„Teikiant paliatyviąją pagalbą svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas ir nebūtų blaškomas iš vienos įstaigos į kitą. Sukūrėme vietą, kur žmogaus neapleis nei rūpestis, nei viltis“, – sako Šiaulių miesto ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė.

 
Sveikino partneriai ir kolegos
 
Praėjusią savaitę Šiaulių miesto ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centras sulaukė gausaus būrio svečių – į iškilmingą Paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro atidarymą atvyko savivaldybės ir miesto tarybos atstovai, partneriai ir kolegos iš kitų gydymo įstaigų.
 
Naujasis dienos stacionaras – Europos Sąjungos ir Šiaulių miesto savivaldybės bendro finansavimo vaisius. 2024 metais pasirašytu projektu savivaldybė užsibrėžė gerinti ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą šiauliečiams. Įgyvendinus dvejus su puse metų trukusius darbus, pastatai Šiaulių miesto ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro kieme virto moderniu aštuonių vietų dienos stacionaru, kuriame jau netrukus lankysis įvairaus amžiaus pacientai – tiek suaugusieji, tiek vaikai, kurių sveikatos būklė atitinka paliatyviosiosios pagalbos indikacijas.
 

„Visi dideli darbai gimsta iš idėjos, o šia idėja tikrai pataikyta į dešimtuką, – įstaigos kolektyvą sveikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. – Tokių paslaugų mūsų miestui labai reikia, todėl drąsiai ėjome į priekį, suradome finansavimo šaltinius ir šį projektą įgyvendinome. Neabejoju, kad būsite lyderiai, o stacionaro duris pravėrę žmonės ras reikalingą pagalbą ir sustiprins savo sveikatą.“

 
Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Irina Barabanova užsiminė apie senstančios visuomenės iššūkius: „Demografinė situacija šalyje sudėtinga – visuomenė sparčiai sensta, tad tokių paslaugų idėja ypač gera. Einame į priekį. Visokeriopos jums sėkmės.“
 
Valstybinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė Dalia Miniauskienė pabrėžė, kad ilgalaikės priežiūros centrai Lietuvoje dar nėra plačiai paplitę.
 

„Tai viena pirmųjų kregždžių, kur mūsų žmonės turės galimybę patekti ir kiek įmanoma pagerinti savo sveikatą. Tegul šios sienos girdi kuo daugiau laimingų žodžių, juoko, o jūsų parama ir pagalba tiems, kam reikia, tebūna savalaikė ir prieinama“, – linkėjo Valstybinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo departamento direktorė Dalia Miniauskienė.

 
Gražių žodžių nestokojo ir kolegos iš kitų gydymo įstaigų. Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis pasidžiaugė, kad mieste plečiamas paslaugų spektras: „Šiandien Šiaulių sveikatos sistema tampa stipresnė. Stiprybės ir sėkmingų darbų.“
 
„Sveikiname direktorę už drąsą, už pirmumą. Džiaugiamės turėdami tokius partnerius, su kuriais galime pasikonsultuoti, pasitarti klaidžiojant po teisės aktų labirintus, – šypsojosi Vilkpėdės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Asta Matuliauskienė. – Atėjus laikui, kreipsimės į jus patirties.“
 
Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė dr. Lina Garšvė centro komandą pavadino vizionieriais. „Nuobodžiauja tik nuobodūs žmonės. O jūs – nenuobodūs, aktyvūs, novatoriški. Stiprūs partneriai reikalingi ne tik mūsų kolegijai, bet ir miestui, kaip regiono centrui“, – sakė dekanė ir palinkėjo, kad įstaigos bendruomenė augtų ir stiprėtų.
 
Šiaulių reabilitacijos centro direktorė Irina Jazdauskaitė-Uščiauskienė priminė, kad svarbiausia įstaigoje – ne sienos: „Tokioje įstaigoje kaip ši ypač reikalingos šiltos, rūpestingos žmogaus rankos, gebančios padaryti viską – ir palydėti, ir suleisti vaistus, ir pamaitinti, ir paguosti. Nuoširdžiai linkiu sukurti tokį kolektyvą.“
 
Žodį tarusi centro direktorė I.Tamosinaitė nuoširdžiai dėkojo svečiams, komandai ir partneriams: „Be jūsų palaikymo šiandien matytume ne šį gražų pastatą, o seną garažą. Ačiū visiems, palaikiusiems ir prisidėjusiems įgyvendinant projektą – už konstruktyvų bendradarbiavimą, supratimą, patarimus ir idėjas.“
 
Netrukus naujas stacionaro patalpas pašventino kapelionas kunigas dr. Saulius Matulis, prašęs palaiminimo visiems, kas naujuose namuose gyvens ir tarnaus ligoniams: „Įženk į šiuos namus, pastatytus ligoniams slaugyti. Palaikyk savo malonės dovana ligonius, kurie čia gydysis, o gydytojus ir jų pagalbininkus padaryk gebančius priglausti pacientus gailestingu švelnumu.“
 
Nauja paslauga mieste

Kuo Šiauliams svarbus naujasis dienos stacionaras?
 
„Visuomenė sensta – tą tendenciją matome ir mieste. Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis senjorams ir negalią turintiems asmenims auga ir dar augs, – tendencijas pastebi savivaldybės administracijos direktorius A.Bartulis. – Dabar šiauliečiams, derinantiems darbą ir rūpestį artimaisiais, atsiranda kitokios galimybės. Jie galės ryte oriai atvežti savo namiškį, o vakare parsivežti žinodami, kad juo buvo kokybiškai pasirūpinta, kad buvo suteikta reikalinga pagalba. Tai jau visai kitas saugumo lygis. Tokios paslaugos Šiauliuose dar neturėjome.“
 
Anot administracijos direktoriaus, metinis savivaldybės investicinis paketas viršija keturiasdešimt milijonų eurų – jo lėšos kasmet skiriamos pastatų ir kelių priežiūrai, naujoms statyboms, o esant aiškiam miesto poreikiui – ir tokiems projektams kaip paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras.
 
„Kuriant stacionarą, direktorė pasirinko sunkesnį kelią – ne statyti naują pastatą, o pritaikyti senuosius garažus. Kartu su projektuotojais ji rado puikius sprendimus. Statybos etapas irgi buvo gana sudėtingas: pajudinai vienoje vietoje – išlenda problemos kitoje. Reiškiu pagarbą už atliktą darbą – už tai, ką šiandien matome“, – sako A.Bartulis.


 
Idėja brendo ilgai
 
Centro direktorė I.Tamosinaitė atvirauja, kad mintis kurti paliatyviosios pagalbos dienos stacionarą ją lydėjo seniai.
 
„Paliatyviosios pagalbos srityje ypatingą reikšmę turi nuoseklumas ir koordinavimas. Pagalba pacientui turi būti teikiama nenutrūkstamai, suderintai ir tęstinai visais ligos etapais bei įvairiose sveikatos priežiūros grandyse“, – aiškina ji.
 
Stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas centras teikia jau seniai, ambulatorinę slaugą namuose – apie pusantrų metų, o ambulatorinę paliatyviąją pagalbą – beveik metus. Dienos stacionaras tampa dar viena sistemos grandimi.
 
„Dienos stacionarą rinktis verta tada, kai namuose pacientas neturi tinkamų sąlygų arba kai jam reikia ne tik medicininės, bet ir socialinės, psichologinės pagalbos. Dažnai lankome šeimas, kuriose, atrodytų, šiai dienai net neįmanoma gyventi – pas kai kuriuos ligonius nėra net vandens“, – pasakoja I.Tamosinaitė. Be to, naujoji paslauga, pastebi vadovė, padės racionaliau išnaudoti ir komandos laiką: užuot valandą prabuvus prie vieno paciento lašinės infuzijos namuose, stacionare specialistai vienu metu galės pasirūpinti trimis ar keturiais pacientais.
 
Kaip aiškina I.Tamosinaitė, siuntimą dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugai gauti išrašo paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas, gydytojas onkologas chemoterapeutas ar gydytojas onkologas radioterapeutas, užpildydamas elektroninio dokumento formą E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“.
 
„Pirmąjį siuntimą – ambulatorinei paliatyviosios pagalbos paslaugai gauti – išrašo šeimos arba gydantysis gydytojas. Paliatyviosios pagalbos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, jau sprendžia, ar pacientui reikalingas dienos stacionaras, ar pakanka pagalbos namuose“, – pasakoja vadovė. Ji priduria, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą tvarką dienos stacionaro paliatyvioji pagalba teikiama pacientams, sergantiems progresuojančia ir gyvybei pavojinga liga, kai išnaudotos aktyvaus gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, biologinę ir hormonų terapijas, dializes. Paciento savarankiškumas ir funkcinė būklė vertinama pagal tarptautines medicinos skales – Bartelio indeksas turi būti 60 ar mažiau balų, Karnovskio – 40 ar mažiau, ECOG – 1 ar daugiau balų.
 
palaikomojo gydymo stacionare laikas, ir onkologiniai pacientai tarp chemoterapijų, ir sergantys lėtinėmis ligomis. Paslaugos asmeniui bus teikiamos ne trumpiau kaip keturias ir ne ilgiau kaip dvylika valandų per dieną.
 
„Paliatyvioji pagalba turi prasidėti anksti, vos tik žmogui susirgus. Nesvarbu, kad žmogus galbūt pasiekia remisiją – jam vis tiek reikia psichologinės paramos, pagalbos sprendžiant socialinius klausimus“, – pabrėžia I.Tamosinaitė.
 
Stacionare pacientų laukia jauki, namus primenanti aplinka. Net palatų pavadinimai – „Miškas“, „Jūra“, „Upė“, „Pieva“ ir „Kalnai“ – primena: čia – ne ligoninė. Teminių palatų sienas puošia centro psichologės Ramunės Bernotaitės kelionių metu užfiksuoti gamtos peizažai.
 
„Žmogus, sergantis sunkia, nepagydoma liga, visų pirma turi nesijausti ligoniu. Todėl ir kuriame ramią, jaukią, į namus panašią erdvę. Mūsų užduotis – padėti žmogui šiame etape rasti ramybę, šilumą ir orumą“, – sako I.Tamosinaitė.
 


Pagalbą teikia ir artimiesiems
 
Stacionaro darbui komanda jau suburta. „Pacientui pagalbą teiks slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Dvasinis asistentas – neatsiejama komandos dalis. Pacientą dienos stacionare konsultuos tas pats gydytojas, kuris jam teikia paliatyvios pagalbos paslaugas namuose“, – pasakoja centro slaugos koordinatorė Violeta Eitutytė.
 
Ji priduria, kad kol kas dienos stacionare dirbs tie patys specialistai, kurie teikia ir kitas centro paliatyviosios pagalbos paslaugas. Tiesa, dienos stacionaro komanda nuo ambulatorinės skirsis. „Dienos stacionare pagalbą teiks platesnė ir intensyvesnė komanda – dėl ilgesnio paciento buvimo įstaigoje ir procedūrų apimties. Pacientui dienos stacionare gali būti atliekamos infuzijos, skiriamos kineziterapijos ar fizioterapijos procedūros, vykdoma intensyvesnė simptomų kontrolė, tą pačią dieną pacientą gali apžiūrėti keli specialistai. Esminis skirtumas paprastas: dienos stacionaras orientuotas į kompleksinę dienos priežiūrą, o ambulatorinė pagalba – į konsultacinę ir tęstinę“, – sako slaugos koordinatorė.
 
Dienos stacionare pacientui bus prieinamas platus paliatyviosios pagalbos spektras – nuo skausmo malšinimo, infuzijų ir žaizdų priežiūros iki deguonies terapijos, dirbtinio maitinimo, stomų priežiūros bei atskirų reabilitacijos procedūrų. Greta medicininių paslaugų bus teikiama psichologinė, socialinė ir dvasinė parama, veiks kineziterapijos kabinetas.
 

„Mūsų tikslas nėra aktyvus ligos gydymas, – pabrėžia slaugos koordinatorė Violeta Eitutytė. – Mes valdome ligos sukeltus simptomus ir kitas gretutines ligas, užtikriname pacientui komfortą, mažiname hospitalizacijos poreikį.“

 
Anot V.Eitutytės, dirbant paliatyviosios pagalbos komandoje vien profesinių žinių nepakanka: „Paliatyvioji pagalba orientuota ne tik į simptomų gydymą, bet ir į gyvenimo kokybę. Pacientui labai svarbu jaustis išgirstam, gerbiamam, saugiam, nepaliktam vienam. Todėl specialistų požiūris, bendravimas ir emocinis brandumas dažnai turi tiek pat reikšmės, kiek ir medicininės procedūros. Galėsime suteikti ne tik profesionalią priežiūrą, bet ir žmogišką palaikymą tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Tikiu, kad ši erdvė taps pagalbos, supratimo ir šilumos vieta kiekvienam, kuriam to reikia.“
 
Centro direktorė I.Tamosinaitė priduria, kad paliatyviosios pagalbos komandos ryšys su šeima neretai nenutrūksta ir pasibaigus tiesioginei priežiūrai. „Turėjome šeimą, kurią lankėme ištisus metus. Pacientė mirė, liko jos vyras. Skambina mums: „Būkit geri, atvažiuokit.“ Jis neturi su kuo pasikalbėti…“ – pasakoja vadovė. Tokie atvejai, anot direktorės, atskleidžia tikrąją paliatyviosios pagalbos prasmę: „Tampame šeimos nariais. Pagalbos žmonėms reikia ne tik ligos metu – jos reikia ir vėliau.“
 
Dienas leis prasmingai

Centro socialinė darbuotoja Vitalija Bertulienė pasakoja, kad dienos stacionare paciento laukia ne tik medicininė pagalba, bet ir prasmingai praleista diena.
 

„Mūsų ambulatorinė komanda lanko daug pacientų, kuriems labai trūksta socialinio bendravimo. Dienos metu artimieji būna darbuose, žmonės lieka vieni kiaurą dieną. Medicininės pagalbos jiems gal reikia minimaliai – bet trūksta buvimo kartu. Tikimės juos prisikviesti į stacionarą“, – sako socialinė darbuotoja Vitalija Bertulienė.

 
Ji priduria, kad naujoji paslauga skirta bet kokio amžiaus pacientams – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. „Centro stacionare jau slaugome du vaikus, todėl tikimės, kad ir dienos stacionare paslauga vaikams bus paklausi“, – viliasi V.Bertulienė.
 
Anot socialinės darbuotojos, centro duris pacientai pravers iš ryto – juos atveš artimieji arba pasiims pati centro komanda. Visą dieną vyks užsiėmimai, gydymo ar terapinės procedūros, o vakare pacientai grįš į namus.
 
„Stacionare pacientų laukia plati užimtumo programa – kineziterapija, ergoterapija, dailės ir muzikos užsiėmimai. Kartu gaminsime maistą, organizuosime renginius, vyks terapiniai užsiėmimai, piešimas, lipdymas. Visuomet ruošiamės šventėms – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios šventėms, Velykoms, Kalėdoms, gaminame progines dekoracijas įstaigai ir palatoms arba patiems pacientams parsinešti į namus“, – šypsosi V.Bertulienė.
 
Centro komanda sutaria, kad pacientų, kuriems tokia pagalba reikalinga, mieste ir regione yra daug daugiau, nei stacionaras gali sutalpinti. Tai pripažįsta ir savivaldybės administracijos direktorius A.Bartulis: „Negalima tikėtis, kad šimtu procentų patenkinsime visus miesto poreikius. Sprendimų teks ieškoti ir ateityje.“