„Esu ne kartą mačiusi vaistinėje paauglius, perkančius nereceptinius vaistus, ir tikrai niekas jų neklausia amžiaus“, – susirūpinusi kalbėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė, kai buvo svarstomas klausimas, ar reikia apriboti priešuždegiminių vaistų pardavimą asmenims iki 16 metų. Ne tik politikai, bet ir gydytojai įspėja, kad piktnaudžiavimas nereceptiniais priešuždegiminiais vaistais jau tapo didžiule problema.
Lietuvoje ir visoje Europoje fiksuojamas išaugęs paauglių apsinuodijimų paracetamoliu skaičius, kurį medikai dažnai sieja su socialiniuose tinkluose (ypač „TikTok“) plintančiu pavojingu iššūkiu varžytis, kas išgers didesnę vaistų dozę. Kadangi paracetamolis yra lengvai prieinamas be recepto, paaugliai klaidingai mano, kad jis yra visiškai saugus.
Seimo Sveikatos reikalų komitete posėdyje aptarta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informacija apie vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos situaciją.
SAM Psichikos sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja Edita Bishop atkreipė dėmesį į vaikų ir paauglių psichikos sveikatos paslaugų augimą. „Suteiktų paslaugų skaičius išaugo daugiau negu dvigubai, tai yra 106 procentais. Dar sparčiau augo skatinamosios paslaugos, didėjo tiek pacientų, tiek paslaugų skaičius. O bendras finansavimas išaugo nuo 34 iki 119 tūkstančių eurų. Tai yra beveik 10 kartų“, – nurodė vyresnioji patarėja.
„Žinokit, mane kognityvinis disonansas ištiko. Paslaugų, kurias galima suteikti, skaičius, didėja. O pernai individualios psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos nesiekia nė pusantro tūkstančio. Man atrodo, tai labai maži skaičiai“, – svarstė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Ji atkreipė dėmesį į prastėjančius psichikos sveikatos rodiklius, augantį savižudybių skaičių (auga). „Paskutiniais metais 11 paauglių savižudybių. Tai yra žiaurus skaičius. Kažkas čia neveikia“, – pridūrė ji.
Žalą daro patyčios ir socialiniai tinklai
E.Bishop kaip vieną didžiausių problemų nurodė patyčias ir socialinius tinklus.
„Turbūt visi matėte straipsnį apie socialinių tinklų poveikį, kai jaunuoliai pradeda fiziškai žalotis, kad pasiektų kažkokius grožio standartus. Tai tikrai yra labai blogai. Todėl kalbama ir apie tai, kaip mažinti socialinių tinklų naudojimą“, – kalbėjo ji.
Pasak E.Bishop, bendrosios rekomendacijos, kaip mažinti mobiliųjų telefonų naudojimą, yra parengtos ir tikrai nemažai mokyklų jų laikosi.
„Sveikatos ministerija mato, ką reiktų keisti šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, socialinėje aplinkoje, kad vaikams neprireiktų psichiatro ar psichologo pagalbos, – sakė Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas. – Pritariu ir viešai šitą sakiau, kad turi būti aiškios taisyklės visiems, imtinai nuo mobiliųjų telefonų, iki
veipų, iki socialinių tinklų naudojimo.“
Priežastys ir namuose, ir mokykloje
Vaikų ir paauglių psichiatras, buvęs Seimo narys Linas Slušnys sakė, kad vaikų ir paauglių savižudybių priežasčių reikėtų ieškoti namuose ir mokykloje.
„Ko gero, tai susiję su mūsų, suaugusių, netikusiu elgesiu. Tenka pripažinti, kad dažnai nemokame su vaikais bendrauti“, – nuotoliu kalbėjo jis.
L.Slušnys atkreipė dėmesį, kad didžiausias paauglių, bandžiusių nusižudyti, srautas ligoninėse fiksuojamas mokslų metų pabaigoje, t. y. nuo gegužės vidurio iki birželio.
„Pagrindinės priežastys yra mokykla ir namai. Namuose yra spaudimas mokytis, visokie gąsdinimai. Iš to kyla stresas, vaikai nori būti geri, nori atitikti tam tikrą standartą. Kai kurie jo nepaveža ir tada atsiranda mintys apie savižudybę, savęs nuvertinimas. Tas pats ir mokykloje“, – tęsė jis.
Vaikų ir paauglių psichiatras labiau atkreipė dėmesį į tai, kad buvo keli atvejai per metus, kai šešiolikmetė, apsilankiusi keliose vaistinėse, nusipirko gal 16 dėžučių priešuždegiminių vaistų, norėdama nusižudyti.
„Vienintelis dalykas, kur man tikrai rūpi šiandien ir galvoju, ką galima padaryti, tai apriboti nereceptinius vaistus“, – pažymėjo L.Slušnys.
Daugėja apsinuodijimo paracetamoliu atvejų
Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja pripažino, kad dažnai tenka susidurti su apsinuodijusiais vaikais ir paaugliais.
„Kalbant apie dažniausiai apsinuodijimą išprovokuojančius vaistus, tai yra nervų sistemą veikiantys vaistai, taip pat visokie vitaminai ir trečioje vietoje yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, – kalbėjo vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja. – Tai ta vaistų, kurių visi turime namie, grupė. Jų prekybos centre galima nusipirkti prie kasos, o jie yra labai grėsmingi, ypač kalbant apie paracetamolį ir jo sukeliamą kepenų pažeidimą, kuris gali baigtis ir kepenų transplantacija, ir mirtimi.
Paracetamolio pakuotėje yra penki gramai. Keturi gramai jau yra toksinė dozė, jau įvyksta kepenų pažeidimas. Todėl arba turėtų būt tiesiog parduodamos iki keturių gramų sumažintos pakuotės, arba vaistai turėtų būti parduodami suaugusiems žmonėms.“
Pasak Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, leidimas nereceptinių vaistų įsigyti tik vyresniems nei 16 metų asmenims iš esmės nieko nekeičia. „Jūs jau kalbate, kad turime pasekmes, bet nekalbame apie priežastis“, – atkreipė dėmesį jis.
V.Žukovskajos teigimu, telefonų ribojimas mokyklose būtų gal ir tikslingas, nes, neturėdami šio įrenginio, pamokų metu jie negalėtų nusipirkti narkotikų.
„Esu ne kartą mačiusi vaistinėje paauglius, perkančius nereceptinius vaistus, ir tikrai niekas neklausia jų amžiaus“, – replikavo J.Sejonienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį į pasikartojančius savižudybių atvejus, kai vaikai ir paaugliai nusižudo, įsitraukę į tokius pavojingus žaidimus kaip liūdnai pagarsėję „Mėlynieji banginiai“.
Reikia peržiūrėti kodavimo standartus
„Moksliniai tyrimai rodo, kad paauglių psichikos sveikatos būklė yra tikrai prasta“, – sakė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius, akcentuodamas, kad psichikos sveikatos paslaugų vaikams poreikis yra nepaprastai išaugęs.
„Mūsų ligoninėje taip pat yra išaugęs apsinuodijimų skaičius. Tai viena problema“, – teigė jis ir pridūrė, kad kita yra ta, kad paauglių, kurie po mėginimo nusižudyti buvo gydomi psichiatrijos ligoninėse, diagnozėse nebelieka T kodo.
„Psichiatrijos stacionare mes galime koduoti tiktai psichikos sutrikimus. O tas įvykis (intoksikacija, pavyzdžiui, medikamentais), jis nebekodujamas toliau. Todėl ši informacija gali pasimesti ir šeimos gydytojas gali nebeatkreipti dėmesio ir nebeorganizuoti kartu su psichiatrais arba psichologais pagalbos atvejo vadybos tokiam paaugliui“, – tęsė jis.
„Manau, labai svarbu būtų su ligonių kasa ir sveikatos apsaugos ministerija tuos kodavimo standartus peržiūrėti, kad vis dėlto ta diagnozė nepasimestų“, – rekomendavo profesorius.
A.Germanavičius taip pat siūlė atnaujinti savižudybės prevencijos mokymus vaistininkams.
„Tokia programa buvo vykdoma prieš kovidą. Sėkmingai buvo apmokyta keli šimtai vaistininkų“, – kalbėjo A.Germanavičius, pažymėdamas, kad tokia programa valstybei tikrai nebūtų per sunki našta.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!