„Prašau visam Klaipėdos regionui padėti. Nuoširdžiai prašau nedaryti aklo jungimo ir nesugriauti dar vienos gerai veikiančios ligoninės“, – vienas pirmųjų į sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę bei jos komandą kreipėsi uostamiesčio miesto meras Arvydas Vaitkus, kuomet savivaldybių merai buvo sukviesti į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą susitikimą Seime. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė jau apipilta savivaldybių klausimais – rajonų galvos intensyviai varsto SAM duris.
Į Seimą Sveikatos apsaugos ministerijos inciatyva sukviesti savivaldybių merai vienas per kitą ministrei Marijai Jakubauskienei rėžė regionų sveikatos apsaugos sistemos skaudulius.
Grėsmė dar vienai ligoninei
„Ačiū už aktualius klausimus. Svarstysime“, – į merų išsakomus nuogąstavimus kaip mantrą kartojo sveikatos apsaugos ministrė M.Jakubauskienė. Į Seimą merai rinkosi išgirsti, kur link valdantieji ves sveikatos apsaugos sistemą.
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus išsakė susirūpinimą dėl gilioje finansinėje duobėje atsidūrusios Klaipėdos universiteto ligoninės. „Klaipėdą ištiko trauma – ligoninių jungimo procesas. Dar 2021-aisiais kalbėta, kad tokio jungimo ir reorganizavimo, kuris yra be aiškios strategijos ir aiškios naudos pacientui bei personalui, daryti negalima. Dar blogiau – iki šios dienos aiškaus veiksmų plano nėra. Ligoninių jungimo pasekmės tiesiogiai atsiliepia tiek buvusiai Klaipėdos jūrininkų ligoninei, tiek Klaipėdos universitetinei ligoninei, kurią su didžiausia viltimi ir tikėjimu miesto tarybos nariai nusprendė atiduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, tiek Palangos reabilitacijai. Visos šios ligoninės šiandien turi finansinį nuostolį, milijoninius įsipareigojimus tiekėjams. Prašau visam Klaipėdos regionui padėti!“ – uostamiesčio skaudulius bėrė meras.
Anot jo, pažadai
mojuojant RRF, kurio sąskaitoje – 800 milijonų, pinigais Klaipėdos nepasiekia. „Visos sentencijos, kad, sujungus mieste esančias gydymo įstaigas, gali atsirasti modernus skubios pagalbos skyrius, deja, tapo tuščiais pažadais“, – situaciją naujajai valdžiai nušvietė A.Vaitkus.
Panaši situacija gali ištikti buvusios valdžios nusižiūrėtą dar vieną uostamiesčio gydymo įstaigą. Meras susirūpino, kad ant Vyriausybės darbo stalo – norminiai dokumentai, kurių pagrindu iki šių metų rugpjūčio pirmosios siūloma prie Klaipėdos universiteto ligoninės prijungti dar ir Klaipėdos vaikų ligoninę. Kaip aiškina meras, šiuo klausimu savivaldos politikų nuomonė – kategoriška.
„Kol Klaipėdos universiteto ligoninė patiria didelį finansinį nuostolį, apie tokį jungimą kalbėti negalime. Vaikų ligoninėje, kuri veikia itin progresyviai, šiuo metu Lietuvos mastu kuriamas unikalus paliatyviosios slaugos ir vaikų reabilitacijos centras. Nuoširdžiai prašau nedaryti aklo jungimo ir nesugriauti dar vienos gerai veikiančios ligoninės“, – kalbėjo meras, akcentuodamas ir itin skaudžią pediatrų trūkumo problemą. Jo teigimu, per metus šalyje paruošiami vos vienas du nauji vaikų ligų specialistai. Meras kritikavo ir buvusios vyriausybės siekį skatinti vaikus sportuoti tam nesudarant sąlygų – mokyklose nėra tinkamų sporto salių.
Prie puokštės sopulių, uostamiesčiui dar vienas ministerijos niuksas.
„Turėjome sunkiai protu suvokiamą įvykį. Į miesto polikliniką pavykus pritraukti reikiamų specialistų, ligonių kasa pareiškė, kad jų veiklos jie nefinansuos. Mums buvo pasakyta, kad iki praėjusių metų lapkričio pirmos dienos reikia pateikti paraiškas dėl ligonių kasos teikiamos finansinės intencijos, o iki vasario mėnesio turi būti priimtas arba nepriimtas sprendimas“, – kalbėjo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Prašo ištaisyti klaidas
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis pastebėjo, kad ministerijai pakvietus į susitikimą atvyko daugiau merų nei į kasmetinį Savivaldybių asociacijos suvažiavimą. Anot jo, tai rodo, jog sveikatos apsaugos sistemos klausimai savivaldybėms nepaprastai aktualūs. Sistemą, kaip aiškina A.Klišonis, ypač paveikė vykdoma reforma, sveikatos centrų kūrimas.
„Sprendimai buvo priimti nesivadovaujant logika, analitika. Matydami jūsų pasiryžimą peržiūrėti teisės aktus, prašytume informacija, kuri tuo metu yra ruošiama, su mumis dalintis. Juolab kad asociacija turi aktyvų Sveikatos reikalų komitetą. Norime, kad neteisingi sprendimai būtų ištaisyti“, – lūkestį dėl geresnio rytojaus išsakė Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Jam ypač kliuvo nepanaudotos ir įšaldytos lėšos, kuriomis nepasinaudojo devynios savivaldybės, priėmusios sprendimą mainais už investicijas uždaryti vaikų ligų skyrius.
Jurbarko rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius taip pat kalbėjo apie glaudesnio bendradarbiavimo su ministerija viltį.
„Informaciją sužinome tik po to, kai banga atsirita iš žiniasklaidos ar gyventojų. Viliuosi, kad veiksmai, kuriuos esate suplanavę įgyvendinti, bus išdiskutuoti su mumis. Mes pasiruošę kalbėtis ir padėti“, – naujai valdžiai paspirtį siūlė S.Mockevičius.
Problemų –
per akis
„Darbas su ligonių kasa turėtų būti daug tampresnis: turėtume matyti, kaip juda sutartys ir matyti, ar dar turime rezervo konkrečioms paslaugoms, kurioms susidariusios eilės, ar galime dar įtraukti partnerius taip sudarant geresnį paslaugų prieinamumą“, – apie sveikatos centrų veiklos organizavimo bėdas kalbėjo Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Sostinės vicemerės pastabų eilutėje – ir ilgalaikė priežiūra, kuri, pasak jos, šiuo metu pakabinta ore. Mat dar neaišku, kaip tiksliai tvarkytis su didėjančiu senyvo amžiaus žmonių skaičiumi. „Reikia ne tik įkainių, teisės aktų, bet ir geresnio supratimo, kur link turime judėti“, – sakė ji.
Susitikime dalyvavusi Birštono rajono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasigedo dėmesio kurortologijai. Jai neramu, ar kurortuose bus tęsiama reabilitacija.
„Prie anos valdžios buvo daug mėginimų sumažinti, sunaikinti, uždaryti, neduoti, kvotuoti. Rezultatas, kurį dabar turime, – akivaizdus. Tiesa, mūsų kurorte, įsteigus sveikatos centrą, pagerėjo gyventojų pradinės reabilitacijos teikimas. Norėtųsi, kad būtų užtikrinamas tęstinumas“, – kalbėjo N.Dirginčienė, nepraleidusi progos pakviesti į reabilitaciją Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, kuris į posėdį atvyko su ramentais (meras patyrė traumą – red. past.). Reabilitacijos klausimus kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė patikino, kad kurorto klausimas tikrai bus ant jų darbo stalo.
N.Cesiulis atkreipė ministerijos dėmesį į neaiškų visuomenės sveikatos biurų finansavimo skaičiavimą, jų teikiamų ataskaitų stebėseną, kuomet neaišku, kaip vertinti prevencinių programų rezultatus. O Ignalinos rajono merui Laimučiui Ragaišiui neramu dėl sparčiai rajonuose nykstančių vaistinių. „Senjoras turi vykti keturiasdešimt kilometrų iki artimiausios vaistinės“, – piktinosi jis.
Ką tik prie sveikatos apsaugos komandos prisijungęs viceministras Daniel Naumovas įvardijo paradoksą: nors vaistinių prieinamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, vaistinių nėra ten, kur jų gyventojams reikia labiausiai. Varėnos rajono meras Algis Kašėta priminė, kad dar iki galo neišspręstas ir pavėžėjimo klausimas, ką į užrašinę suskubo pasižymėti ministrė.
SAM įvardijo šešis prioritetus
Akistaton su šešiasdešimčia merų ir jų išsakytais rūpesčiais stojusi M.Jakubauskienė teigė išgirdusi savivaldos lūkesčius, o svarbiausius klausimus dar ir užsirašiusi.
„Pasižymėjau darbinius komentarus, ką jau sprendžiame, o ką dar spręsime, ką aktualizuoti, ką prioritetizuoti“, – po vykusio susitikimo L.S. sakė ministrė.
„Buvo puikus susitikimas, – konstatavo ji. – Aptarėme aktualiausius klausimus, kurie kyla savivaldybių lygmenyje ir kuriuos merai sprendžia gerindami gyventojų sveikatą bei gerovę. Šie klausimai svarbūs ir mums. Man atrodo, kad susitikimas buvo itin konstruktyvus: abi pusės – ir Sveikatos apsaugos ministerijos komanda, ir merai – gavo ženklą, kad esame atviri bendradarbiavimui, kai sprendžiami savivaldybių lygmenyje iškylantys sveikatos klausimai.“
Sveikatos apsaugos ministerija merams paruošė ministro valdymo srities veiklos prioritetus, išskyrusi šešis svarbiausius. Sąrašo viršuje – sveikatos priežiūros sistemos žmogiškųjų išteklių pritraukimas, finansavimo ir darbo sąlygų gerinimas.
Dar viena darbo baras, į kurį žada koncentruotis naujoji valdžia – viešojo sveikatos sektoriaus tolygaus paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas, visuomenės sveikatos priežiūros bei saugos gerinimas, vykdant sveikatos stiprinimą ir rizikos veiksnių prevenciją bendruomenėse.
Taip pat žmogaus teisių principais grįstos psichikos sveikatos bei psichologinės gerovės stiprinimas, inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra, sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas civilinėms ir kitoms grėsmėms.
Tiesa, ne visi merai išsėdėjo beveik dvi valandas trukusiame susitikime, nes tą pačią dieną jų laukė susitikimas su premjeru. „Susitikimo formatas yra įdomus ir reikalingas, tačiau noriu patikinti jus, kad nuo merų vizito į Sveikatos apsaugos ministeriją vis tiek nepavyks atsiginti“, – su šypsena įspėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas A.Klišonis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: