Laisvai keliauja tik keliais maršrutais

„Mums buvo atsiųstas norminis dokumentas, kuriam išsakėme daug pastabų. Juo remiantis, būtų garantuojama tam tikra pagalba ratukuose judantiems žmonėms tik keturiose geležinkelio stotyse: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Jeigu neįgalusis, važiuodamas maršrutu Vilnius-Klaipėda, norėtų išlipti kurioje nors tarpinėje stotelėje, klausimas, ar jam išvis būtų parduodamas bilietas“, – sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

 
Anot jos, geležinkelio bendrovės parengtose taisyklėse, kurios skirtos specialiųjų poreikių turintiems keleiviams, yra daug diskriminacinių nuostatų neįgaliųjų atžvilgiu. Visų pirma, stebisi ji, negalią turintis asmuo, kuriam geležinkelio stotyje reikalinga pagalba patenkant į peroną ar įlipant bei išlipant iš traukinio, turi apie tai pranešti iš anksto – ne vėliau kaip per parą iki išvykstant traukiniui. Maža to, neįgaliųjų organizacijos atstovei nepatinka ir kita, jos nuomone, ne mažiau diskriminacinė nuostata, juodu ant balto įrašyta minėtame dokumente: „Tais atvejais, kai Bendrovės personalas negali suteikti būtinos pagalbos neįgaliajam ar riboto judumo asmeniui, kadangi jam reikalinga intensyvi slauga ar medicininė priežiūra, Bendrovė gali paprašyti, kad asmuo turėtų lydintį asmenį arba atsisakyti parduoti bilietą neįgaliajam“.
 
„Juk negalima dvidešimt pirmame amžiuje tiesiog neparduoti bilieto. Be to, jei negalią turintis žmogus važiuoja ne į keturias pagrindines geležinkelio stotis, o į kitą tašką, dokumento rengėjai tarsi leidžia suprasti, kad tai – ne jų problema. Neįgalusis tuomet turėtų pasirūpinti lydinčiu asmeniu – pastarasis tegul ir rūpinasi, kaip neįgalųjį iš traukinio iškelti ar išnešti. Taigi, dar yra daug spręstinų klausimų. Praktiškai keliauti patogiai neįgalusis gali tik į keturias puses – daugiau traukiniu niekur nenuvažiuosi“, – apibendrina R.Kavaliauskaitė ir priduria, kad norėtų susitikti su geležinkelių bendrovės atstovais, kurie ir parengė minėtas taisykles. Tiesa, tai dar tik pradinis dokumento variantas, kuris gali būti stipriai koreguojamas ir glūdinamas.
 
Laukia nesulaukia naujų traukinių
Apčiuopiamų pokyčių pasigenda ir Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė. Anot jos, jei traukiniai šimtu procentų būtų pritaikyti specialių poreikių turintiems asmenims, ženkliai išaugtų ir keliaujančių neįgaliųjų srautai.
 
„Tai galima išspręsti nupirkus žemagrindžius traukinių vagonus ir patvarkius geležinkelio stočių platformas – šiuos infrastruktūrinius sprendinius būtina įgyvendinti. Tačiau paskutinio susitikimo metu girdžiu, kad jau nebeaišku, kada platformos bus pritaikytos – kažkodėl reikės pirkti kopiklius ir rampas. Mano galva, jeigu platforma būtų įrengta tinkamai, jokių kopiklių nereikėtų – taigi jie kainuoja ne pigiai“, – svarsto H.Varnienė.
 
Namų darbai – europinės direktyvos

„Didžioji dalis maršrutų tarp didmiesčių yra pritaikyti, aš pats naudojuosi geležinkelių paslaugomis ir tikrai esu patenkintas aptarnavimo kokybe. Bet vis dėlto Lietuva turi atlikti kai kuriuos namų darbus. Turiu omenyje Europos direktyvos įgyvendinimą: turime kalbėti apie didesnį neįgaliesiems pritaikytų vagonų, peronų ir kitos infrastruktūros, kuri susijusi būtent su Lietuvos geležinkeliais, skaičių“, – situaciją komentuoja Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos narys Justas Džiugelis.

 
Kaip pasakoja parlamentaras, dar praėjusioje kadencijoje Seime vyko aštri diskusija su tuometine Susisiekimo ministerijos vadovybe, mat buvo prašoma Europos Sąjungos nukelti direktyvos įsigaliojimo laikotarpį.
 
„Šiuo metu nuolat bendraudamas su Susisiekimo ministerija domiuosi, kaip gi sekasi pasiruošti įgyvendinti šios direktyvos nuostatas. Šviežiausia informacija, kurią turiu, – susisiekimo ministras Marius Skuodis minėjo, kad yra perkami papildomi vagonai, kurie būtų pritaikyti neįgaliesiems. Ministras tikrai yra informuotas apie būtinybę spėti įgyvendinti Europos direktyvos nuostatas, o „Lietuvos geležinkeliai“ savo ruožtu planuodami veiklas ir biudžetus taip pat turi orientuotis, kad geležinkeliai būtų prieinami visiems Lietuvos piliečiams, įskaitant ir negalią turinčius asmenis“, – sako J.Džiugelis, pridurdamas, jog įgyvendinus minėtas nuostatas, turėtų ženkliai pagerėti tiek maršrutų prieinamumas žmonėms su negalia, tiek ir peronų, galų gale, stočių pritaikomumas.
 
Traukiniais mėgstantis keliauti parlamentaras sako jaučiantis prieinamumo skirtumus Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Vokietijoje.
„Vokietijoje yra akivaizdžiai daugiau vietų, kur galima neįgaliajam išlipti ir įlipti. Lietuvoje visgi yra tam tikra prieinamumo stoka, nors bet kokiu atveju džiaugiuosi, kad yra galimybė komfortiškai važiuoti pagrindiniais maršrutais tarp didmiesčių“, – sako parlamentaras.
 
Paklaustas, o kas tuomet, jei neįgalusis norėtų išlipti tarpinėje stotelėje, J.Džiugelis pakomentuoja iš savo, kaip keleivio, pusės. Visų pirma, kiekvienas maršrutas, sako jis, pažymėtas bendrovės puslapyje, ar yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms, ar ne. Tiek traukinio vagonas, tiek peronas. Antra, prašoma prieš parą bendruoju telefono numeriu pranešti bendrovei, jog neįgalus asmuo ketina važiuoti iš taško A į tašką B. Anot J.Džiugelio, tokia praktika yra taikoma ir Vokietijoje.
„Be abejo, jeigu žmogus vidury kelionės nuspręstų išlipti kitoje stotelėje negu planavo iš pradžių, gali kilti tam tikrų keblumų, kadangi ne visi peronai, kaip minėjau, yra pritaikyti.
 
Kita vertus, keliaujant Europoje taip pat ne visur yra galimybė išlipti su neįgaliojo vežimėliu. Prieš trejus metus Vokietijoje buvo taip, kad tiesiog pravažiavau savo stotelę ir man teko laukti, kol traukinys nuvažiuos iki galinės stotelės ir sugrįš atgal, kad galėčiau išlipti norimoje vietoje. Taigi, tuo traukiniu man teko pavažinėti dar apie porą valandų“, – kuriozinę situaciją prisiminė parlamentaras.

---

 
Komentaras
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė:

- Dabar yra perkami žamaeigiai traukiniai. Šiems pirkimams yra ruošiami kriterijai, dokumentai. Bendraujama su nevyriausybinėmis organizacijomis – jie teikia rekomendacijas, kaip turėtų atrodyti vagonai, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, ir apskritai kokius traukinius reikėtų įsigyti. Taigi, procesas vyksta. Kadangi kol kas turime seną infrastruktūrą, mano žiniomis, kai kur kursuoja žemagrindžiai traukinių vagonai, o kur nekursuoja – iš anksto pranešus, jog važiuos žmogus su negale, „Lietuvos geležinkeliai“ parūpina, kad vienas vagonas būtų tinkamas tokiems keleiviams.
Realiai mąstant, šis procesas užtruks, kadangi tai – labai didelis projektas.

---

AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakymas:
- Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ siekia užtikrinti tvarias, patogias ir saugias keliones traukiniais visiems keleiviams, įskaitant ir individualius poreikius turintiems asmenims.  
 
Visgi, dar prieš kurį laiką bendrovė įvertino, kad dalis bendrovės turimo traukinių parko yra technologiškai pasenę, neatitinka šiuolaikinių keliavimo įpročių ir nėra pritaikyta individualius poreikius turintiems keleiviams, todėl ilgalaikėje strategijoje numatė naujų elektrinių traukinių įsigijimą bei paskelbė viešąjį konkursą šiems traukiniams įsigyti. 2022 m. pradžioje jau sulaukta pirminių traukinių tiekėjų pasiūlymų. Šie pasiūlymai buvo įvertinti ir toliau vykdomos derybos dėl traukinių techninių parametrų.
 
Viso naujų traukinių įsigijimo metu bendrovė aktyviai konsultuojasi su įvairiomis negalią turinčius žmones vienijančiomis organizacijomis. Štai dar pastarąjį mėnesį bendrovė tarėsi dėl optimalių sprendimų, įrengiant naujuose traukiniuose vietas riboto judumo žmonėms skirtas vietas, taip pat užtikrinant riboto judumo žmonių patekimą į naujuosius traukinius. Diskusijos metu negalios organizacijų atstovų išsakyti pasiūlymai bus įvertinti toliau vykdant naujų elektrinių traukinių pirkimą.
 
Naujieji elektriniai traukiniai bus pritaikyti individualių poreikių turintiems keleiviams: senjorams, šeimoms su mažyliais ar riboto judumo žmonėms. Šiuo metu bendrovės traukinių parke trečdalis traukinių yra pritaikyti riboto judumo asmenims. Traukinių parko atnaujinimą nuo sutarties pasirašymo planuojama vykdyti kelerius metus.
Atnaujinus traukinių parką numatoma, kad visi bendrovės traukiniai bus pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms.
 
2019 m. lapkritį pasirašytas Ketinimų protokolas tarp Susisiekimo ministerijos (SM), „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lietuvos negalios organizacijų forumo, kurio pagrindu LTG parengė ir suderino su SM ir neįgaliųjų organizacijomis priemonių planą, siekiant įgyvendinti EB Reglamento 1371 reikalavimus. Šis reglamentas, apibrėžiantis geležinkelių keleivių teises ir pareigas, numato, kad keleivių vežėjas ir infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti geležinkelio paslaugų pritaikymą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.
 
LTG bendrovės nuolat įgyvendina geležinkelių paslaugų pritaikymo pagal universalaus dizaino principus projektus, o jų rezultatus pristato kartą per ketvirtį vykstančių susitikimų su individualių poreikių žmones vienijančiomis organizacijomis ir suinteresuotų institucijų atstovais.
 
„LTG Link“ vyko ir kitas klientams svarbias permainas – 2022 m. vasario mėn., ruošiantis naujos bilietų pardavimo sistemos įdiegimui, individualius poreikius vienijančioms organizacijoms (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijai, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Viltis“ ir Lietuvos kurčiųjų draugija) buvo išsiųsti kvietimai iš anksto išbandyti naują bilietų pardavimo sistemą. Bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariais, atlikti du bilietų pardavimo sistemos testavimai. Atsižvelgiant į organizacijos pateiktas kritines pastabas, buvo patobulintos bilietų pardavimo sistemos specifikacijos. 
 
Naujoji bilietų pardavimo sistema buvo pristatyta kovo pabaigoje ir yra prieinama adresu: www.LTGLink.lt. Diegiant naująją sistemą, didelis dėmesys buvo skirtas jos pritaikomumui individualius poreikius turintiems žmonės, todėl jie nuo šiol gali naudotis pagerintais bei pritaikytais skaitymo funkcionalumais, savarankiškai įsigyti bilietus su papildoma erdve vežimėliams ar šunims vedliams bei pasinaudoti kitais bilieto įsigijimą ir kelionės planavimą paprastinančiais sprendimais. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!