Rokiškio psichiatrijos ligoninė: visuomenės atstumtieji mūsų įstaigoje turi pasijusti žmonėmis

Sima Kazarian
2022-09-05
Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas teigia, kad pastaraisiais metais įstaiga patiria pacientų antplūdį. Jį suaktyvino ir pandemija, vis gi didėjimo tendencija pastebima kasmet. Norint užtikrinti geresnes sąlygas pacientams, pastatytas naujasis korpusas, kuris pradėjo veikti gegužės mėnesį. Visgi A.Liausėdas pabrėžia, kad žmones gydo ne sienos, todėl reikalingos nuolatinės investicijos į personalą, įrangą, veiklas. Vadovas visuomet turi daug planų, tačiau jų pagreitį šiuo metu slopina šuoliais augančios kainos.
Rokiškio psichiatrijos ligoninė: visuomenės atstumtieji mūsų įstaigoje turi pasijusti žmonėmis
Kad tilptų didėjantis pagal teismo nutartį atvykstančių gydytis pacientų srautas, nuspręsta iš pagrindinio ligoninės korpuso, kuriame įrengtos apsaugos priemonės, iškelti Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyrių. Jam pastatytas priestatas, duris atvėręs šių metų gegužę.

Pacientų daugėja kasmet
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje telkiasi vieni sudėtingiausių šalies psichiatrinės patologijos atvejų. Ji unikali tuo, kad čia gydomi įvairaus sudėtingumo nuskalstamas veikas atlikę žmonės, teismui pripažinus, jog negalėjo suprasti savo veiksmų esmės.
 

Daugeliui iš filmų žinomas situacijas apie nepakaltinamus veikėjus Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas mato be jokios braviūros. „Teismas vadovaujasi dviem kriterijais – teisiniu ir medicininiu. Jei žmogus atlieka nusikalstamą veiką, jam skiriama baudžiamoji priemonė. Bet jei jis dėl ligos nesuprato, ką daro, vietoj bausmės jam skiriama medicininė priemonė – gydymas mūsų ligoninėje“, – pasakoja A.Liausėdas. Jo teigimu, Rokiškio psichiatrijos ligoninė neretai tampa kraštutiniu variantu, nes čia atkeliauja ir kitur išbūti negalėję pacientai.

 
Deja, Lietuvoje kasmet tokių sudėtingų ligonių tik daugėja. „Šių metų pradžioje jų buvo 330, o šiandien gydomi jau 370 žmonių, taigi augimas siekia daugiau nei 10 proc., – vardijo A.Liausėdas. Nors šiemet pacientų šuolis ryškiausias, didėjimas vyksta nuolat. – Galima pažymėti, kad 2003 metais, kai mūsų ligoninė pradėta įrenginėti specialiajai psichiatrijai, Lietuvoje tokių pacientų būta tik 180, iš kurių 20 moterų. Šiandien moterų pacienčių turime 62 – taigi tris kartus daugiau nei iš pradžių, o bendras pacientų kiekis išaugo apie porą kartų. Absoliučiais skaičiais imant – tai žymus padidėjimas.“ Direktorius svarsto, kad jei augimo tempai nesikeis, ateityje Lietuvoje gali ir nepakakti vienos šios paskirties ligoninės.
 
Investavo į infrastruktūrą
Kad tilptų didėjantis pagal teismo nutartį atvykstančių gydytis pacientų srautas, nuspręsta iš pagrindinio ligoninės korpuso, kuriame įrengtos apsaugos priemonės, iškelti Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyrių. Jam pastatytas priestatas, duris atvėręs šių metų gegužę. „Tai pagerino pacientų sąlygas. Juk vienaip žmonės jaučiasi tada, kai skyriuje jų keturiasdešimt, o visai kitaip, kai dvidešimt. Olandijoje, Anglijoje psichiatrijos ligoninių skyriuose yra gydoma po dešimt penkiolika pacientų – o tai ne tik patogumo, bet pirmiausiai saugumo klausimas. Mes taip pat norėtume pasiekti tokias vakarietiškas gydymo sąlygas, bet tenka pripažinti, kad to padaryti dar nesame pajėgūs. Tačiau to link nuosekliai einame“, – tvirtino A.Liausėdas.
 
Beveik visi infrastruktūros pokyčiai, įrenginiai ir kiti atnaujinimai ligoninėje dažniausiai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. „Kolektyve turime subūrę šešių žmonių grupę, kuri aktyviai ieško galimybės gauti lėšas, rašo ir teikia įvairius projektus. Nuo ligoninės gyvavimo pradžios laimėta keliolika projektų, bendradarbiaujame su užsienio valstybėmis“, – apie finansavimą pasakojo direktorius.
 

Pašnekovas teigia, kad naujojo priestato statybos iš valstybės lėšų 2021 m. kainavo 680 tūkst. eurų, neskaičiuojant baldų ir įrangos. Jame įsikūrusiame Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriuje yra 50 lovų, čia gydomi įvairaus sudėtingumo patologijų pacientai. Skyriui vadovaujantis Petras Aukštuolis pasakojo, kad apie ketvirtadalis lengvesnių pacientų serga įvairiomis depresijos formomis. „Tarp sunkesnių ligonių – sergantys šizofrenija, įgiję organines patologijas po traumų ir panašiai. Vyresni pacientai čia atvyksta dėl naktinių delyrų, nemigos...“ – vardijo skyriaus vedėjas, ligoninėje dirbantis daugiau nei 40 metų. „Džiaugiamės naujomis patalpomis, kad viskas sutvarkyta pagal europietiškus standartus. Palatos daugiausiai yra dvivietės, kiekvienoje įrengtas dušas su tualetu, stovi šaldytuvai, daugumoje yra televizoriai“, – apie pagerėjusias sąlygas pasakojo P.Aukštuolis.
 
Ligoninės vadovas atkreipia dėmesį, kad pastatai ir palatos pacientų negydo – tam reikalingas personalas, darbo priemonės, tad būtinos nuolatinės investicijos. Bet tokio dydžio įstaigai kaip ši vien priestato statybos buvo nemažas piniginis iššūkis, todėl pernai ligoninė metus baigė su neigiamu finansiniu rezultatu. Baiminamasi, kad dėl šiemet neregėtai išaugusių kainų atsitiesti bus sunkiau, nei tikėtasi. „Sausį sąskaita už elektrą buvo 3,5 tūkstančių eurų, o kovą – jau 14 tūkstančių. Reikėjo įgyvendinti ir kitus reikalavimus, kuriuos padiktavo dabartinė geopolitinė situacija – atsižvelgiant į Ekstremalių sveikatai situacijų centro nurodymus papildėme maisto atsargas, įsigijome trūkstamus generatorius, kuro atsargomis užpildėme turimas talpas. Visuomet stengiamės investuoti, kad sutaupytume ateityje. Buvome vieni pirmųjų, įsidiegusių modernią biokuro degalinę. Džiaugėmės, nes ji leido daugiau nei trečdaliu sumažinti šildymo išlaidas. Deja, dabar viskas pabrango tris kartus, tad kuro pirkimuose nelaukiame gerų žinių“, – rūpesčiais dalijosi direktorius.
 
Blogiausia – užsidaryti palatoje
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje daug dėmesio skiriama kasdieniam užimtumui ir psichosocialinei reabilitacijai. Anot direktoriaus A.Liausėdo, tai – vienas kertinių gydymo aspektų. Jis pasidžiaugė, kad neseniai pavyko atnaujinti pacientų pamėgtas pynimo vytelėmis ir keramikos dirbtuves, kuriose jie lavina ne tik kognityvinius sugebėjimus, bet ir išmokta amato, randa terpę, kurioje gali atsipalaiduoti, socializuotis.
 
„Reikėtų pažymėti, kad teismo psichiatrijos gydymo praktika pasaulyje nėra sena – galima skaičiuoti dešimtmečiais. Na, o Lietuvoje ji prasidėjo nuo 2007 metų, kai mes į ligoninę surinkome pacientus iš visos šalies. 2003 m. pasirašytas trišalė sutartis tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Olandijos užsienio reikalų ministerijos ir Vilniaus universiteto, o mūsų ligoninė pasirinkta kaip tokio centro įkūrimo vieta. Tuomet prasidėjo glaudus bendradarbiavimas su Olandija ir visa mūsų taikoma praktika yra perimta būtent iš šios šalies specialistų patirties. Tai ir gydymo metodikos, ir pasaulyje naudojamas smurto rizikos vertinimo instrumentas, kuriuo remiantis teikiame išvadas teismams dėl nusikalstamos veikos padarymo tikimybės. Olandijos specialistų buvome apmokyti vykdyti psichosocialinę reabilitaciją, į kurią įeina paciento supažindinimas su liga, paruošimas gyventi už ligoninės ribų ir daugelis kitų aspektų“, – pasakojo A.Liausėdas.
 
Darbas su pacientais Rokiškio psichiatrijos ligoninėje vyksta pažingsniui: pirmiausiai žmogus skatinamas pakilti iš lovos ir judėti, ką nors veikti palatoje. Po to veiklos aplinka išplečiama iki skyriaus ribų. „Galiausiai mūsų tikslas, kad pacientai pravertų skyriaus duris ir laisvai jaustųsi ligoninės erdvėje, o po to ir visuomenėje, – aiškino A.Liausėdas. – Labai svarbus gijimo momentas, kad žmogus „užsivestų“, taptų aktyvesnis, pažintų aplinką. Ypač turint omenyje, kad kai kurios ligos pažeidžia ne tik žmogaus mąstymą, emocijas, bet ir valią. Jei pažeista valia, žmogus negali imtis kokios nors tikslingos veiklos, tokie ligoniai nesidomi aplinka, jie linkę gulėti lovoje ir žiūrėti į vieną tašką. Tai vadinamoji negatyvi endogeninė simptomatika, kurią gydyti svarbu ir toks gydymas trunka ilgai.“
 
Direktorius atkreipė dėmesį, kad karantinas visiškai apribojo psichosocialinės veiklos galimybes: negalėjo vykti susirinkimai, užimtumo veiklos. „Pacientai praktiškai buvo pasmerkti užsidaryti palatose negalėjo palikti skyriaus ribų, turėjo apsiriboti tik skyriuje veikiančiais užimtumo kambariais, negalėjo pasimatyti su artimaisiais. Dėl to matėme ligos paūmėjimus, dalis pacientų sunkiai pakėlė priverstinę izoliaciją, – pabrėžė A.Liausėdas. – Tik pernai pradėjome po truputį atsigauti, o šiemet galutinai grįžome į normalų gyvenimą ir veikla vykdoma visa apimtimi.“
 


Nuoširdūs pokalbiai tarp vytelių ir molio
Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Navickienė pasakojo, kad pacientai noriai užsiima įvairiomis psichosocialinėmis veiklomis pagal savo sugebėjimus.
 

„Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centre lavinamas kompiuterinis raštingumas, daromi rankdarbiai, žaidžiami stalo žaidimai, vyksta floristikos, maisto ruošos užsiėmimai. Pacientai treniruojasi sporto salėje, naudojasi biblioteka, lavinasi profesinės reabilitacijos tarnyboje“, – vardijo Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Navickienė.

 
Ji pasakojo, kad psichologinę būklę pacientams palaikyti padeda įvairios terapijos: filmų, šviesos, dailės, aromaterapija, relaksacija. „Turime nedidelę koplytėlę, kurioje kartą per mėnesį vyksta mišios. Išties daug pacientų nori jose dalyvauti, tam netgi tenka sudarinėti grafikus“, – pasakojo skyriaus vedėja ir pridūrė, kad religines ir kitas šventes pacientai švenčia savo skyriuose.
Ligoninėje įengta parduotuvėlė, kurioje turintys asmeninių lėšų pacientai gali įsigyti reikalingų prekių. Dažniausiai perkama kava, saldumynai, pieno produktai, mėsa, higienos priemonės, rūbai, kosmetika. „Kai kurie pacientai negali išeiti į miestą, todėl jiems ši vieta itin reikalinga“, – pabrėžė J.Navickienė.
 

Kadangi didžiulio populiarumo tarp pacientų sulaukė pynimo vytelėmis ir keramikos dirbtuvės, paskutinio projekto metu jos buvo atnaujintos. J.Navickienė palydėjusi į šviežiai išremontuotas patalpas supažindino su darbuotojomis, kurios veda šiuos užsiėmimus.
Socialinė darbuotoja Eglė Kuzminskaitė jau antri metai kartu su pacientais pina gaminius iš vytelių, daro įvairius rankdarbius iš modelino, papjė mašė technika, jais puošiamos ligoninės erdvės. „Pynimo vytelėmis amatas pacientų mylimas, tačiau nelengvas, – teigia Eglė, pati jį įvaldžiusi dar mokykloje. – Džiaugiuosi, kad dabar galiu šį įgūdį naudingai pritaikyti. Pastebėjau, kad pynimas labiau patinka vyrams, jie aiškina, kad tai yra rimtas darbas, ne vaikų žaidimai.“
 
Eglė rodo ir iš vytelių nupintą lesyklėlę, kurios idėjos ir dizaino autorius vienas ilgamečių ligoninės pacientų. „Tai – kantrybės reikalaujantis darbas ir tinkantis tikrai ne visiems. Jam reikia loginio mąstymo, suprasti kiekvieną veiksmą, kurti raštą. Tai ugdo pažintinius gebėjimus, ramina. Nors kartais pacientai sako, kad nuo pastangų juos net prakaitas išmušė, visuomet primenu, kad tai turi būti poilsis, atsipalaidavimas, o jei sunku, bet kada ateisiu į pagalbą“, – pasakojo Eglė Kuzminskaitė.
 

Keramikos dirbtuvėse dirbanti socialinė darbuotoja Rima Žalienė tvirtina, kad molio terapija labai keičia pacientų emocijas: „Ji išlaisvina, atpalaiduoja. Tai užkoduota pačioje medžiagoje, kuri yra elastinga, iš jos galima išgauti praktiškai bet ką. Gaminame sagas, lėkštes, statulėles, vazonus ir dar daug daug visko... Žmonės mėgsta šiuos užsiėsimus, jų metu darome pertraukėles, susėdame prie arbatos puodelio, kuomet susibendraujame, pacientai išsikalba, atsiveria.“

 
Dirbtuvėlėse yra įvairios molio rūšių: baltojo, pilkojo, juodojo, gelsvojo, su grūdeliais, šamotinio. „Pasitariame, kaip geriau lipdyti, vieni klauso patarimų, kiti ne. Visuomet mėgstu pasiūlyti ką nors naujo, tačiau tai ne visiems priimtina – kai kurie daro tik vazonus, kiti tik gėles, o kiti įvairiausius dalykus, neapsiribodami viena sritimi“, – pastebi specialistė. Ji atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus pats išsirenka sau mielą veiklą. „Vieni sako: „Rima, mane net pykina nuo to molio, kai jį liečiu.“ O kiti džiaugiasi ir pasakoja, kad tiesiog norisi jame laikyti rankas. Dievo dovana, kai žmogus paima paprastą gabalą molio ir suformuoja įspūdingus dalykus. Vienas ilgametis pacientas, įkopęs į penktą dešimtį, turi nuostabias rankas, yra kūrybiškas ir sukūrė daug gražių darbų, todėl planuojame surengti jo parodą“, – pasakojo R.Žalienė rodydama išties įsimintinus kūrinius – biustus, įvairaus dydžio skulptūras, pasižyminčias sudėtinga atlikimo technika. 
 


Psichiatrijos istorijos pamokos

Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas Petras Aukštuolis konstatuoja, kad 1980-aisiais, kuomet pradėjo dirbti psichiatru, tokiose įstaigose įprasti buvo grotuoti langai, niūri aplinka. „Dabar neįtikėtina, bet pradėjus dirbti pirmoji mano svajonė buvo... pacientams įrengti normalius tualetus. Būdavo, užeini ir matai tokį vaizdelį – patalpa gan didelė, vienam kampe klozetas, kitam – dušas, per vidurį – tokia kaip kriauklė tyrimams paimti... Juokinga ir skaudu“, – prisiminė P.Aukštuolis.

Būdamas energingas ir idėjų kupinas jaunas specialistas jis panaikino grotas, į duris susuko rankenas, o nejaukiame hole įrengė dekoratyvinį augalų kampelį.
 
„Buvo toks nutikimas. Kai sudėjau rankenas, pas mane atėjo vienas vadinamųjų bėglių – pacientų, kurie norėdavo išrūkti. Jis ir sako: „Vedėjau, noriu lauk išeiti...“ Aš pasiteiravau: „Na, o tai kur problema? Durys gi atviros! Ar gal jus reikia palydėti?“ Matote, vien režimas už rankos nelaiko, pasitikėjimas sukuria žymiai didesnį efektą“, - tvirtina P.Aukštuolis. Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vyr. slaugos administratorė Janina Galvelienė su P.Aukštuoliu ranka rankon dirba jau ilgus dešimtmečius. Ji pritaria, kad tarp medikų ir pacientų svarbiausia yra žmogiškas ryšys.

„Pacientai noriai bendrauja – tai vienas svarbiausių jų poreikių. Jie laukia dėmesio, pasikalbėjimų, kiekvienas išsako savo lūkesčius, problemas, kuriomis mes, personalas, ir gyvename“, – pasakojo Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vyr. slaugos administratorė Janina Galvelienė.

 
Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas Petras Aukštuolis mato besikeičiantį požiūrį į psichiatriją: „Man, kaip klinicistui, svarbios paslėptos depresijos, kai pacientai skundžiasi somatiniais simptomais – širdies veiklos sutrikimais, galvos skausmais ir pan. Žmogus keliauja pas šeimos gydytoją, gastroenterologą, kardiologą ir visi skiria gydymą. Ambulatorinė kortelė storiausia, bet niekas nepadeda ir galiausiai žmogui pasiūloma kreiptis į psichiatrą. Aš tokių pacientų klausiu, kur jūs buvote anksčiau? Mes per tą laiką jau būtume toli pažengę ir žmogus būtų seniai išbridęs iš tos nelaimės. Kad tokių situacijų būtų išvengta, visuomet skatinu kuo glaudesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų sričių specialistų.“
 
Pašnekovas akcentuoja, kad bet kokie požiūrio pokyčiai visuomenėje yra be galo lėtas procesas ir jie neįvyksta per vieną naktį.
„Pacientas turi būti mūsų ponas, – atsisveikindamas priduria P.Aukštuolis. – Aš daugeliui taip ir sakau: „jūs mano ponas. O aš jums tarnauju“. O ką į tai pacientai? „Jie džiaugiasi!“ – šypsosi skyriaus vedėjas.

„Kai žmogus peržengia priėmimo skyriaus slenkstį, jis paprastai yra sudirgęs, agresyvokas, neretai lydimas apsaugos... Tačiau atėjęs ištiesiu į jį rankas, kreipiuosi vardu ir matau, kaip akimirksniu nusiramina. Žmogiškas požiūris – visuomet yra pats geriausias pasirinkimas visose situacijose", – sako Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas Petras Aukštuolis.

 
Rūpi, kas pacientų laukia toliau
Tiek Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius, tiek ir personalas pacientus neretai vadina tiesiog klientais. Vienu svarbiausių jų poreikių laiko integraciją į visuomenę. „Kadaise ligoninėje buvo tik keletas kompiuterių, o dabar – trys kompiuterinės klasės, kuriose pacientai mokosi savarankiškam gyvenimui reikalingų įgūdžių: pildyti dokumentus, prašyti pašalpos, kreiptis į Sodrą. Juos reikia adaptuoti, išmokyti kasdienos rutinos – daryti valgyti, apsipirkti. Jei žmogus penkerius metus gulėjo kažkur kaime svirne, jam paduodavo valgyti, jis niekur neišeidavo, tai kaip pradėti gyventi savarankiškai – elementariai, atsidaryti banko sąskaitą..?“ – teiravosi A.Liausėdas.
 
„Jei anksčiau vyravo biologinis požiūris į pacientų psichinės sveikatos sutrikimus ir jų gydymą, dabar jis yra daugiau orientuotas į psichologinę ir socialinę pagalbą. Yra pacientų, kurie absoliučiai jokio medikamentinio gydymo negauna, tokiais atvejais pasitelkiame nemedikamentiniu gydymo metodus, – sakė A.Liausėdas. – Tiesa, gydymas be vaistų, kuris yra tikrai patraukli idėja, pasiteisina ne visų ligų atveju. Vaistai nėra blogis. Be abejo, tai – ne saldainiai, be pageidaujamo, jie turi ir nepageidaujamą poveikį, tačiau kol jų nebuvo, nesenoje praeityje, psichikos ligoms gydyti buvo naudojami drastiški metodai, net iki tokių pacientų sukaustymo grandinėmis...“
 
Ligoninės vadovas pabrėžia, kad yra daug gerų idėjų, tačiau norint jas įgyvendinti, svarbus teoretikų ir praktikų bendradarbiavimas. Pašnekovas konstatuoja, kad išrašyti iš ligoninės žmonės patenka į įprastines sąlygas ir neretai atkrinta. Dažnas pradeda vartoti alkoholį, savo nuožiūra nutraukia paskirtą medikamentinį gydymą. „Taip jie patenka į besisukančių durų fenomeną. Tai – Amerikos literatūroje dažnai vartojimas terminas, kai pacientai įsisuka į nesiliaujantį ratą ligoninė-namai-ligoninė-namai...“ – apie gyvenimišką realybę kalbėjo A.Liausėdas.
 
Jis pabrėžia, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientai sudaro itin nedidelę Lietuvos visuomenės dalį, todėl kartais sulaukia nepelnytai mažo dėmesio: „Jie jokių politinių dividendų neduoda, todėl nėra tas kontingentas, į kurį pirmiausiai kryptų akys gerinant sąlygas. Visuomenė šiems žmonėms taip pat atšiauri, nuo jų nusisuka net patys artimiausi žmonės. Todėl mums visuomet rūpi ne tik tai, kaip pacientai jaučiasi būdami ligoninėje, bet ir koks likimas laukia už jos ribų.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

      Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

      Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris