Faktas 
Paraišką konferencijai „The built, natural, and social environments: impacts on exposures, health and well-being“ parengė ir laimėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) ir Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkai.
Renginį organizuoja Tarptautinė ekspozicijos mokslo draugija (International Society of Exposure Science, ISES, JAV) kartu su Tarptautine patalpų oro ir klimato asociacija (International Society for Indoor Air and Climate, ISIAQ, JAV).
Tai dviejų asociacijų – Tarptautinės ekspozicijos mokslo draugijos ir Tarptautinės patalpų oro kokybės ir klimato draugijos – jungtinis renginys. Diskusijos susirinko tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė, apimanti epidemiologus, toksikologus, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. 

Pasak vieno konferencijos organizatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma renginyje nagrinėjamos šiuo metu itin aktualios žmonių sveikatos ir gerovės problemos. Iššūkių, pasak mokslininko, šioje srityje labai daug – nors pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai suvaldytos didžiosios grėsmės visuomenės sveikatai išsivysčiusiose šalyse, kaip intensyvios emisijos iš pramoninių objektų ar infekcinių susirgimų protrūkiai, tačiau imama suvokti, kad įtaką sveikatai daro daugybė smulkių veiksnių, apie kuriuos žinoma dar mažai.

---

Šią savaitę Kaunas tapo vienu patraukliausiu mokslo turizmo objektu. Per pastarąjį dešimtmetį, pasak organizatorių, tai - didžiausia tarptautinė konferencija. Tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė susitiko Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur nagrinėjo svarbias žmonių sveikatos bei gerovės problemas. Tikslas - suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką. Daug dėmesio skirta ne tik aplinkos, bet ir patalpų oro taršai. Pranešėjų teigimu, tam įtakos turi ir pastatų renovacija, kas itin aktualu Lietuvoje, bei rūkymo įpročiai - dar viena nemažiau aktuali tema. Didžiausias kenksmingųjų medžiagų kiekis patenka jas įkvepiant, mat per dieną žmogus įkvepia 11–18 kubinių metrų oro, tačiau tam tikra dalis teršalų patenka ir pro odą.

Pasak konferencijos organizatorių, toks renginys reikšmingas ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai. Maža to, tai - didelis pasitikėjimas ir įvertinimas, kuris pasiekiamas tik nuosekliai dirbant šioje srityje bei įsitraukiant į asociacijų veiklas. Paraišką konferencijai rengti universiteto mokslininkų grupė pateikė prieš trejus metus. Kad buvome pasirinkti, rodo, jog užsienio kolegos vertina lietuvių mokslininkų darbą. Į klausimą, ko tikisi iš šios konferencijos, dalyviai sako tikį, kad mokslinės diskusijos galų gale transformuosis į geresnių įstatymų ir sveikos aplinkos užtikrinimą. Iškeltas ir dar vienas tikslas - užfiksuoti, koks progresas padarytas, palyginti su pernai. Taip pat susisteminti pranešimus, kad tarsi nuotraukoje būtų matoma, kokia situacija šiose srityje dabar yra pasaulyje ir kur link reikėtų žengti atliekant tolesnius tyrimus, ką rekomenduoti valdžios institucijoms.

---

Interviu
Apie oro taršą bei jai įtaką darančius veiksnius L.S. kalbina šios konferencijos organizatorių, Kauno technologijų universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorių Dainių Martuzevičių.


 
- Išgirdus frazę „aplinkos tarša“ daliai prieš akis išnyra vaizdas - didžiulis fabrikas, iš kurio kaminų veržiasi dūmai. Tačiau jūs esate minėjęs, kad sveikatai didelę įtaką daro ir smulki cheminė tarša. 
- Yra fiksuojama arti tūkstančio naujų cheminių medžiagų. Kaip tik konferencijoje buvo pristatyta biostebėsena, kaip tos medžiagos keičia organizmus. Chemijos pramonė greitai vystosi. Medžiagos, atliekančios svarbų vaidmenį technologiniuose procesuose, sukuria tam tikrą funkcionalumą, tarkim, namų apyvokos, elektroniniams daiktams ar statybinėms medžiagoms. Tačiau jos vietoj to, kad ramiai „tupėtų“ produktuose, bando, pavyzdžiui, jei yra lakios, išgaruoti. Taip patenka į gyvenamąją aplinką, į dulkes, orą, dirvožemį, prasisunkia į vandenį. Štai kosmetika: jos tepame tiesiai ant odos, nors ir po nedaug, bet kai kurios medžiagos kaupiasi. Susidaro visa puokštė įvairiausių cheminių junginių ir kol kas dar trūksta tyrimų, kad galėtume tiksliai pasakyti, kaip jos veikia organizmą. Mokslininkai atlieka daug tyrimų, kad išsiaiškintų, kuris gi veiksnys yra svarbiausias, kuris daro didžiausią įtaką ligoms atsirasti. Galbūt kai kurias medžiagas reikia griežčiau reglamentuoti ar norminti.

- Konferencijoje paliestos kelios įdomios temos, tarkim, pastatų renovacija, vėdinimo sistema juose. Kalbėta ir apie rūkymą. Kuo jis susijęs su aplinkos tarša? 
- Cigarečių dūmai yra absoliutus taršos šaltinis. Jei patalpoje rūkoma, žinoma, nekalbu, kad tai - paties rūkančiojo pasirinkimas ir savęs žalojimas, bet yra tokie terminai kaip antrinis ir tretinis rūkymas. Tabako dūmai susigeria į tekstilę, kilimus, sienas ir net jei dvejus metus patalpose nerūkoma, kvapas jaučiamas. Tai vadinamasis tretinis rūkymas. Net jei nerūkote, bet gyvenate kartu su rūkančiuoju, gaunate tiek teršalų, kad net sunku sulyginti su kuo nors kitu esančiu patalpoje. Kiek esame tyrę, visi kiti teršalai patalpoje, palyginti su cigarečių dūmais, yra dešimt kartų mažiau kenksmingi. Cigarečių dūmai, bent mūsų šalyje, yra didžiausią įtaką sveikatai turintis taršos šaltinis. Todėl jį ir išskiriame.

- Kaip suprantu, kalbate apie įprastas cigaretes, tačiau pramonė nestovi vietoje ir atsiranda vadinamieji alternatyvūs gaminiai, dėl kurių kyla įvairiausių diskusijų, kai kalbame apie sveikatą, o kaip su oro tarša?
- Naujieji nikotino turintys gaminiai, kaip elektroninės cigaretės, bedūmės technologijos yra visiškai skirtingi nei įprastos cigaretės. Klausimas, ar jie tokie pat taršūs? Mokslininkai iš skirtingų šalių kelia šį klausimą, atlieka tyrimus, žvelgia į juos pro padidinamąjį stiklą. Tiek mūsų, tiek ir užsienio kolegų tyrimai rodo, kad naujieji gaminiai nėra tokie taršūs, bet tai nereiškia, jog jie nekenkia rūkančiajam. Tyrimų kiekis šioje srityje auga eksponentiškai ir vis matome, kad tie naujieji gaminiai nėra tokie jau nekalti rūkantiesiems. Savo ruožtu aplinkiniams, tai rodo ir mūsų, ir kolegų tyrimai, jie yra panašaus lygio kaip ir buitiniai taršos šaltiniai. Bent jau tokią naudą galime pamatyti.

- Vadinasi, kalbant apie rūkymą, didžiausia tarša yra dūmuose. Bet jei gatvėje pamatai ką nors papsint elektroninę cigaretę, dūmų būna kelis kartus daugiau. Kodėl tarša tuomet mažesnė?
- Iš įprastos cigaretės dūmai išsiskiria dviem keliais: ten, kur smilksta, ir kai juos išpučia žmogus. Cigaretės smilkimo momentu susidaro didžioji dauguma pavojingų medžiagų: tarpiniai, ne visada kvapą turintys oksidacijos produktai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Alternatyviuose gaminiuose naudojamos kitokios technologijos. Vieni jų garinami, kiti kaitinami, bet, kaip ir minėjau, šie gaminiai stebimi pro padidinamąjį stiklą. Tyrimai rodo, jog šie produktai nėra tokie jau nekalti, bet jų išskiriamos medžiagos - ne tokios pavojingos. Kaip rodo mūsų atlikti tyrimai, naujųjų gaminių, palyginti su įprastinėmis cigaretėmis, teršalų kiekiai yra iki dešimties karų mažesni. Tradicinė cigaretė yra absoliutus blogis. Nes būtent jai smilkstant susidaro daug kancerogenų, kurie patenka į aplinką. Alternatyvūs produktai, pagal dabartinius tyrimus, yra bent jau mažesnis blogis esantiems aplinkui.

- Užsiminėte apie tretinį rūkymą. Apie jį kol kas dar mažai kalbama. Jei teisingai suprantu, cigarečių dūmai, kai rūkoma patalpoje, įsigeria į viską aplinkui ir niekur nedingsta. Vadinasi, nerūkantis, bet kartu su rūkančiuoju gyvenantis žmogus, net jei ir nebūna šalia, kai tas pučia dūmą, iš principo yra pasyvus rūkalius?
- Iš principo, taip. Tretinis rūkymas – cigarečių teršalų įkvėpimas ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet jiems rūkymo metu susigėrus į baldus, kilimus ar drabužius ir vėliau vėl patekus į orą. Lietuvoje šis terminas vartojamas retai ir mažai kas žino apie jo poveikį sveikatai. Mes tyrėme, kokiems ventiliacijos rėžiams esant cigarečių dūmai pasišalina greičiausiai. Rūkant cigaretę išsiskiria nanodalelės, kurios nėra linkusios greitai nusėsti. Jos gana ilgai tvyro ore. Ventiliacija daugelyje mūsų namų yra prislopinta, tai yra mes negyvename operacinėse, kur oras per valandą pasikeičia dešimt kartų. Normaliose patalpose oras pasikeičia mažiau nei puse karto per valandą. Per šį laiką nanodalelės iš cigarečių dūmų spėja prisitvirtinti prie tapetų, užuolaidų, spintelių. Gaunant nuolatinę, kad ir nedidelę tų prisitvirtinusių teršalų dozę, gali atsirasti sveikatos negalavimų. Tie teršalai yra lakūs organiniai junginiai ir mes jais kvėpuojame. Įdomu tai, kad rūkantys žmonės nuodingąsias medžiagas, nugulusias ant rankų, gali pernešti, pavyzdžiui, ant žaislų, kai juos paliečia.

- Ar įmanoma cigarečių dūmų, kaip teršalų, kenksmingumą namuose palyginti dar su kuo nors kitu?
- Prisvilinus blynus susidaro tie patys kancerogenai, kaip degant tabakui. Žinoma, jei kartą per porą mėnesių prisvilinsite blynus, dėl to vėžiu turbūt nesusirgsite. Nes procesas turi būti dažnas ir besikartojantis. Kitas pavyzdys – kosmetika. Moterys kasdien ant odos tepa kelis skirtingus junginius, odą jie veikia nuolat. Po kiek laiko atsiranda endokrininiai sutrikimai ar vėžinės ligos. Tada visi gūžčioja pečiais klausdami - iš kur? Atrodo, naudojame nedaug. Tai - mūsų laikų rykštė.

- Ar jūsų tyrimai vertinami įstatymus priimančių politikų? Tiksliau, ar dažnai jūsų prašoma tokių tyrimų norint priimti vieną ar kitą įstatymą, susijusį su aplinkos tarša ar visuomenės sveikata?
- Labai norėčiau, kad taip būtų. Konferencijoje dalyvauja daug specialistų iš JAV, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir kitų šalių aplinkos apsaugos agentūrų. Tai yra valstybinės institucijos, kurios tyrimus konvertuoja į praktinius dalykus. Lietuva - maža šalis - nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Aplinkos apsaugos agentūra negali sau leisti tokios prabangos. O išsivysčiusios šalys turi ypač stiprius mokslinius padalinius, kurie, galima sakyti, net diktuoja tyrimų madas, gauna gerą valstybės finansavimą ir nukreipia tyrimus į opiausias sritis. Iš to vėliau atsiranda teisėkūra, mokslu paremti sprendimai. Pas mus gi dažniau viskas interpretuojama, kartais pasiremiama fake news ar niekuo nepagrįstais argumentais. Žinoma, ir didžiosios šalys susiduria su lobizmu - tai nėra lengvas kelias. Bet norėčiau, kad šalies mokslininkai taptų patarėjais, ekspertais, kurie kalbėtų mokslo argumentais. Puikus pavyzdys - Aplinkos ministerija, kuri užsakė tyrimą dėl baldinių plokščių, liekančių kaip atlieka. Kilo klausimas, ar jas galima deginti? Ištyrėme, pateikėme rezultatus ir pagal tai bus priimami sprendimai. Tokių tyrimų ir aplinkos, ir sveikatos srityje galėtume atlikti ir daugiau.

---

 
KTU mokslininkų tyrimas

Pasak mokslininkų, tradicinė cigaretė – pasenusi technologija, atsiradusi prieš daugelį amžių. Žmonės rūko, nes nori gauti nikotino, bet šiandien jo gauti galima inovatyviomis, potencialiai mažiau kenkiančioms aplinkiniams priemonėmis. Į rinką išleidžiami alternatyvūs naujos kartos produktai - elektroninės cigaretės, bedūmiai gaminiai, - kurie, bent jau antrinio ir tretinio poveikio aplinkai požiūriu, yra saugesni. Mokslininkų tyrimas atskleidžia, jog vartojant bedūmes technologijas, patalpų oro kokybė pablogėja, tačiau, palyginti su tradicine cigarete, ji pablogėja dešimt kartų mažiau. Esantiesiems šalia tikimybė įkvėpti teršalų yra žymiai mažesnė.

Anot mokslininkų, patalpose, kuriose rūkomos tradicinės cigaretės, yra padidėjusi kietųjų dalelių, nikotino, anglies monoksido, vandens garų ir įvairių organinių junginių – policiklinių aromatinių angliavandenilių, aldehidų, nitrozoaminų, vandenilio cianido ir daugelio kitų – koncentracija.
Pasak mokslininkų, žvelgiant iš cheminės pusės, į paviršius susigerti gali beveik visos dujinės medžiagos, išsiskiriančios rūkymo metu. Labai lakios medžiagos – formaldehidas, acetaldehidas – dažniausiai efektyviai pasišalina su ventiliaciniu oru, tačiau mažiau lakios medžiagos, kurioms priklauso ir kancerogenai, nespėjusios pasišalinti su ventiliaciniu oru, nusėda ant paviršių.

Mokslininkai išskyrė du pasyviojo rūkymo lygmenis. Antrinis rūkymas - kai esantys šalia asmenys su rūkančiojo cigarečių dūmais ar garais įkvepia kenksmingų cheminių medžiagų. Tretinis rūkymas - tai pasyvus rūkymas esant patalpoje, kurioje galbūt prieš mėnesį rūkyta, tačiau išlikęs kvapas ir į minkštus baldus, kilimus, užuolaidas įsisunkusios kenksmingos medžiagos, kurios po truputį išsiskiria.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!