Klaipėdos universitetinė ligoninė sau kelia vis ambicingesnius tikslus ir neslepia noro tapti geriausia ligonine Baltijos šalyse, todėl investuoja į šiuolaikiškas technologijas ir mokosi iš geriausiųjų. Praėjusią savaitę ligoninė bendradarbiaudama kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų Mayo klinika uostamiestyje surengė Mokslo dienas.
Mokosi iš geriausiųjų
Pirmą kartą Klaipėdoje surengtos Mayo klinikos mokslo dienos. Pasak uostamiesčio medikų, tai - puiki galimybė pasisemti žinių bei pažvelgti, kaip gali atrodyti rytdienos medicina. Mayo klinika ne pirmus metus pripažįstama viena geriausių gydymo įstaigų pasaulyje.
Apie kliniką
Mayo kliniką XIX a. Minesotos valstijos pakraštyje, Ročesteryje, įkūrė daktaras Viljamas V. Mayo ir du jo sūnūs chirurgai.
Mayo klinika viena pirmųjų pasaulyje ėmė dirbti pagal mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovės principą.
Šiandien klinika laikoma gydymo, mokslo ir mokymo įstaigos etalonu ne tik JAV, bet ir pasaulyje.
„Kad iš Mayo klinikos atvyko tokie medicinos korifėjai, kurie bendradarbiauja su Klaipėdos universitetinės ligoninės medikais, svarbus laimėjimas uostamiesčiui, o kartu ir Lietuvai. Ateityje norėtųsi, kad mūsų įstaiga taptų robotinės chirurgijos centru ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje“, - konferencijoje teigė Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.
Kaip teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas prof. Vinsas Janušonis, ir pats lankęsis Mayo klinikoje, tai - garsiausia ir geriausia pripažįstama įstaiga, pasaulyje turinti padalinių tinklą. Paklaustas, ko viliasi iš šios konferencijos, vadovas sakė, jog pagrindinis tikslas - sužinoti ką nors naujo bei naudingo, kad vėliau tai būtų galima pritaikyti teikiant paslaugas mūsų pacientams. Pasak profesoriaus, Klaipėdos universitetinė ligoninė turi stiprias koloproktologų, chirurgų komandas, todėl konferencija - neeilinis renginys, suteikiantis galimybę sužinoti naujoves.
„Turime viziją tapti viena geriausių ligoninių Baltijos šalyse ir jos tikslingai siekiame. Sukūrėme aukšto lygio molekulinę genetinę laboratoriją, kuri yra pagrindinė bazė individualizuotam gydymui kai kuriose srityse. Kol kas esame tokie vieninteliai, tad mėginių sulaukiame ir iš Kauno, ir iš Vilniaus kolegų. Pernai pirmieji Baltijos šalyse įdiegėme robotinę chirurgiją. Norime būti geriausi, todėl ir mokomės iš geriausiųjų“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas prof. Vinsas Janušonis.
Gydytojas pripažįsta, kad Mayo klinikos finansinės galimybės - kur kas geresnės, ir mes per artimiausius metus tokių tikrai dar neturėsime, tačiau, ligoninės vadovo įsitikinimu, privalome stengtis. „Dar turime kur tobulėti. Pavyzdžiui, kalbant apie robotinę chirurgiją, Mayo klinikoje prostatos vėžio operacijos beveik šimtu procentų atliekamos robotais. Jie turi dvidešimties metų patirtį, mes gi žengiame pirmuosius žingsnius. Vis dėlto mūsų medicina yra aukšto lygio ir eilių pas mus, jei palygintume su labiau pažengusiomis šalimis, nėra. Todėl pacientai gali jaustis ramūs ir saugūs bei pasitikėti šalies medikais.
Kaip Klaipėdos universitetinė ligoninė atrodo kitų gydymo įstaigų kontekste? Labai neblogai: daugelyje sričių esame pirmi pradėję taikyti modernias technologijas, turime tokių paslaugų, kurias teikiame vieninteliai šalyje, teigia prof. V.Janušonis ir priduria jog, ligoninė visuomet investavo į modernais technologijas, leidžiančias tausoti medikų darbą bei teikti kuo kokybiškesnes paslaugas. Turbūt nelabai kas ir pamena, kad būtent Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji Lietuvoje pradėjo naudoti dauginimo aparatą, kuris užėmė penkiasdešimties kvadratinių metrų patalpą, pirmieji pradėjo naudoti vienkartines medicinines pirštines, kurias patys ir gamino. Čia atsirado ir lazerinė chirurgija, o bendradarbiaujant su kolegomis iš Švedijos vieni pirmųjų pradėjo sąnarių transplantacijas, pernai pirmieji Baltijos šalyje pradėjo robotinę chirurgiją. Pasak, prof. V.Janušonio, svetur ligoninės, kurios neinvestuoja į robotinę chirurgiją, net nunyksta. „Pasaulyje robotinė chirurgija didėja geometrine progresija, ji tampa „auksiniu standartu“, o pacientai renkasi gydymo įstaigas, siūlančias šiuolaikiškas paslaugas“, - sako prof. V.Janušonis.
„Robotinė chirurgija gydant kolorektalines ligas tampa rutinine tiek Mayo klinikose, tiek ir daugumoje kitų JAV klinikų. Pernai Mayo klinikose pradėtos robotinės vieno pjūvio tiesiosios žarnos naviko pašalinimo operacijos. Rezultatai kol kas puikūs ir tokių operacijų atlikta apie penkis šimtus“, - sako Mayo klinikos Kolorektalinei klinikai vadovaujantis dr. David Larson.
Šiai minčiai pritaria ir vienas konferencijos dalyvių dr. David Larson, kuris pripažįstamas kaip vienas geriausių kolorektalinės ir robotinės chirurgijos specialistų bei vadovaujantis Mayo klinikos kolorektalinei klinikai. „Ligoninės JAV vertinamos pagal įvairius veiksnius, įskaitant pacientų mirtingumo rodiklį, slaugą, gydytojų ir slaugytojų personalą, gydymo standartus, paslaugas pacientams, technologijas ir reputaciją. Čia paciento interesai turi rūpėti nuolat.
Šiuolaikinės koloproktologijos kryptis – kuo mažesni pjūviai, idant maksimaliai greitai pacientas galėtų užsiimti įprastine veikla. Robotinė chirurgija gydant kolorektalines ligas tampa rutinine tiek Mayo klinikose, tiek ir daugumoje kitų JAV klinikų. Pernai Mayo klinikose pradėtos robotinės vieno pjūvio tiesiosios žarnos naviko pašalinimo operacijos. Rezultatai kol kas puikūs ir tokių operacijų atlikta apie penkis šimtus“, - sako dr. D.Larson.
Interviu
Į klausimą, kaip ateityje gydysime onkologines ligas, Tarptautinės kolorektalinių chirurgų draugijos išrinktasis prezidentas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius atsakė: „Manau, kad atrasime protingesnius būdus šioms problemos spręsti. Dabar gydome pasekmes, ateityje, tikiuosi, galėsime gydyti priežastį.“
- Pradėkim nuo to, kaip kiečiausia pasaulio klinika susidomėjo tokia nedidele šalimi kaip Lietuva?
- Taip, Mayo klinika yra pasaulinės medicinos Meka. O viskas prasidėjo nuo to, kad prieš trylika metų laimėjau prestižinį Jungtinių Amerikos Valstijų kolorektalinių chirurgų draugijos apdovanojimą. Man tai buvo didelė garbė. Laimėjęs galėjau pasirinkti stažuotę bet kurioje JAV ligoninėje. Pasirinkau Mayo kliniką.
- Kaip suprantu, buvote pirmas lietuvis, laimėjęs tokį apdovanojimą, ir pirmas lietuvis, kuris stažavosi Mayo klinikoje. Kokį įspūdį paliko ligoninė ir kaip užsimezgė tolesnis bendradarbiavimas?
- Įspūdį padarė pakylėta akademinė dvasia. Be to, buvau nustebęs, kad žmogus, atvykęs iš nedidelės šalies, ir tuomet dar gana jaunas chirurgas, buvo priimtas aukščiausiu lygiu. Galėjau domėtis, kuo tik norėjau. Bendraujant su tuometiniu Mayo klinikos Kolorektalinio vėžio padalinio vadovu Bruce Wolff kilo mintis, o kodėl gi netransformavus klinikos specialistų žinių lobyno į mūsų šalį? Taip po metų (2007 m. - red. past.) įvyko pirmosios Mayo klinikos dienos Lietuvoje, kurios buvo itin sėkmingos.
- Klaipėda Mayo klinikos dienoms pasirinkta pirmą kartą. Koks jų tikslas?
- Kas porą metų suteikiame galimybę gydytojams iš Lietuvos sužinoti naujienas, šiuo atveju storosios žarnos vėžio chirurgijos srityje, neišvykstant iš šalies. Be to, trylika metų trunkantis bendradarbiavimas leidžia mūsų gydytojams vykti į stažuotes Mayo klinikoje. Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš šono. Dabar yra daugiau nei dešimt gydytojų, kurie stažuotėje šioje klinikoje praleido metus, pusmetį ar kelis mėnesius. Gautas žinias jie realizuoja Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ligoninėse. Mano nuomone, tai ypač svarbi bendradarbiavimo dalis. Tokios dienos Lietuvoje vyksta jau penktą kartą, o Klaipėdoje, kaip teisingai pastebėta, - pirmą. Tiesa, kas porą metų vykstančios konferencijos evoliucionavo. Mums pavyksta pritraukti ir specialistus iš Europos, kurie stažavosi Mayo klinikoje, o grįžę dirbti namo tapo kolorektalinės chirurgijos lyderiais. Tai, manau, renginiui suteikia tam tikrą koloritą. Tie žmonės - tarsi klinikos auklėtiniai. Beje, Lietuvoje taip pat auga Mayo klinikos auklėtinių. Per trylika metų daugiau nei dešimt šalies gydytojų stažavosi šioje klinikoje. Pagrindinis tikslas yra keitimasis žiniomis bei šios srities populiarinimas.
- Keitimasis žiniomis, žinoma, puiku. Tačiau šios klinikos metinis biudžetas prilygsta Lietuvos biudžetui. Taigi šiuo atveju kyla klausimas, kiek tų žinių galite pritaikyti praktikoje?
- Galbūt atrodo, kad kolegos iš Mayo klinikos pateikdami pavyzdžius kalba tik apie savo patirtį, bet iš tikrųjų, kadangi jie yra avangardinė ligoninė, ta jų patirtis laikui bėgant tapo mūsų visų patirtimi. Daugelyje sričių būtent jie pradėjo taikyti naujoves, galbūt kartais netikėtus sprendimus ar atradimus. Pavyzdžiui, konferencijos metu minėti atvejai dėl opinio kolito ar ta pati robotinė chirurgija. Daugeliu atveju būtent jie yra tų metodų, kuriuos šiandien universaliai pripažįstame, atradėjai. Žinoma, jų finansinės galimybės yra kur kas didesnės nei mūsų. Bet mums tai yra siekiamybė. Tiek finansiškai, tiek technologiškai jie yra priekyje mūsų, bet šių konferencijų tikslas parodyti, kokia gali būti rytdiena.
- Na, technologiškai gal ir esame neblogai apsišarvavę. Klaipėdos universitetinė ligoninė taip pat turi robotinę chirurgiją, dėl kurios kyla įvairiausių kalbų, esą tai ir per brangu, ir nesukuria tokios pridėtinės vertės. Kokia mūsų patirtis?
- Kolegos iš JAV naudoja Da Vinci robotinę sistemą, Klaipėdos universitetinė ligoninė turi Senhance robotinę sistemą. Mums ji leidžia operacijas atlikti nedaug viršijant ligonių kasų numatytą operacijų įkainį. Tačiau svarbiausia tai, kad dėl šios novatoriškos chirurgijos galime teikti kokybiškesnes sveikatos paslaugas gyventojams. Taip pat trumpinti ligonių hospitalizacijos trukmę, mažinti pooperacinių komplikacijų skaičių, užtikrinti greitesnę reabilitaciją ir grįžimą prie įprastinės veiklos, mažinti nedarbingumo laiką ir vis dažniau išvengti ilgalaikio neįgalumo. O onkologijos srityje, be minėtų privalumų, dar ir pagerinti rezultatus, pailginti išgyvenamumą. Kol kas mes dar kaupiame patirtį ir sudėtingų išplitusių ligos atvejų neoperuojame, tačiau, kaip rodo Mayo klinikos gydytojų patirtis, tai turi didelės perspektyvos. Reikšminga ir tai, kad atsiveria didžiuliai horizontai plėtojant medicinos mokslą, atliekant naujus klinikinius tyrimus ir taip prisidedant prie pasaulio medicininės literatūros lobyno. Neabejoju, kad per kelerius ateinančius metus robotine chirurgija galės pasidžiaugti ir kitos Lietuvos gydymo įstaigos. Tai tiesiog neišvengiama.
- Mes dažnai save mėgstame nuvertinti sakydami, kad svetur viskas geriau. Ar atotrūkis tarp Vakarų medicinos ir mūsų labai didelis?
- Tobulėjame mes sparčiai. Gerėja onkologinių vaistų prieinamumas, chirurgija, tad tas atotrūkis jau tikrai nebe toks ryškus, kaip buvo prieš trisdešimt metų. Žinoma, chirurgijoje, kaip ir visoje medicinoje, svarbu viskas: technologijos, finansavimas. Tačiau šiuo atveju yra svarbesnė mintis, tai yra, kad mes į tą patį rezultatą galime pasiekti ir su šiek tiek kuklesnėmis galimybėmis. Kolegos iš Mayo klinikos yra kur kas geriau finansiškai apginkluoti, bet ir mes galime pasiekti panašių rezultatų. Konferencijos metu kalbėta apie chirurgines intervencijas pasitekus robotinę chirurgiją esant pirminiam, išplitusiam ar recidyvuojančiam vėžiui. Tą galime padaryti ir be roboto, tiesa, šiek tiek labiau traumuodami pacientą, tai yra ilgindami gijimo laiką. Vis dėlto esmė ta, kad organizuotų Mokslinių dienų metu nusakomos gairės, kur link turime eiti. Be to, aptariamos metodikos leidžia atkreipti dėmesį, kokių rezultatų galime pasiekti naudodami vieną ar kitą būdą. Dar vienas svarbus momentas - konferencijų metu galime pasitikrinti, ar einame teisingu keliu. Gydytoja Heidi Chua pristatė pranešimą, apimantį sprendimo būdus dėl sudėtingų ir retų fistulių operacinių metodikų. Jie viską atlieka panašiai kaip ir mes. Kai patirtis sutampa, gali būti tikras, jog eini teisingu keliu.
- Kokie mūsų rodikliai kalbant apie storosios žarnos vėžį? Gal turime kuo pasidžiaugti?
Iš esmės turime vieną nepalankų dalyką – storosios žarnos vėžio atvejų skaičius pamažu auga. Nors šiuo metu visuose miestuose veikia prevencinė storosios žarnos vėžio programa. Žinoma, jos rezultatų mus reikės palaukti dešimtmetį. Didžiausia problema, kad didžiąją dalį susirgimų diagnozuojame ligai jau pažengus – trečios, ketvirtos stadijos. Tuomet tiek chirurgams, tiek onkologams darbas tampa kelis kartus sudėtingesnis ir visa tai lemia prastesnius rezultatus. Tačiau kartu su kolegomis iš skirtingų ligoninių atliktas tyrimas rodo, kad bent didžiosiose ligoninėse situacija gerėja. Palyginus šiandienos ir prieš dešimtmetį surinktus duomenis matyti, kad rezultatai gerėja. Vadinasi, geriau gydome, tobulėja ir chirurgija. Taigi čia turime kuo apsidžiaugti.
Komentaras
Prof. Bruce Wolff, Mayo klinika:
- Pastarąjį dešimtmetį Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl veikiančių kolonoskopijos patikros programų nustatoma ankstyvų ligos atvejų, kurie gana lengvai gydomi. Arba gydytojai turi platesnes galimybes padėti pacientams. Noriu pasakyti, kad storosios žarnos vėžys, jei laiku diagnozuojamas, yra išgydomas. Tačiau tendencijos rodo, jog sergamumas storosios žarnos vėžiu auga daugelyje šalių. Tai susiję su daugeliu aspektų: geresne diagnostika, besikeičiančia mityba, pasikeitusiu gyvenimo būdu ir daugeliu kitų dalykų. Taigi ir šios konferencijos viena dalių yra ta, kad dalijamės patirtimi, bendrai ieškome sprendimų. Mayo klinikoje mes visi kartu ieškome geriausių operacijos būdų, tačiau nevengiame nurodyti ir tų, kurie nepasiteisino, nes visi dirbame bendram tikslui.
Nuomonė
Nacionalinio vėžio instituto chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas:
- Pasidalinau mūsų šalies patirtimi bei apžvelgiau rezultatus ir problemas, su kuriomis susiduriame. Tiesiosios žarnos vėžio gydymo aukso standartas yra operacija, tačiau maždaug 90 procentų žmonių po šios operacijos turi tuštinimosi disfunkciją. Ji prasčiausia pirmus dvejus metus ir, kaip rodo tiek mūsų, tiek užsienio kolegų tyrimų rezultatai, praėjus daugiau nei penkeriems metams po operacijos penkiasdešimčiai procentų pacientų tuštinimosi disfunkcija išlieka. Ką tai reiškia? Žmogus iki dešimties kartų per dieną eina į tualetą. Dažnu atveju iki jo tenka bėgti. Jei kažkur išvažiuoji, turi tiksliai žinoti, kur yra tualetas. Tai labai apriboja ir blogina žmonių gyvenimo kokybę: vieni užsidaro namuose, kiti gi susitaiko - naudoja įvairius kamščius. Tai - didelė problema, todėl ir gimsta pasiūlymai, kaip išsaugoti organus. Deja, kol kas vieno sprendimo nėra, o visi siūlymai susiję su naujų metodų ieškojimu. Tiek amerikiečiai, tiek ir kolegos prancūzai, kurie ir dalyvavo konferencijoje, šioje srityje yra atlikę porą randomizuotų klinikinių tyrimų, parodžiusių, jog galima bandyti išsaugoti tiesiąją žarną. Tai nėra gydymo metodas, tinkantis visiems pacientams, ateityje reikia ieškoti kitų metodų, kurie tiktų didesnei daliai pacientų, kad galėtume išvengti tiesiosios žarnos šalinimo. Viena iš naujovių, pristatytų konferencijoje, - David Larson vieno pjūvio robotinė chirurgija. Tiesa, mums tokių galimybių teks dar šiek tiek luktelėti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: