Neorus procesas
„Anksčiau buvo žinomi vienetai seksualinėms mažumoms palankių psichiatrų. Jų pavardes LGBT nariai susižinodavo vieni per kitus ir kreipdavosi tikėdamiesi profesionalios pagalbos“, – pastebi žurnalistas, tinklalapio jarmo.net redaktorius, LGBTQ+ bendruomenės atstovas Jonas Valaitis. Šiemet Lietuvos psichologų sąjunga įkūrė LGBTQIA+ psichologijos grupę.
 
Ne visi psichiatrai išmano mūsų problematiką, o kai kurie netgi atvirai nusistatę prieš. Neretai seksualinės mažumos siejamos su ŽIV, AIDS diagnozėmis. „Nacionalinis kraujo centras teigia, kad homoseksualius lytinius santykius turėję asmenys turi didesnę tikimybę sirgti ŽIV, tad kviečia palaukti keturis mėnesius nuo paskutinių lytinių santykių. Nesvarbu, kad tu juos turėjai su ilgamečiu partneriu“, – problemas sveikatos sektoriuje vardina J.Valaitis.
 
Kaip vieną opiausių skaudulių, liečiančių translyčius asmenis, LGBTQ+ įvardija sunkiai psichiatrų suteikiamą diagnozę dėl translytiškumo. „Atėjus pas psichiatrą prasideda neorus procesas“, – teigė žurnalistas. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, psichiatro išvada būtina pradedant lyties keitimą tiek iš medicininės pusės, tiek keičiant dokumentus.
 
Rugpjūčio pradžioje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pateikė projektą ir kvietė teikti pastabas dėl transseksualumo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo. Pasak J.Valaičio, šį žingsnį LGBTQ+ palaiko. 
 
Projekte siūloma, kad įtarus transseksualumą gydytojas pacientą siųstų pas psichiatrą, kuris surinktų paciento anamnezę, o galutinį sprendimą priimtų trijų gydytojų konsiliumas. Prieš tai turėtų būti nustatyta, ar lyties tapatumo sutrikimas nėra kito sutrikimo pasekmė.
Vienas „Kaunas Pride“ atstovų Rokas Budrauskas teigia, kad LGBTQ+ bendruomenė nuo 1993-čiųjų metų laukia realių sprendimų. „Istorinė praktika byloja, kad reikšmingi pokyčiai galimi tik jų aktyviai reikalaujant, o ne pasyviai laukiant, kol jie įvyks“, – teigė pašnekovas
 
Danilo patirtis: dabartinė sistema nesaugi
Mediciną studijuojantis Danilas Pavilionis prieš trejus metus gavo psichiatrės diagnozę, leidžiančią pradėti keisti lytį. „Nors psichiatrai mokomi diagnozuoti lyties tapatumo sutrikimus, dauguma šios atsakomybės kratosi. Suprantu, kad šis sprendimas keičia žmogaus gyvenimą, tačiau draudimas keistis lytį tam, kuris yra pasiryžęs, neturi prasmės ir žlugdo“, – aiškino Danilas, savo poreikius galutinai įsisąmoninęs 18 metų. Tiesa, norinčių pasikeisti lytį nemažai yra tarp paauglių. Šalyje skaičiuojama mažiausiai 200 translyčių asmenų.
 
„Iš moters į vyrą pradėjau keistis baigęs mokyklą ir išvykęs į kitą miestą. Tuo metu nesvajojau, kad po kelerių metų darysiuosi krūtinės šalinimo operaciją. Žinojau, kad dokumentų keitimo procedūra trunka apie dešimt metų, tačiau man viskas labai gražiai susidėliojo, – pasakoja Danilas ir prisipažįsta, kad pirmuosius hormonus lyties keitimui jis gavo ne iš gydytojo. – Tai buvo savarankiškas gydymas, pats dariausi tyrimus, kuriuos tęsiu ir dabar – iš viso jau penkeri metai. Truko dvejus metus, kol radau psichiatrę, kuri nesipurtė šios temos. Jos diagnozės dėka galėjau pasišalinti krūtinę, vėliau pasikeičiau ir dokumentus.“
 
Nors jo atvejis sėkmingas, šiuo metu sveikatos apsauga tokius žmones kaip jis stumia į neviltį – galimybės keistis lytį yra minimalios. Sunku gauti gydytojų priežiūrą vartojant hormonus, nes tenka apeiti įstatymus, todėl tam dažniausiai ryžtasi nebent privačios klinikos. „Bandžiau kreiptis į neprivačius, bet išgirdau, kad jie neturi teisės man padėti“, – prisiminė D.Pavilionis. Didžiausias minusas, kad negaudami profesionalų pagalbos žmonės hormonus gauna patys ir vartoja tokiomis dozėmis, kokios jiems atrodo tinkamos, socialiniuose tinkluose pasiklausinėję, kaip tai daro kiti. Ne visi atlieka tyrimus. Yra tokių, kurie turi gretutinių ligų ar sutrikimų, dėl kurių pradedant hormonų terapiją gydytojo priežiūra yra būtina.
 
„Labai svarbu, kad būtų užtikrinamas norinčių lytį pasikeisti asmenų saugumas, nes jie ją keisis bet kuriuo atveju. Pastebėjau, kad esant dabartinei situacijai translyčiai asmenys arba suserga depresija, kai kurie pasirenka savižudybės kelią, arba ryžtasi savarankiškoms lyties keitimo procedūroms. Psichiatrai šią problemą ignoruoja. Ir dar daugiau – studijuodamas slaugą atlikau praktiką vienoje psichiatrinėje ligoninėje ir teko pastebėti, kad ten esama translyčių asmenų, kuriems prirašomos gretutinės diagnozės (nerimo, depresijos ir kt.), po kuriomis dangstoma pagrindinė problema. Ji paminima tik ligos istorijoje, bet lyg tarp kitko, neįtraukiant nei prie pagrindinių, nei gretutinių diagnozių“, – tikino pašnekovas.
 
Kai dokumentai pakeisti, krūtinės šalinimo operaciją atlikti nėra taip sunku, tačiau problemos prasideda kalbant apie gimdos šalinimo ir lyties keitimo chirurgiją. Vienos klinikos teigia, kad gali pašalinti gimdą, kitos gi aiškina, kad lyties keitimo operacijos Lietuvoje neatliekamos. Dėl šalyje įprastų gimdos šalinimo operacijų įstatymus tenka apeidinėti tiek klinikoms, tiek jas norintiems pasidaryti pacientams. Apie lyties chirurgiją Lietuvoje Danilas net nekalba – šios procedūros atliekamos Vokietijoje, Belgijoje, Tailande, nors pastaroji šalis nevilioja, dėl tolimos ir nepažįstamos kultūros.

---

 
Komentaras
Lietuvos psichiatrų asociacijos pirmininkė, psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė:

- Translyčiams asmenims problemų kilti neturėtų, nes pagalba jiems prieinama. Jie turi teisę kreiptis į pirminį lygį, po jo dar yra antrinis ir tretinis. Kažkuriame iš šių lygių tikrai galima gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Tretiniame lygyje prieinamos ir endokrinologų konsultacijos. Aš pati apie tokias problemas, kokias kelia LGBT, nesu girdėjusi nei raštu, nei žodžiu. Dirbdama psichoterapeute valstybinėje įstaigoje susidūriau su paciente, kuri norėjo fizinio lyties keitimo. Mano žiniomis, valstybinėje įstaigoje jai buvo psichiatriškai patvirtinta diagnozė. Galbūt daugiau problemų kyla ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose. Sveikatos apsaugos ministro Dulkio įstatymo projektui psichiatrų bendruomenė pritaria, tačiau kad įstatymas iš tiesų veiktų ir padėtų tokiems asmenims, reikėtų patikslinti specialistų atsakomybių ribas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!