Ginčytinas draudimas
 
„Musmirės nėra autostradoje arba Simono Daukanto aikštėje augantys grybai. Įdomu, kaip jie tas močiutes miškuose gaudys. Absurdas“, – taip į netikėtą SAM sprendimą uždrausti musmirių veikliąsias medžiagas reaguoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
 
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje oficialiai uždraustos dvi pagrindinės paprastosios musmirės veikliosios medžiagos – iboteninė rūgštis ir muscimolis. Jos įtrauktos į pirmąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą greta heroino bei kokaino. Šių medžiagų turėjimas, vartojimas ir platinimas tampa neteisėti, išskyrus atvejus, kai jos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje.
 
Asmenys, pagauti su musmirėmis savo reikmėms, bus baudžiami už narkotinių medžiagų disponavimą pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį – grės bauda, areštas arba laisvės atėmimas. O tiems, kas bus užtikti su didesniu kiekiu platinimo tikslais, gresia net iki 15 metų kalėjimo.
 
„Įsivaizduokite dabar tą aštuoniasdešimtmetę močiutę, kuri visą gyvenimą rupūžę, gyvatę ar grybus naudojo sąnariams gydyti... Ar dabar vaikysimės po miškus močiutes?“ – ironizuoja R.Žemaitaitis.
 
Sprendimas be diskusijų
 

„Buvo didelė staigmena sužinoti, kad uždraustos musmirių veikliosios medžiagos, ir dar taip griežtai, – stebisi grybų edukatorė, „Sengirės“ fondo ambasadorė Aurelija Plūkė. – Sulaukiau daug reakcijų ir klausimų iš visuomenės. Ne vienas žmogus galbūt namuose turi užpiltų musmirių – ar tai musėms naikinti, ar liaudies medicinos tikslais. Visi nustebę, kaip dabar bus. Nebuvo nei viešų diskusijų, nei argumentai išsakyti, nei žmonės informuoti. Esu tikra, kad ne visi atidžiai seka kiekvieną naujieną, o po Naujųjų nakties nieko neįtardami kai kurie tapo nusikaltėliais.“

 
Specialistė pabrėžia, kad prieš priimant tokius griežtus sprendimus būtina išsami analizė: „Svarbu kompleksiškai įvertinti, kiek susidomėjimas musmirėmis kelia realios grėsmės sveikatai. Ar musmirių veikliosios medžiagos išties prilygsta heroinui ir kokainui? Ar tai visgi žymiai mažesnę riziką keliančios medžiagos?“ – svarsto specialistė.
 
Kodėl uždrausta?
 
SAM aiškina, kad sprendimas įtraukti musmirių veikliąsias medžiagas į pirmąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą priimtas gavus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD), koordinuojančio rinkoje atsirandančių naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo stebėseną Lietuvoje, siūlymą.
 
„Sprendimas buvo priimtas įvertinus esamą situaciją su musmirėmis ir gydytojų toksikologų kreipimąsi dėl augančios tendencijos, kuomet žmonės neatsakingai vartoja šiuos grybus: jais apsinuodija, svaiginasi, juos propaguoja ir reklamuoja viešojoje erdvėje, – teigia NTAKD Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė. – Muitinės duomenimis, gana nemaži musmirių kiekiai siunčiami paštu ir gabenami per sieną. Taigi, atsižvelgiant į didėjantį neatsakingą šių grybų vartojimą ir viešinimą, kuris gali sukelti pavojingas pasekmes, bei įvertinus galimas rizikas nuspręsta siūlyti SAM įtraukti musmirėse esančias veikliąsias medžiagas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.“
 
„Sveikatos apsaugos ministerija NTAKD siūlymą įtraukti naujas medžiagas muscimolį ir iboteninę rūgštį į kontroliuojamų medžiagų sąrašus gavo pernai gruodį. Siūlymas pateiktas, atsižvelgiant į Tarpžinybinės komisijos protokole išdėstytą problemą, susijusią su augančiu paprastųjų musmirių vartojimu bei jo keliamu pavojumi žmogaus sveikatai – haliucinacijos, virškinamojo trakto pažeidimai, psichozės ir pan., taip pat įvertinus Muitinės kriminalinės tarnybos duomenis apie pašto siuntas, fiksuotus importo, tranzito atvejus, kai buvo siunčiamos ar gabenamos džiovintos paprastosios, raudonosios musmirės. Į siūlymą buvo atsižvelgta ir šios medžiagos įtrauktos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus“, – sako SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
 
L.S. primena, kad prieš metus Lietuvos pasienyje buvo sulaikyta beveik 200 kilogramų musmirių siunta iš Baltarusijos.
 
Netikėta reklama
 
A.Plūkė pastebi, kad pastaraisiais metais žmonės išties labiau domisi musmirėmis. „Atsirado daugiau forumų ir grupių, žmonių istorijų apie eksperimentavimą. Lietuva – mikofiliška šalis, nebijome grybų, o žmonės yra smalsūs. Ypač jei turi sveikatos problemų, visada ieškos alternatyvių būdų savijautai pagerinti.“
 
Praėjusių metų pabaigoje socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose prekeiviai aktyviai siūlė įsigyti džiovintų musmirių galvučių, miltelių, maisto papildų. Už šimtą gramų džiovintų grybų buvo prašoma nuo 25 eurų, o už kilogramą musmirių miltelių – nuo 180 eurų. Pirkėjams prekeiviai aiškino, neva musmirės pasižymi gydomuoju poveikiu: kelia nuotaiką, gydo migreną, nemigą ir net alkoholizmą.
 
„Toks griežtas draudimas gali turėti priešingą efektą, – pastebi A.Plūkė. – Dalis žmonių, kurie nieko nežinojo apie musmires, dabar susidomės – matai, net narkotikams prilygintos! Tai gali tapti reklama.“
 
„Pusė žmonių net nežinojo apie musmirės veikliąsias medžiagas. O dabar visi tik ir kalba, kur jos auga, kam naudojamos“, – apie netikėtą reklaminį efektą užsimena ir R.Žemaitaitis.
 
Teiginiai apie naudą klaidina
 
Visgi A.Plūkė akcentuoja: musmirės nauda moksliškai nepagrįsta, o veikliosios medžiagos gali pridaryti žalos sveikatai.
 
„Iboteninė rūgštis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri apsinuodijus gali sukelti pykinimą, haliucinacijas, raumenų trūkčiojimus, dezorientaciją, o sunkiais atvejais – traukulius ar komą. Muscimolis, veikdamas GABA receptorius smegenyse, sukelia raminamąjį, hipnotinį poveikį, o didesnėmis dozėmis – haliucinacijas ir iškreiptą realybės suvokimą.“
 
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė teigia, kad į ligoninę dėl apsinuodijimų musmirėmis pacientai kreipiasi reguliariai. Dauguma jų gydomi ambulatoriškai.
 
„Pernai dėl apsinuodijimo raudonosiomis musmirėmis turėjome keturis stacionarinius atvejus ir vieną reanimacinį. Situacija rimta, nes visos tokios pasekmės yra išvengiamos. Labiausiai nerimą kelia žmonių klaidinimas, kad musmirė gali būti naudojama kaip vaistinis preparatas. Galbūt turime keletą ikiklinikinių tyrimų, tačiau klinikinių tyrimų nėra, taigi visa informacija apie gydomąjį musmirės poveikį psichiatrinėms patologijoms, onkologinėms ligoms ir panašiai yra klaidinanti.“
 
Prevencijos klausimas
 

„Šiaip sau tokie dalykai nevyksta, – sprendimą musmirių veikliąsias medžiagas įtraukti greta heroino komentuoja Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas profesorius Saulius Čaplinskas. – Reikia reaguoti į rinką, į besikeičiantį pasaulį. Praktiškai kiekvieną savaitę atsiranda po naują psichotropinę medžiagą. Svarbu apie tai informuoti visuomenę, medikus ir sudaryti galimybę laboratorijoms nustatyti tas medžiagas.“ Šį klausimą jis žada kelti ir artimiausiame Priklausomybės ligų komisijos posėdyje.

 
„Toks griežtas įtraukimas reiškia budrumą, galimybę atitinkamai reaguoti, jeigu tokios medžiagos yra aptinkamos, jeigu žmogus jas panaudoja, – sako parlamentaras Saulius Čaplinskas. – Be to, tai įspės žmones, kad ne juokai, jei medžiaga įtraukiama į tokį pat sąrašą kaip kokainas ar heroinas.“

---

 
Komentaras
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius:
 
- Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų bei kiekių, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė, reglamentavimas turėtų būti įstatyminio, o ne ministro įsakymų lygmens. Šis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai.
 
Todėl Baudžiamajame kodekse, skirsnyje, kuriame numatytos sankcijos už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, pardavimą, platinimą, turėtų atsirasti atskira norma. Ten turi būti perkeltos ministro įsakymo nuostatos ir šitie kiekiai turi būti reguliuojami įstatymų.
 
Ar musmirė yra narkotinė medžiaga, abejoju. Čia reikia didesnio specialistų išaiškinimo, o ir diskusijos norėtųsi viešesnės. Tai yra kraštutinė represinė priemonė. Turbūt nenorėtume, kad pasipiltų kaimuose baudžiamosios bylos už tai, kad močiutės namuose naudojo musmirę kaip medikamentą sąnariams patepti.
 
Dabar mes turime 4 tūkst. už nedidelį narkotikų kiekį teistų asmenų. O už nedidelį kiekį musmirių turėsime dar tūkstantį teistų močiučių. Tokiam krūviui reikės dviejų trijų šimtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors jie galėtų gaudyti ir traukti baudžiamojon atsakomybėn narkotikų platintojus.
 
Mano nuomone, turėtume sugrąžinti Lietuvą į 2016 metus, kai už nedidelį kiekį medžiagų be tikslo platinti buvo numatyta administracinė atsakomybė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!