- Artėja sutarčių pasirašymas su Valstybine ligonių kasa. Gal jau yra žinomos sąlygos, kaip paslaugas teiksite šiemet?
 
- Derybos dar neprasidėjusios, jos turėtų vykti artimiausiu metu. Yra buvę, kai sutartį pasirašėme balandį. Tokiu atveju gydymo įstaigoms Valstybinė ligonių kasa laikotarpiu, kai nepasibaigusios derybos, moka taip: 1/12 praėjusių metų sutarties sumos minus 10 procentų. Tai kelia iššūkių, nes atlyginimus, komunalinius mokesčius ir kitus įsipareigojimus reikia vykdyti laiku. Tačiau matydami šių metų biudžetą, kuris nėra mažesnis, teisės aktai dar nepasikeitę, tikimės, kad sutartis bus panaši kaip ir praėjusiais metais.
 
- Kaip vertinate per pastaruosius mėnesius vykstančias diskusijas dėl keičiamų teisės aktų, kurie neišvengiamai palies ir privatų sektorių?
 
- Valstybė derino teisės aktų pakeitimus, buvo pasirašytas Verslo konfederacijos susitarimas su Sveikatos apsaugos ministerija. Konfederacija buvo pakviesta kaip vienijanti didžiausias privačias gydymo įstaigas, turinčias daugiausia darbuotojų. Jos sudaro daugiau nei pusę, jei ne du trečdalius viso privataus sektoriaus ir yra reprezentatyvios. Aš suprantu poziciją, kai sakoma, kad gal keičiami teisės aktai ne visų privačių gydymo įstaigų atžvilgiu sąžiningi, tačiau muštynės niekur neveda, jos yra destruktyvios.
O konstruktyvus bendradarbiavimas duoda vertę. Ir mes turime adekvačiai įvertinti tiek privačias, tiek viešąsias gydymo įstaigas. Manau, kad pagrindinis tikslas – kuo ilgiau ir geriau gyvenantis Lietuvos pilietis. Reikia stiprinti profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos programas, investuoti į technologijas ir žmogiškuosius išteklius. Politikai turi susitarti dėl aiškios ilgalaikės strategijos, nes dažni teisės aktų pokyčiai apsunkina planavimą.
 
- Jūs bendrovėje „Affidea“ esate nuo pat jos įkūrimo pradžios, nuo 2006-ųjų. Ar tuo metu buvo palankios sąlygos privačiam sveikatos priežiūros sektoriui plėstis?
 
- Mes veiklą pradėjome dar šiek tiek anksčiau, nuo 2004-ųjų. Tuo metu, apie 2004-2005 metus, gydymo įstaigos Lietuvoje neturėjo pažangios radiologinės įrangos, tokios kaip magnetiniai rezonansai. Aišku, didžiosiose klinikose, kaip Santaros ar Kauno, ši įranga buvo, bet regioninės ligoninės – Panevėžio, Šiaulių – jos neturėjo. Mes dalyvavome konkursuose ir instaliavome savo įrangą regioninėse ligoninėse. Pradžioje nebuvome tiesiogiai sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įmonė – daugiausia teikėme radiologines paslaugas.
Pirmos mūsų sutartys su ligonių kasomis buvo pasirašytos 2006 ar 2007 metais, jos buvo nedidelės, nes požiūris į radiologinę diagnostiką buvo gana konservatyvus. Manyta, kad pažangi įranga reikalinga tik universitetinėms ligoninėms, o regioninėms – neva nebūtina. Pavyzdžiui, būdavo tokių gydytojų, kurie galvojo, kad galvos smegenų operacijai atlikti užtenka rentgeno diagnostinės įrangos. Tai buvo toks savotiškas pushback, tačiau laikui bėgant požiūris keitėsi.
 
- O kaip keitėsi jūsų bendrovės teikiamų paslaugų spektras?
 
- Ilgai dirbome radiologinės pagalbos srityje, vėliau pradėjome teikti ir teleradiologines paslaugas, kurios vėlgi nėra tokios paprastos, nes reikia kompetencijų. Reikia, kad radiologinius tyrimus atliekantys specialistai juos vykdytų pagal tam tikras sekas, pagal tam tikros apimties tyrimus. Taip pat reikia, kad įranga būtų specialiai sukalibruota. Tada tyrimo duomenis reikia aprašyti. Tas, kas aprašo – prisiima atsakomybę ir čia taip pat būtinos kompetencijos. Jei pats tyrimas bus prastos kokybės – tas pats, kas gauti pašvinkusią žuvį – tu vis tiek jos nebegaminsi.
Kai turėjome gydytojų, galinčių nuotoliniu būdu aprašyti tyrimų duomenis, pradėjome teikti šią paslaugą regionų gydymo įstaigoms. Nedideliame mieste, kur nėra pakankamai gyventojų ir nėra tokio pacientų srauto, kad būtų pakankamai užkrauta ši brangi įranga, tokias paslaugas labiau apsimokėjo pirkti šioms gydymo įstaigoms iš išorės. Tokiu būdu buvo užtikrinta paslauga ir išlaikytas jos adekvatus kokybės ir kainos santykis.
 
- Gal pamenate, kiek privačiam sveikatos sektoriui tuo metu buvo palankus politinis laukas?
 
- Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauti buvo paskirtas socialdemokratų ministras Rimvydas Turčinskas, kuris atvėrė duris privačioms įstaigoms pasirašyti sutartis su ligonių kasomis. Tai buvo naudinga šaliai, nes politikai tuo metu suprato, koks yra paslaugų prieinamumas pacientams. O jeigu norime pritraukti į šalį inovacijų, jeigu norime didesnio greičio, daugiau lankstumo, kartu ir daugiau konkurencijos dėl paciento gerovės – tam reikalingas ir bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi, nes jis konkurenciniame lauke veikia kaip katalizatorius.
Pažiūrėkite į NASA – didžiausia ir gudriausia organizacija, vienijanti nuo biochemikų, biofizikų, astronomų, biologų, matematikų iki medikų, o norėdama pakelti astronautus ar palydovus į kosmosą, perka paslaugas iš „Spacex“ (privati JAV aerokosminių technologijų ir kosmoso transporto įmonė, kurią 2002 m. įkūrė Elonas Muskas – aut. past.), nes taip yra kelis kartus pigiau.
Kalbant konkrečiai apie mūsų indėlį į Lietuvos sveikatą, išskirčiau, kad buvome pirmieji, kurie pradėjome atlikti prevencinius tyrimus, tokius kaip prostatos vėžio. O 2011 metais, kai tapome tarptautinio tinklo dalimi, mums atsivėrė visos Europos kompetencijos ir jos tapo prieinamos Lietuvos piliečiams.
 
- Kada įvyko tas lūžis, kai politikai pradėjo kreivai žiūrėti į privačią mediciną, tarsi kaip į priešą, atimantį valstybinio sveikatos sektoriaus dalį?
 
- Nėra jokio gviešimosi ar užgrobimo, kaip čia buvo tam tikrų politikų kalbėta. Paslaugos yra suteiktos, pacientai ištirti, gydyti, operuoti ir jiems valstybė už tai sumoka. Kažkas tiesia kelius, kažkas pastatus stato valstybei – yra dalykų, kuriuos atlieka ne valstybinės įstaigos, bet valstybė administruoja ir už paslaugą sumoka. Čia lygiai tas pats: mes teikiame paslaugas, nieko neužgrobinėjam.
Manau, kad reikėtų koncentruotis į tai, kaip padaryti paslaugą prieinamesnę, o paslaugos kokybę geresnę, kad lietuviai gyventų ilgiau. Ir tai jau vyksta, ir negali sakyti, kad vyksta be privataus sektoriaus. Per dešimtmetį lietuvių vidutinio sveiko gyvenimo trukmė pailgėjo trejais metais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!