Didinami darbo užmokesčiai
 
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje su devyniomis medikus vienijančiomis profesinių sąjungų organizacijomis buvo pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, kuri įsigalios nuo sausio 1 dienos ir galios trejus metus. Pagrindiniai jos aspektai – algų kėlimas medikams, darbo krūvio reglamentavimas ir kompensacijų skyrimas.
 
„Nuosekliai tęsiame galimybes didinti darbo užmokestį viešosiose gydymo įstaigose dirbantiems sveikatos srities specialistams. Tam tikslui įgyvendinti 2025 metais skirta gerokai per 200 milijonų eurų. Tai darbdaviams sudarys galimybes kelti specialistų darbo užmokestį vidutiniškai apie 10 procentų. Šis skaičius yra net ketvirtadaliu didesnis nei prognozuojamas bendras darbo užmokesčio augimas 2025 metais“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
 
Jis pabrėžė, kad sveikatos sistemos darbuotojams yra gerokai plečiamas ir kitų socialinių gėrių ratas.
 
„24 valandų pamainomis dirbantys darbuotojai įgis galimybę gauti papildomą apmokėjimą už laiką, kuris yra būtinas dirbant tokiu pajėgumu. Taip į sistemą atnešame gerokai daugiau teisingumo. Po šios sutarties pasirašymo įstaigų vadovai bus įpareigoti patvirtinti konkrečiose įstaigose galiojančias kvalifikacijos kėlimo tvarkas. Darbuotojams, kurie augina vaikus su negalia, yra skiriama papildoma laisva diena per mėnesį, o sveikatinimo dienų skaičius didinamas nuo vienos iki trijų“, – teigė ministras.
 
Didelis dėmesys skiriamas ir slaugytojams. „Sutartyje yra numatytas išskirtinumas slaugytojams. Pažymėtina, kad šalia jau minėto darbo užmokesčio augimo, jo nustatymo formulėje turime pokytį konkrečiai slaugytojams, kuris leis darbo užmokesčio grindis didinti dar papildomais 10 procentų. Suprantame, kad keliant šios specialybės prestižą, didinant slaugos lyderystės reikšmę sveikatos sistemoje, šis procesas turi žengti koja kojon su oresnėmis darbo sąlygomis ir užmokesčiu“, – sakė A.Pečkauskas.
 
Kelti atlyginimų nepakanka
 
Vis dėlto A.Volodkaitė apgailestavo, kad sutartyje nepavyko įtvirtinti visų užsibrėžtų tikslų – nemažai punktų liko kaip rekomendacijos.
 
„Lūkesčiai buvo didesni, tačiau turime dabartinę situaciją, dabartinius įsipareigojimus kitiems metams. Pirmiausia toliau sieksime reglamentuoti slaugytojų darbo krūvius, tai yra ne vienerius metus keliamas klausimas ir tikimės, kad jis bus sprendžiamas. Taip pat ministras neakcentavo, bet darbo rinkoje turime slaugytojus, kurie įgijo aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą. Šiuo atveju darbo užmokestis bus ženkliai didinamas tiems, kurie įgijo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tačiau 10 proc. algos didėjimas palies visus slaugytojus. Labai tikimės, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupėje yra daug slaugytojų pakopinių kompetencijų, karjeros kelių, kur bus įvertinti slaugytojai įgiję magistro laipsnį ar aukštesnį išsilavinimą“, – kalbėjo A.Volodkaitė.
 
Jos teigimu, slaugytojams algos didėjimas bus mažesnis, nes jie gauna ir mažesnį darbo užmokestį negu gydytojai.
 
„Net jei bazinis atlyginimas yra 1500 eurų, padidėjus 10 procentų ir atskaičius mokesčius algos didėjimas nebus toks akivaizdus. Turime atkreipti dėmesį, kad kalbame apie vidutinį darbo užmokestį – įstaigose, kuriuose slaugytojai gauna kur kas didesnį atlyginimą nei vidutinis, didėjimas bus kur kas gausesnis. Visada sakau, kad sutarties pasirašymas yra pradinis žingsnis, didžiausias darbas yra tada, kai reikia tai įgyvendinti, kalbėtis su administracija, rodyti sutarties nuostatas ir sakyti, kad darbo užmokestis turi slaugytojams didėti. Derybų procesas niekada nebūna lengvas“, – komentavo prezidentė.
 
A.Volodkaitė kalbėjo, kad atlyginimo turėtų užtekti siekiant oraus gyvenimo: „Dabartinis darbo užmokestis yra menkas, nes slaugytojai dirba ir naktinį darbą, nedarbo dienomis. Todėl reiktų užtikrinti, kad dirbant vienu etatu jam užtektų pinigų pragyventi, o visi kiti papildomi darbai būtų apmokami papildomai.“
 
Reikalingas griežtumas
 
Šiuo metu krūviai slaugytojams nemažėja, specialistų trūksta kone visose sveikatos priežiūros įstaigose, o ypač regionuose.
 

„Darbuotojai artėja pensinio amžiaus link, o kai kurie dirba jau būdami pensijoje, nes nėra, kas juos pakeičia. Šią problemą tikrai reiktų spręsti, kad ne tik atsirastų daugiau slaugytojų, bet ir kad susigrąžintume tuos, kurie išvyko į užsienį, dirba privačiame sektoriuje, radę geresnes darbo sąlygas, užmokestį ir darbo klimatą. Taip pat verta paminėti ir slaugytojų padėjėjus, kurių darbas tam tikrose įstaigose yra svarbus ir be jų slaugytojams daug sunkiau teikti paslaugas“, – teigė LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.

 
Pasak pašnekovės, pirmasis žingsnis yra akivaizdus – reikėtų keisti požiūrį į slaugytojus ir pačią slaugą: „Slaugytojas nėra pagalbinis darbuotojas, jis – savarankiškas specialistas, turintis teisę suteikti tam tikrą gydymą. Jau gerokai nutolome nuo tradicinės „sesutės“ specializacijos, bet stagnacinis požiūris vis dar išlieka.“
 
Paklausta apie sutarties įgyvendinimo sunkumus A.Volodkaitė priminė, kad reguliuoti darbo krūvius esant dideliam darbuotojų trūkumui bus sudėtinga.
 
„Žinant slaugytojų trūkumą, tai bus nemenkas iššūkis. Kai slaugytojai dirba su tikrai dideliu skaičiumi pacientų, nukenčia tiek pats darbuotojas, tiek jo paslaugų kokybė. Darbo užmokesčio klausimai taip pat yra derybų objektas kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Deja, slaugytojai dažnai lieka užribyje ir paskutinieji gauna dėmesio kalbant apie darbo užmokestį“, – kalbėjo prezidentė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rekomendacinio pobūdžio darbo krūvių nėra paisoma, tad reikalavimus reikėtų sugriežtinti. „Tikėjomės, kad pavyks susitarti, jog rekomendacinis pobūdis virstų į privalomąjį. Deja, kol kas to padaryti nepavyko. Problema tikrai nedingsta, tik gilėja. Norėtume tikėti, kad pavyks tai įgyvendinti, nes dabar turėsime naują politinę valdžią, ministerijos komandą, todėl ruošiamės su naujais pajėgumais eiti, kalbėtis ir tikrai prašyti daugiau dėmesio slaugytojams ir slaugos profesijai“, – tikino A.Volodkaitė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!