Kaip žinia, SAM vykdo politiką, kuomet siekdama maksimaliai mažinti brangias stacionarines paslaugas kertant per jų apmokėjimą (pernai mokėjo tik 30 proc. už paslaugas, viršijančias sutartį). Tačiau didžiosios klinikos teigia – jiems stabdyti nėra kur, o minusas už nepadengtus paslaugos kaštus kaupiasi. Tai gali atsiliepti paslaugų kokybei ir prieinamumui.
 
Viršijo 9 mln.
 
Praėjusią savaitę R.Jurkevičius Seimo Sveikatos reikalų komitetą informavo, kad stacionaro sutartį klinikos šiemet per 7 mėn. viršijo 9 mln. eurų. Greičiausiai ši suma bus apmokėta tik iš dalies.
 
Klinikos sulaukia prašymų teikti intensyvios terapijos paslaugas ir privačioms ligoninėms. „Bet mums taigi neapmokės už papildomus ligonius...“ – konstatavo R.Jurkevičius.
 
SAM savo ruožtu skelbia, kad pernai užregistruota 59,5 tūkst. išvengiamos hospitalizacijos atvejų, kurie sudarė 13 proc. gydymo stacionare ir kainavo 30-40 mln. eurų. Renkantis ne stacionarą ši suma mažėtų. Tiesa, ministerija nedetalizuoja, kiek perteklinio stacionaro būtent klinikose, tik patikina, kad „išvengiamos hospitalizacijos yra visose ligoninėse“.
R.Jurkevičius teigia: tokių atvejų dalis pas juos – labai nedidelė.
 

„Negalime sakyti, kad tarp 97 tūkst. hospitalizacijų nėra perteklinių. Jei pažiūrėsi su mikroskopu, tikrai rasi. Bet tas skaičius būtų minimalus“, – tvirtino Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius. – Tačiau negydyti žmonių, nes mūsų nefinansuoja, neturime moralinės teisės.“

 
„Esame pilni“
 
„Prieš aštuonias ryto pažiūrėjau Kauno klinikų laisvų lovų fondą. Yra skyrių, kurie teikia skubią pagalbą, pavyzdžiui, Neurologijos klinikoje – nė vienos laisvos lovos. O kur vežti insulto ištiktus pacientus? Žinoma, naudosime neurochirurgijos lovas, bet ir jų per visą kliniką vos keturios penkios laisvos“, – teigė R.Jurkevičius.
 
Ar tai reiškia, kad kyla grėsmė klasteriui? Kauno klinikų generalinis direktorius „Lietuvos sveikatą“ patikino, kad grėsmės klasteriui nėra – valdyti situaciją padeda laisvų lovų fondas. „Tačiau komitete norėjau pabrėžti, kad esame pilni ir stabdyti tikrai nėra ko“, – akcentavo generalinis direktorius.
 
30 proc. negana
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkreipia dėmesį, kad stacionaro klinikose daugėja ir todėl, jog regionuose šių paslaugų sumažėjo optimizuojant tinklą. Jis mano, kad už paslaugas, kurios viršija sutartį, mokėti tik 30 proc. – neetiška.
 
„Ar galima apmokėti trisdešimt procentų, kai atlikta visa paslauga? Negali valstybės politika būti įgyvendinama atskirų įstaigų sąskaita. Negalite reikalauti teikti paslaugas, už kurias apmokate trisdešimt procentų“, – tvirtino komiteto pirmininkas.
 
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva prasitarė apie diskusijas su ministru, kad dėl reformos persiskirsčius srautams, būtų galima atsisakiusių stacionaro įstaigų lėšas nukreipti į jas perimančias. Tačiau A.Matulas pabrėžia: reikalingas principinis sprendimas, jog 30 proc. apmokėjimo negana.
 
Lėšos skubiai pagalbai
 
Prof. R.Jurkevičius pažymi, kad klinikose minusas kaupiasi iš įvairių sričių. „Kiekvienas skubios pagalbos pacientas – minusinis, tačiau įstaiga neturi galimybės atsisakyti šios paslaugos“, – teigė jis.
 
Tiesa, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius atėjo su gera žinia: jau skaičiuojami baziniai mokėjimai skubiai pagalbai. „Jie turėtų padengti bazinį komandos išlaikymą. Bazinis apmokėjimas ir šiek tiek už pacientą – tai būtų teisingiau“, – teigė G.Bendorius.
 
Dėl nepakankamo finansavimo Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės minusas jau pasiekė 1,5 mln. eurų. „Įkainiai neadekvatūs, – pabrėžė R.Jurkevičius. – Kreipėmės dėl jų peržiūrėjimo. Tuberkuliozės ligoninių tinklas traukiasi, ligos mažėja, tai gerai. Bet likusias išlaikyti – reikia.“
 
Ambulatorinė grandis neefektyvi?
 
Prof. R.Jurkevičius mato ir kitą aspektą: „Jei auga ambulatorinės paslaugos, geriau vykdomos profilaktinės programos, randama ir daugiau užleistų pacientų, kuriuos reikia gydyti stacionare.“
 
Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė tvirtina: hospitalizacijos mastus ambulatorinė grandis didina ir tada, kai ji neefektyvi, t. y. pražiūri pacientus. „Tačiau dabar niekas neskatina, kad ji dirbtų efektyviau. O baudžiamos stacionarinės įstaigos, į kurias sukrenta pacientai, kurių neima privatus sektorius, nes sudėtinga pagalba, sudėtingos technologijos, imlios investicijoms, žmonėms, infrastruktūrai“, – vardijo J.Kutkauskienė.
 
Kokybė krenta
 
Panašu, kad finansinės problemos atsiliepia ir tretinio lygio įstaigų – laikytų mokslo ir medicinos židiniais – kokybei. Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša dar vasarą komitetą yra informavęs, kad įstaigoje daugėja mažiau patyrusių darbuotojų, nepaisant keliamų algų.
„Jei nekeltume algų, būtume priversti riboti paslaugas, nes neturėtume žmonių, kas tas paslaugas teiktų. Deja, stabilizuoti darbo jėgos nepavyko. Esame neigiamame balanse: patyrusius darbuotojus prarandame, o pritraukiame mažiau patyrusius“, – pripažino T.Jovaiša.

---

 
Pozicija
SAM: svarstome apmokėti iš dalies
Sveikatos apsaugos ministerijos pasiteiravome, kokia dabartinės vadovybės pozicija dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo trečio lygio gydymo įstaigose. Taip pat, ar yra patikrinama, kiek viršijus paslaugas suteikta būtent perteklinės hospitalizacijos, o kiek tai būtina hospitalizacija.
 
Sveikatos apsaugos ministerija atsakyme teigia, kad viršsutartinių paslaugų stacionariniam apmokėjimui netaikomas individualaus atvejo vertinimas, t.y. ministerija nesigilina, kiek kurioje įstaigoje atvejų hospitalizacija buvo būtina, tik pabrėžia, kad jų būna visose gydymo įstaigose.
 
Atsižvelgdama į pacientų srautų pokyčius ministerija vis dėlto pripažįsta svarstanti galimybę „iš dalies apmokėti viršsutartines stacionarines paslaugas, jei dėl srautų pasikeitimo kai kuriose ligoninėse dalis lėšų bus nepanaudota“.
SAM vardija, kad yra ilgas sąrašas stacionarinių paslaugų, kurios visoms ligoninėms yra apmokamos ir viršsutartinės (gimdymai, infarktų ir insultų intervencinis gydymas, kardiochirurgijos paslaugos ir kt.).
 
Taip pat ministerija atkreipia dėmesį, kad stacionarinio atvejo kainai turi įtakos ir kodavimo kokybė: neretai net neįvykus reikšmingiems paslaugų apimčių pokyčiams, atsiranda reikšmingi sumų už stacionarines paslaugas pokyčiai būtent dėl šios priežasties.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!