­sio­sios žar­nos ša­li­ni­mo. Vie­na iš nau­jo­vių, pri­sta­ty­tų kon­fe­ren­ci­jo­je, - Da­vid Lar­son vie­no pjū­vio ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja. Tie­sa, mums to­kių ga­li­my­bių teks dar šiek tiek luk­te­lė­ti.  
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris