Trumpesnės eilės ir tikslesnė diagnostika
 

„Ką reiškia papildomas magnetinio rezonanso tomografas poliklinikoje? Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį dar šeši šimtai kauniečių galės patogiai ir greitai išsitirti, – pristatydamas naująją įrangą kalbėjo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša. – Tai yra svarbus, geras ir brangus aparatas, bet nieko nėra brangesnio už mūsų miesto gyventojų sveikatą ir už ramų kauniečių miegą. Pripažinkime: daugiau nei mėnesį laukti tyrimo ir jo rezultatų – itin sunku. Kita vertus, belaukiant situacija gali ir pablogėti.“

 
Naujojo MRT aparato pristatyme dalyvavęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė šios naujovės svarbą miestui: „Džiaugiuosi, kad poliklinika išsilaiko ir išgyvena iš savo resursų, o miestui tereikia prisidėti tik simboliškai. Poliklinikai įsigijus aparatą, miesto gyventojai dabar turi geresnes aptarnavimo ir patekimo į gydymo įstaigą sąlygas.“
 

Poliklinikos vadovą bei personalą sveikino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė. „Kiekvienais metais poliklinika pakviečia į naują renginį. Pernai buvo atnaujintos ir modernizuotos registratūros patalpos Šančiuose, šiemet atidaromas Magnetinio rezonanso tomografo tyrimų centras. Galiu tik pasidžiaugti, kad tokie žingsniai priartina gyventojus prie medicininių paslaugų ir leidžia Kauno miesto poliklinikai konkuruoti su privačiomis medicinos įstaigomis“, – sakė E.Andriuškienė.

 
Pritaikyta ir aukštiems pacientams
 
Naujasis MRT aparatas – visiškai naujas amerikietiškas įrenginys „General Electric Signa Voyager“, pasižymintis aukščiausios klasės funkcijų gausa.
 

Radiologijos centro vadovas Tomas Budrys pabrėžia tris pagrindinius naujojo magnetinio rezonanso tomografo privalumus: „Šis aparatas turi dirbtinio intelekto apdorojimo algoritmus, todėl vaizdas yra ženkliai geresnis, naudojamos artefaktų korekcijos, dėl ko vaizdas, palyginti su ankstesnės kartos aparatais, yra 25 procentais geresnis. Aparatas itin greitas, pacientus galima ištirti iki 50 procentų greičiau negu anksčiau, todėl nuo šiol bus galima priimti daugiau pacientų. Stalas – patogus, turi daug reguliavimo galimybių. Pacientui lengviau ant jo užlipti, todėl jis jaučiasi kur kas komfortiškiau.“

 
Naujasis aparatas pasižymi pažangia garso izoliacija – jis nė iš tolo neprimena senos kartos, didžiulį triukšmą keliančių aparatų, kuriuose išgulėti pacientams būdavo didelis iššūkis. „Nėra taip, kad visiškai nesigirdi garso. Bet tikrai negalime lyginti jo su senesniais aparatais, kurie kaldavo, daužydavo, ir pacientams tikrai būdavo nemalonu tirtis. Žinoma, pacientų patogumui siūlome ir specialias ausines. Jeigu yra poreikis, galime paleisti muziką. Taigi, naujame aparate išgulėti pacientui daug lengviau“, – pasakoja T.Budrys.
 
Geresnė vaizdų kokybė su mažiau artefaktų – svarbus naujojo aparato privalumas, leidžiantis pastebėti subtilesnes detales. „Dar ypač svarbus aspektas – angos plotis. Atrodo, ką keičia dešimt centimetrų? O keičia tikrai daug. Kuo siauresniame aparate pacientas guli, tuo jam neramiau. Lietuvoje gyvena nemažai aukštų žmonių, turinčių platesnius pečius, taip pat pasitaiko ir stambesnio sudėjimo pacientų. Į senus aparatus jie sunkiai įlenda arba jaučiasi pernelyg suvaržyti. O kai anga platesnė, jautiesi laisviau, dingsta baimė“, – aiškina Radiologijos centro vadovas.
 
Kad tyrimo metu būtų ramiau, pacientams įteikiamas specialus pultelis su mygtuku: išsigandus visuomet galima tyrimą sustabdyti ir išsikviesti radiologijos technologą. „Kita vertus, naujuose aparatuose žmonės nepanikuoja, o kartais ir užmiega“, – nusijuokia T.Budrys.
 


Dirbs ir šeštadieniais
 
Magnetinio rezonanso tomografo aparatas įrengtas specialiai pritaikytose poliklinikos patalpose su atskiru įėjimu, optimizuotas pacientų aptarnavimo procesas.
 

Radiologijos centro vyriausioji administratorė Jolita Žvaliauskienė pasakoja: „Pacientai į mūsų centrą patenka pro atskirą įėjimą. Registratūroje pildoma anketa – jau ne popierinė, bet planšetėje. Užpildęs anketą, pacientas, esant reikalui, kviečiamas į greta registratūros esantį procedūrinį kabinetą. Čia įvedamas kateteris, pacientas paruošiamas tyrimui su kontrastu. Turime dvi modernias, gražiai įrengtas persirengimo kabinas, kad pacientai vienas su kitu nekontaktuotų ir turėtų privatumo. Čia jie persirengia ir pasiruošia tyrimui. Persirengęs pacientas patenka į technologo būstinę, kurioje suleidžiama kontrastinė medžiaga, o technologas sėda į darbinę vietą ir skenuoja pacientą.“

 
Poliklinikos vadovas paaiškina: atskiras įėjimas suplanuotas ne šiaip sau: „Tokiu būdu čia galėsime dirbti ir šeštadieniais. Poliklinika savaitgalį uždaryta, o dabar turime patogų prieinamumą. Taigi prie 600 papildomų ištyrimų kiekvieną savaitę prisidės dar keliasdešimt.“
 
Tyrimo mastai auga
 
Prieš keletą metų Kauno miesto poliklinika įsigijo pirmąjį modernų magnetinio rezonanso tomografą – japoniškąjį „Hitachi Echelon Smart“. Juo atliekami galvos smegenų, visų stuburo sričių, peties, alkūnės sąnarių, riešo bei plaštakos, čiurnos, kelio sąnarių, tulžies, kasos bei kepenų latakų MRT cholangiopankreatografijos tyrimai.
 
„Dar vienas aparatas poliklinikai buvo būtinas. Dabar Kauno miesto poliklinika galės atlikti apie 1,2 tūkstantį tyrimų per mėnesį – dvigubai daugiau nei anksčiau, – teigia P.Kibiša. – Niekam ne paslaptis, kaip šis tyrimas populiarėja, kaip auga jo apimtys, kaip plečiasi taikymas. Jeigu prieš 20 metų tai buvo kazuistika ir kalbėta, kad Lietuvai užteks vieno tokio aparato, dabar vien Kaune jų turime apie dešimt. Ir vis tiek neužtenka.“
 
„Tyrimų magnetinio rezonanso tomografu skaičius auga geometrine progresija, – vadovui antrina T.Budrys. – Gera žinia ta, kad jis visiškai nekenkia, neskleidžia jonizuojančios spinduliuotės, tad žmogus negauna radiacijos, kaip, pavyzdžiui, rentgeno ar kompiuterinės tomografijos atveju. Dabar net populiarėja viso kūno MRT, kai žmogus tiesiog nori profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Žinoma, jeigu galima sveikatos problemas aptikti kaip įmanoma anksčiau, kodėl to nepadaryti, juolab kad naujausi aparatai dabar rodo itin tiksliai.“
 
„Tai yra vertingas pokytis sveikatos ekonomikos prasme, – priduria P.Kibiša. – Ir gydymo kaštai mažesni, ir intervencijos mažesnės. Ankstyva diagnostika visuomenei padeda taupyti ir lėšas, ir nervus.“


 
Platesnis tyrimų spektras
 
Anot T.Budrio, Radiologijos centras specializuojasi onkologijos, neurologijos, ortopedijos ir traumatologijos, kardiologijos srityse: „Žmonės nori žinoti priežastį, kodėl jiems skauda, kodėl sukasi galva, kodėl alpsta. MRT tyrimu dažnai nustatomos neurologinės ligos, navikai, stubure randamos išvaržos. Ženkliai padaugėjo širdies tyrimų. Taip pat dažnai atliekami pilvo, dubens tyrimai, kurie itin gerai patikslina navikų židinius ir kitas problemas, ypač sergant kasos ar kepenų ligomis. Tiriame ir sąnarius: kam gyvenime nėra skaudėjęs petys, kelis ar alkūnė?“
 
Naujasis MRT aparatas Radiologijos centrui leido praplėsti tyrimų spektrą: pacientės nuo šiol turės galimybę išsitirti krūtis. „Tai yra naujovė: naujuoju aparatu galėsime tirti krūtų sritį, nors paprastai toks tyrimas daromas tik trečio lygio universitetinėse ligoninėse. Tai itin svarbu moterų sveikatai, – pabrėžia T.Budrys ir atkreipia dėmesį, kad, palyginti su mamograma ir echoskopija, MRT yra visai kito lygio diagnostikos priemonė. – Žinoma, pirminiai tyrimai visuomet bus šie, tačiau juos bus galima kokybiškai patikslinti naujuoju magnetinio rezonanso tomografu.“
 
Kad būtų galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, reikalingos specialios, prie kūno tvirtinamos elektromagnetinės ritės. „Jei tiriame galvą, dedame šalmo tipo ritę. Ant stuburo – pailgą. Dabar turime ir krūtims pritaikytą ritę. Taip pat tam specialiai integruotą programinę įrangą“, – džiaugiasi Radiologijos centro vadovas.
 
Darbuotojus „užsiaugina“ patys
 
Pagal dirbančių žmonių skaičių Kauno miesto poliklinika yra trečia didžiausia mieste, o Radiologijos centre dirba per 120 darbuotojų. Iš jų – beveik 30 radiologų. Tačiau T.Budrys neneigia: nors poliklinikos situacija nebloga, šalies medicinos įstaigose specialistų trūksta. „Jų ruošiama per mažai. Tas skaičius, kuris po studijų ateina į darbo vietas, nepatenkina poreikio. Baigia septyni, o reikia dešimties. Be to, yra nemenka dalis vyresnio amžiaus radiologų, kurie išeina į pensiją. Taip pat trūksta ir radiologijos technologų. Tai specialistai, kurie turi būti vietoje, bendrauti su pacientu, suteikti visą informaciją, esant reikalui, sušvirkšti kontrastinę medžiagą. Gydytojas radiologas, kita vertus, gali dirbti ir iš namų, prisėsti ir aprašyti rezultatus sau patogiu metu. Šiuo metu radiologijos specialistus graibsto ir rajoninės, ir privačios medicinos įstaigos.“
 
P.Kibiša pasakoja, kad darbuotojus motyvuoja ne tik konkurencingais atlyginimais, lanksčiu kolektyvu ir puikiomis darbo sąlygomis. „Nuo pat pirmųjų dienų, kai ėmiau vadovauti poliklinikai, kartu su personalu, su vadovais pradėjome jaunųjų talentų identifikavimo, išlaikymo ir ugdymo programą. Dabar praktiškai visi padalinių ir skyrių vadovai yra mūsų pačių išauginti, – sako jis. – Žmonės mato rimtą perspektyvą, žino, kad yra galimybė augti, siekti karjeros nekeičiant darbovietės. Dėl to turbūt ir nepritrūkstame darbuotojų.“
Ilgalaikė investicija
 
Į naująjį MRT aparatą Kauno miesto poliklinika investavo beveik 2 milijonus eurų, tačiau įstaigos vadovybė įsitikinusi, kad investicija greitai atsipirks. „Aparatas kainavo beveik 1,7 milijono, remonto darbai – beveik 200 tūkstančių, baldai – 10 tūkstančių, srovę užtikrinantis įrenginys – dar per 20 tūkstančių, – vardina P.Kibiša. – Suma tikrai nemaža. Kita vertus, apskaičiavome, kad mūsų pacientų srautas yra didelis ir investicijos atsipirks greičiau nei per ketverius metus.“
 
Vadovo teigimu, naujasis MRT aparatas buvo įsigytas vien poliklinikos lėšomis, be papildomų paskolų ar išorinių įsipareigojimų. „Labai gerą ekonominį efektą mums davė prieš keletą metų įvykdytas penkių valstybinių Kauno miesto poliklinikų sujungimas. Gerai skaičiuojame, taupome, nešvaistome, kur nereikia, tuo pat metu optimizuojame procesus ir dirbame kaip galima našiau, greičiau ir pelningiau“, – sako P.Kibiša.
 
Tikslai orientuoti į pacientą
 
Neseniai Kauno miesto poliklinikos atlikta miesto gyventojų apklausa parodė, kad, renkantis medicinos įstaigą, žmonėms svarbiausi trys aspektai: eilės, įranga ir gydytojai. „Šiomis kryptimis ir stengiamės investuoti, – sako P.Kibiša. – Įsigydami įrangą skaičiuojame, kiek ji atneša lėšų, kaip ji padeda mums pritraukti pacientus ir juos išlaikyti. Tai nėra tiesiog gražus instrumentas, kuriuo puikuojamės. Greitas patekimas pas gydytoją ir moderni įranga – tai du iš trijų svarbiausių kriterijų, kuriais remdamiesi pacientai renkasi gydymo įstaigą. Mes stengiamės galvoti apie galutinius mūsų strateginius tikslus, o įranga yra viena priemonių šiems tikslams pasiekti.“
 
Kauno miesto meras V.Matijošaitis pabrėžia, kad investuodama į naujausias technologijas ir rūpindamasi savo darbuotojais, Kauno miesto poliklinika rodo puikų pavyzdį, kaip viešoji sveikatos priežiūros įstaiga gali efektyviai veikti ir teikti aukštos kokybės paslaugas pacientams bei konkuruoti su privačiomis medicinos įstaigomis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!