Negalės
Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis trina rankomis – lazerinės kojų venų operacijos jų ligoninėje atliekamos nuo naujųjų ir kasdien jų vyksta po šešias septynias. 
 
Tačiau Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris po metus trukusių nuolatinių pastangų rankas jau praktiškai nuleido – nors ligoninė net įsigijo įrangą lazerinėms kojų venų operacijoms, valstybė šių paslaugų nefinansuos. 
 
V.Sudaris susidūrė su įvairiais paaiškinimais, dėl ko. „Paskutinis draudimas remiasi tuo, jog sveikatos centruose nėra numatyta širdies ir kraujagyslių dienos chirurgijos. O mes būsime struktūrinis sveikatos centras. Savivaldybės taryba kaip tik praėjusią savaitę inicijavo jo steigimo procesą. Galite paskelbti: šimto metų ligoninės istorija baigsis kitų metų balandžio 1-ąją…“
 
Ar L.Blažaitis nesibaimina, kad naujos tvarkos ims kišti pagalius į ratus ir jiems? „Žiūrint į sveikatos centrui būdingas paslaugas, venų operuoti nebūtų galima, – pasakoja jis. – Bet mūsų savivaldybėje sveikatos centras steigsis funkciniu pagrindu. Vadinasi, pirminės sveikatos priežiūra teiks sau būdingas paslaugas, ligoninė – sau, ir jų finansavimas bus atskiras. Tad, realios grėsmės, kad atimtų lazerines venų operacijas, bent jau šiuo metu nėra.“
 
Keista
Dienos chirurgiją reformos strategai vadina gelbėjimosi ratu ligoninėms, kurios nori būti naudingos rajonų gyventojams ir neiti į nuostolį. Tačiau gelbėjimo ratą sučiupti pavyksta ne visiems. Pavyzdžiui, neturinčioms chirurgijos stacionaro ligoninėms, kaip Pakruojo, dienos chirurgijos paslaugų apimtys itin susiaurėja. 
 
Seimo narė Jurgita Sejonienė įspėja, kad tai mažins paslaugų prieinamumą, nes ribojama net 50 proc. visų dienos chirurgijos paslaugų. „Į jų sąrašą patenka vadinamosios sudėtingesnės – 5-6 grupės operacijos. Tačiau, mano nuomone, penkta grupė tikrai gali būti atliekama rajonuose - tai tokios rutininės operacijos kaip cholecistektomija, apendektomija, tonzilektomija ir kitos“, – vardijo parlamentarė. 
 
„Dienos chirurgija neturint chirurgijos stacionaro – tai jau visai kitos apimtys“, – liūdnai konstatuoja ir V.Sudaris. 
Tačiau Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė darkart paaiškina, kad 1-4 grupės operacijos paprastos, o 5-6 grupės – sudėtingesnės. „Todėl ir pasisakėme, kad jos turi būti atliekamos stacionare“, – sako D.Jankauskienė.
 
Bet lazerinės kojų venų operacijos paliktos būtent 1-4 operacijų grupėje. Taigi ir Pakruojo ligoninė galėtų jas daryti. Dėl to jie prieš metus ir nusipirko aparatą, buvo operuojantis chirurgas, gauti reikalingi leidimai.   
 
„Tačiau kai kreipėmės dėl sutarties, VLK sako nefinansuos, – prisiminė V.Sudaris. – Pasiskambinęs prieš mėnesį Šiaulių TLK jau tiesiai šviesiai paklausiau: gal norit tą mano aparatą nusipirkti? Metus stovi, o jūs neleidžiate teikti paslaugų… Kiek galima? Tai jie: ne, gal viskas bus gerai, po dviejų dienų pranešime… Taip apie metus ir tąsomės.“
 
SAM stebėdama šią situaciją visą laiką kukliai tylėjo ir, kaip teigia V.Sudaris, su ligonių kasomis žaidė pingpongą siuntinėdami vienas nuo kito.
 

„Viešai įrodinėja, kad dienos chirurgijos sąrašas prasiplėtė. Gerai, mielai norime pasinaudoti šia galimybe. Tačiau akivaizdžiai matote: kai suplanuojame, mosikuoja po nosimi teisės aktu ir aiškina, kad neleis“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.

 
Kliuviniai ant kliuvinių
Kuo remiantis institucijos atsisakė finansuoti šias operacijas? Kaip pasakoja V.Sudaris, pagalius į ratus kaišiojo įvairūs ribojimai. „Pagal naują 370 nutarimą tokio tipo paslaugas gali teikti daugiaprofilinė gydymo įstaiga arba jei jos teiktos anksčiau. Kitaip naujų paslaugų nelabai gali turėti. Nebent sukurtas sveikatos centras, bet lazerinės jame tikrai neįrašysi“, – komentavo V.Sudaris.
 
Jis dar pabandė pakovoti kvestionuodamas teiginį dėl to, kas yra laikoma „anksčiau“. „Mes aktyvią chirurgiją turėjome, jos atsisakėme 2010-aisiais, kai dar nebuvo to dienos chirurgijos aprašo, kurį pakeitė tik prieš metus dvejus“, – argumentavo pašnekovas. 
 
Tačiau išlindo ir Pakruojui nepalankus vartojimo rodiklis – esą tokių operacijų Lietuvoje per daug ir nėra plėtros poreikio. „Nesvarbu, kad pakruojiečiams jos atliekamos kitur, – priduria V.Sudaris. – Neturi reikšmės. Jei pradėsime daryti, tai bus plėtra.“
 
Tačiau V.Sudariui kyla klausimas, kodėl be jokių kliuvinių šias operacijas daro tiek daug privačių gydymo įstaigų? „Lenda privačios medicinos ausys, – į vatą nevynioja ir L.Blažaitis. – Privačios ramiausiai dirba ir dar priemokas pasiima. Dėl to gydytojas ten gali gauti didesnę algą. Kam paskui jam dirbti viešojoje įstaigoje? Įdomu, kodėl privačių reanimacijų nesteigia? Matyt, paskaičiuoja, kad investicijos be galo didelės, apmokėjimas vidutinis, o pacientai – sunkūs.“ 
 
Širvintų sėkmės istorija
Jei Pakruojo patirtis tokia, Širvintų sveikatos centras tarp visų ribojimų išsuko nepriekaištingu slalomu. Ši įstaiga taip pat bus struktūrinis sveikatos centras, o lazerinės kojų venų operacijos ten jau pradėtos daryti prieš keletą savaičių. Kaip informuoja direktorė Edita Urbanienė, šiemet centre dar yra chirurgijos stacionaras, jo neliks tik nuo kitų metų. Tačiau ji neabejoja: kliūčių operuoti venas lazeriu tai nesukels ir nepažeis 370 nutarimo, kuris, kaip jau aptarė ir prieš tai kalbėjęs V.Sudaris, numato, kad šias paslaugas galės teikti gydymo įstaigos, jei jas teikė anksčiau. 
 

„Mes domėjomės, aiškinomės ir pavyko sėkmingai pasirašyti sutartis su ligonių kasomis. Kol kas darbo dienomis chirurgijos stacionarą turime, o savaitgaliais esame pasirašę sutartį su Antakalnio klinikine ligonine. Kitąmet teiksime tik dienos chirurgijos paslaugas, tačiau, kaip žinoma, lazerinės kojų venų operacijos priklauso 1-4 grupei, tai tikrai galėsime jas atlikti“, – pasakojo Širvintų sveikatos centro direktorė Edita Urbanienė.

 
Beje, įstaigai fortūna nusišypsojo ir pritraukiant specialistą: chirurgas buvo tarp tų medikų, kurie vasarą paliko Zarasų ligoninę. „Džiaugiamės, kad pavyko šį puikų gydytoją prisikviesti į Širvintas“, – tvirtino vadovė.  
 
Būtų tiesiog absurdas
Beje, Zarasai, kur operuojamos venos lazeriu, seniai neturi chirurgijos stacionaro. Taigi, kad lazerinėms kojų venų operacijoms stacionaras nebūtinas, byloja tiek realybė, tiek nutarimas, kuris leidžia šias paslaugas teikti neturint stacionaro (tiems, kurie jas atliko anksčiau). Tik tuomet iškyla natūralus klausimas, kodėl Vyriausybė nutarė uždrausti šią operaciją sveikatos centruose?
 
„Niekaip nesuvokiu, kaip galima iš dienos chirurgijos išimti tokią pažangią, reikalingą operaciją. Kaip be traumatologo, be pulmonologo dirbti?.. – naująją tvarką kvestionuoja L.Blažaitis. – Negi vilkaviškietis dabar turės kažkur lėkti kažką gauti? Tikiuosi, kad taip nenutiks. Nes dabar mūsų žmogus Vilkaviškyje konsultuojamas, Vilkaviškyje operuojamas. Jis nei nakvoja ligoninėje, nei ten ilgai būna. Ir čia viskas, mano nuomone, suderinta su reforma kaip turi būti – reikia tik plėtoti tokias paslaugas vietoje. Operacijos be galo saugios, tausojančios ir reikia tik džiaugtis, kad yra kas jas daro. O jei kiltų noras uždaryti, būtų tiesiog absurdas. Paruoštos operacinės, slaugytojos, jokių problemų nesudarome. Toks draudimas iš gyventojo pusės žiūrint būtų labai negerai.“ 
 
Paminėjo
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas rugsėjį vykusio posėdžio metu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su įspėjimu, kad „žmonės turėtų matyti reformos pertvarkas teigiamas, ne neigiamas“. „Man kelia nerimą, kad savivaldybėse numatoma riboti kai kurias siaurų specialybių konsultacijas – angiochirurgo, neurochirurgo“, – pavardijo A.Matulas.  
 
Parlamentaras skelbia, kad tos paslaugos turi išlikti. „Kai kurie vyr. gydytojai kovoja, kad įstaigose galėtų teikti lazerines venų operacijas. Visi medikai žino, ką reiškia tokios operacijos lazeriu, kai neištirtos giliosios venos. Būtent dėl šios priežasties nereikia riboti tų siauresnių konsultantų“, – įspėja A.Matulas.
Tačiau V.Sudaris tokiais raginimais nelabai tiki… Ir teigia: jei iki operacijos žmogus ateina, tokia konsultacija jau būna atlikta. Blogiau, kad neleidžia daryti pačių operacijų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!