Stacionarinę reabilitaciją gauti bus sunku?
POLA prezidentas Gediminas Žižys mano, kad ši reforma graži tik popieriuje. „Daug klausimų likę. Įskaitant ir dėl reabilitacijos. Santaros klinikų Urologijos klinika po radikalios prostatos vėžio operacijos pacientų nesiunčia reabilitacijai, nors priklauso. Nes nesutvarkytas algoritmas – pacientas ten siunčiamas po trijų dienų, išrašant iš ligoninės. Tuo metu žmogus vaikšto su kateteriu ir šlapimo maišeliu. Ką jis gali veikti nuvažiavęs? Apie tai kalbėjau prieš penkiolika metų, tebekalbu ir dabar – niekas nesikeičia. Abejingumas tragiškas“, – nevilties kupinas buvo G.Žižys ir negalėjo suprasti, kodėl Lietuvos urologų draugija negalėtų susitarti su reabilitologais ir vieningai priimti veikiančio algoritmo?
 
„Onkologiniai pacientai laukia, kada bus sutvarkyti algoritmai, sanatorijų sąrašo, kur jie būtų gydomi. Taip pat pageidauja žaliųjų koridorių, o tam pritaria ir sanatorinio bei reabilitacinio gydymo specialistai“, – lūkesčius vardijo POLA prezidentas. Šiuo metu reabilitacijos žalieji koridoriai skiriami po endoprotezavimo, traumų, infarkto, insulto. POLA direktorė Neringa Čiakienė papildė, kad pacientai efektyvesne laiko stacionarinę reabilitaciją, jos poreikį vietoj ambulatorinės išsako apie 90 proc. apklaustų žmonių.
 
Tačiau Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų vykdančioji direktorė Lina Nosevič gąsdina, kad stacionarinės reabilitacijos tik mažės. „Norima plėsti ambulatorines paslaugas ir mažinti kvotas stacionariai reabilitacijai mažinant indikacijas. Ne visoms ligoms, tiek po traumų, tiek po operacijų priklausys stacionari reabilitacija“, – teigė L.Nosevič. Anot jos, net ir ambulatorinės reabilitacijos nebus taip jau paprasta gauti: įstaigos šiandien nepasiruošusios, pacientai laukia eilėse.
 
O.Vitkūnienė patvirtino, kad vyksta stacionarinių reabilitacijos paslaugų transformacija į ambulatorines. Priimti sprendimai medicininę reabilitaciją skirti ne pagal diagnozę, o pagal funkcinės būsenos sutrikimo laipsnį, kuris išaiškėja specialaus vertinimo metu.
 

„Siekiame, kad kuo daugiau ambulatorinės, pradinės reabilitacijos žmonės gautų pačioje savivaldybėje. Iššūkiai yra – tai infrastruktūra, specialistai, bet dėl to planuojamos investicijos“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė. Tačiau užklausus, kiek konkrečiai reabilitacijai nubyrės iš dešimties metų perspektyvoje skiriamų 800 mln. eurų, O.Vitkūnienė atsakymo nepateikė.

 
Kelių į kreditą netiesia
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva aiškino, kad reabilitacijai „iš finansavimo pusės prioritetas išlaikomas“. Anot jos, per ketverius metus finansavimas didėjo nuo 50 mln. iki 114 mln. eurų ir didžiausia dalis (du trečdaliai) buvo skirta stacionariai reabilitacijai. Nuo šiemet atsiras pokyčiai dėl prioritetinių paciento būklių. „Vadinasi, nesvarbu, kiek tokių pacientų bus, VLK garantuoja apmokėjimą už šias paslaugas, – sakė T.Golubajeva. – Šiemet, palyginti su pernai, lėšos reabilitacijai padidėjo 16 procentų. Tiek daug nedidėjo nė vienai sričiai.“
 
Keturių šių metų mėnesių duomenimis, iš visų lėšų skirtų reabilitacijai įstaigos panaudoj 70 proc. „Vadinasi, įstaigos neribojamos, matome kad plečiasi ambulatorinė reabilitacija. Stacionarinių įstaigų yra per 30 ir tik kelios išnaudojusios kvotas, – sakė T.Golubajeva ir pridūrė, kad VLK ieško galimybės ir apmokėti viršytas paslaugas. – Šiemet tarpinį atsiskaitymą su įstaigomis planuojame pasibaigus pirmam pusmečiui ir planuojame apmokėti už viršsutartines pirmąjį pusmetį suteiktas paslaugas.“
 
Tačiau L.Nosevič čia jokių pliusų neįžiūrėjo. „Kaip mes kelių į kreditą netiesiame, taip ir šioje srityje turėtų būti tas pats. Visoms įstaigoms, kurios teikia paslaugas, ypač privačioms, laukti pusę metų ir žiūrėti, ar bus apmokėtos virškvotinės paslaugos – prabanga. Valstybinės įstaigos gal ir gali drąsiau žengti žingsnį, bet privatininkams teikti virškvotines paslaugas ir laukti apmokėjimo po pusės metų – neatsakinga“, – sakė L.Nosevič.
 
Kurortai – tik malonumams?

Lietuvos kurortų asociacijos vadovė Kristina Citvarienė irgi įsitikinusi, kad dabartinė reforma stacionarinę reabilitaciją nustumiama į šoną. „Per mažai atsižvelgiama į kurortų galimybes atkuriant žmonių darbingumą. Kurortai – mūsų šalies stiprybė, svarbi ūkio šaka, – kalbėjo K.Citvarienė. – Bijome, kad kurortai liks laisvalaikio turizmo ir malonumų destinacijomis. Būtent kurortuose esančią gydančią bazę reikia skatinti, išlaikyti pasiektą lygį ir dar labiau kelti, įgyvendinant mokslinius tyrimus, todėl viliamės kad kurortinis gydymas ir balneologija nebus nustumti į medicininės reabilitacijos paraštes.“

 
L.Nosevič prašė pasverti pasekmes pacientui dėl planuojamų pokyčių medicininėje reabilitacijoje: „Palangos reabilitacinė ligoninė – jau restruktūrizacijos pokyčiuose. Sujungus monoprofilines gydymo įstaigas su daugiaprofilinėmis didelė tikimybė, kad šios sanatorijos ir kitos įstaigos praras pacientų skaičių.“
 

POLA direktorė Neringa Čiakienė pastebėjo, kad planuoja ministerija, o planus įgyvendina įstaigų vadovai, kurių kompetencija, motyvacija skirtinga. „SAM prašėme įtraukti pacientų atstovą prieš dvi savaites – atsakymo nesulaukėm. Bendrakūra atneša geriausius rezultatus. Ne kai viešose vietose sėdime, diskutuojame ir ieškome konsensuso, o kai kartu bandome rasti sprendimus įsiklausydami į visas puses“, – sakė N.Čiakienė.

 
Ragino kreiptis dėl „Pušyno kelio“
Buvo prisimintas ir daug kam paširdžius draskantis „Pušyno kelias“. L.Nosevič teigė, kad jo pavyzdys rodo, jog prisijungus ligonines pacientų srautai mažėja. „Be abejo, manome, kad tam tikri veiksmai turėjo įtakos, kad ši sanatorija nedirbo rentabiliai, o po keleto metų stabdoma veikla, ar nebus toks pat likimas ir kitų...“ – svarstė L.Nosevič.
 
O.Vitkūnienė priminė, kad privačiam sektoriui negalioja nuostata, pagal kurią vyksta monoligoninių integracija į daugiaprofilines. „Dar kartą noriu akcentuoti, kad „Pušyno kelias“ priklauso Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL). Jis, kaip įstaiga, buvo priimtas su įsiskolinimais, pacientai vis mažiau rinkosi šią įstaigą, tad buvo priimtas sprendimas, kad paslaugos iš „Pušyno kelio“ bus integruotos į RVUL. Niekas nebus atleistas, paslaugos liks, tik jų teikimo vieta keisis, nes dėl landšafto, paveldo ir kitų reikalavimų sunku pritaikyti pastatus neįgaliesiems“, – aiškino O.Vitkūnienė.
 
Tačiau G.Žižys, klausydamas tokių paaiškinimų supyko: „Neįtikinot nei mūsų čia, nei tautos. Rekreacijos sąlygos... tokia gamta netinka tokiai ligoninei! Visam pasaulyje ieškoma reabilitacijos įstaigoms geros gamtos, grožio. Kad negalima sutvarkyti takų, absurdas. Jūs nieko neįtikinsit. Vyksta neaiškus procesas, mano manymu, dėl „Pušyno kelio“ turėtumėte kreiptis į institucijas“, – kreipėsi G.Žižys į R.Šalaševičiūtę. Pastaroji nieko nepažadėjo ir pabandė kiek apginti sprendimą aiškindama, kad takų negalima įrengti dėl kalvotos vietovės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!