Unikalus profilis
 
Kalbėti apie tai, kuo unikalus šalies uostamiestyje įsikūręs Klaipėdos universitetas (KU), jo studijų prorektorė doc. dr. Aida Norvilienė pradeda nuo išskirtinio dėmesio tvariai plėtrai. Ji tvirtina, kad KU yra puikus pasirinkimas tiems, kurie tikisi, jog jų studijų programos atlieps gamtos, apslinkosaugines idėjas ir tendencijas.
 
Universitetui suteiktas ir oficialus įvertinimas – 2023 m. vykdyto ekspertinio mokslo vertinimo išvados patvirtina, kad KU yra nacionalinis ir tarptautinis lyderis ekologijos ir aplinkotyros mokslo srityje.
 

„Universitetas priklauso devynių Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, kurio pagrindinė idėja – tvari išmanių pakrančių miestų plėtra. Mūsų studentai gali dalyvauti mainų programose įvairiuose Europos universitetuose, plėtoti tarpkultūrines kompetencijas, dalyvauti įvairiuose projektuose, – vardijo studijų prorektorė doc. dr. Aida Norvilienė. – Netrukus atversime STEAM metodinio centro erdves, kuriose bus biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, Robotikos ir IT laboratorijos bei specializuota Jūros ir technologijų mokslų krypties laboratorija. Didelės galimybės siūlomos ir atnaujintose Klaipėdos universiteto botanikos sodo edukacinėse erdvėse.“

 
Studijų programos
 
KU siūlo net 26 įvairių studijų krypčių studijų programas (su jomis galima susipažinti čia: https://www.ku.lt/lt/bakalauro-studijos. Kalbant apie gamtos, aplinkosaugos temas atliepiančias specialybes, A.Norvilienė minėjo Biologijos ir jūros biotechnologijos, Gamtinės geografijos ir okeonografijos, Chemijos inžinerijos, Visuomenės sveikatos ir kt. programas.
 
KU garsėja tuo, jog ruošia puikius visuomenės sveikatos specialistus, kurie laukiami ir vertinami būsimų darbdavių. Ši studijų programa leidžia įgyti kompetencijas, kurios reikalingos rūpinantis gyventojų fizine, dvasine ir socialine gerove.
 
„Šios programos absolventai pirmieji organizuoja priemones apsaugoti visuomenę nuo gripo epidemijų ir kitų užkrečiamųjų ligų, atlieka triukšmo, oro taršos, kvapų ar cheminių medžiagų poveikio visuomenės sveikatai tyrimus, rengia sveikos gyvensenos rekomendacijas“, – pasakojo prorektorė.
 
„Biologijos ir biotechnologijos programa apjungia tradicinę biologiją ir inovatyvią mėlynąją biotechnologiją. Studijos vyksta moderniausias laboratorijas bei draugišką akademinę atmosferą turinčiame Jūros tyrimų institute. Studijos yra itin arti tiriamojo objekto, kurį laboratorijose teks paliesti, ir nesvarbu, ar tai mikrobo molekulė, ar žiemojančių paukščių meniu, ar su jūra susijusios biotechnologijos. Gali tekti net pačiam lįsti į vandenį, tiriant dugno buveines ar jūrinių žinduolių elgseną“, – intrigavo A.Norvilienė.
 
Gamtinė geografija ir okeanografija yra vienintelė studijų programa Lietuvoje orientuota į jūros mokslus, apjungianti geoinformacines technologijas (GIS), nuotolinių tyrimų metodus ir gamtinės geografijos žinias tiek mokslinėje, tiek praktinėje veikloje.
 
„Universitetas siūlo ir atsinaujinusią Chemijos inžinerijos studijų programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas tvariam vystymuisi. Tai – išskirtinė galimybė išmokti naudoti inžinerines priemones, reikalingas susiduriant su būsimais iššūkiais, tiek kuriant naujus produktus, tiek siekiant geriausiai panaudoti turimą energiją bei ribotus gamtinius išteklius“, – pasakojo A.Norvilienė.


 
Botanikos sodas
 
Svarbi studijų dalis – Klaipėdos universiteto padalinys Botanikos sodas, įsikūręs Dangės upės slėnyje. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė, mokslininkė Asta Klimienė pasakoja, kad tai – vienas jauniausių botanikos sodų šalyje, skaičiuojantis trisdešimt pirmuosius metus.
 
„Tačiau manoma, kad Prūsijos laikais ši vieta galėjo būti didžiojo Tauralaukio parko dalis. Sodas pradėjo kurtis kaip dendrologinis parkas. Bėgant laikui, kolekcijos plėtėsi ir šiuo metu čia yra penki skyriai: vaistinių prieskoninių, dekoratyvinių augalų, dendrologinis, Lietuvos floros ir rytų sodų“, – vardijo A.Klimienė.
 
Botanikos sodas priklauso įvairioms tarptautinėms organizacijoms, o trimis drambliais, ant kurių remiasi jo veiklos, pašnekovė vadina dokumentuotų augalų kolekcijų kaupimą, šviečiamąją veiklą ir mokslą.
 
„Mūsų kolekcijose gausu rūšinių augalų, paplitusių tiek Europoje, tiek egzotiškesniuose kraštuose, šiaurės pietų regionuose. Klaipėda turi išskirtines sąlygas, nes dėl jūros poveikio čia aukštesnė vidutinė žiemos temperatūra ir daugelį augalų galime auginti ne po danga, žiemos sode, o lauke“, – atkreipė dėmesį į sodo unikalumą A.Klimienė.
 
Vaistinių prieskoninių augalų kolekcijoje kaupiami ne tik vaistiniai, liaudies medicinoje naudoti augalai, bet ir nuodingieji. Su visa šia įvairove susipažįsta įvairių studijų programų studentai – biologijos, fitoterapijos, sveikatos.
 
„Studentai, besimokydami papildomos alternatyvios medicinos, mitybos ar sveikatinimo programose susipažįsta su profilaktiniu augalų poveikiu, gerinant fizinę ir psichinę savijautą“, – pasakojo A.Klimienė.
 
Fitoterapijos studentai čia ateina susipažinti su augalais, jų apdorojimu, vartojimu, gaminamais preparatais. „Kalbame ir apie komercinio auginimo galimybes, kad nereikėtų naikinti natūralių augimviečių“, – kalbėjo A.Klimienė.
 
Moksliniai tyrimai – nuo bakalauro

KU prorektorė pasakojo, kad į mokslinę veiklą studentai skatinami įsitraukti jau nuo bakalauro. „Pavyzdžiui naujausias studenčių atliktas tyrimas vasaros praktikos metu yra apie skaidomų organinių teršalų bei nano-mikroplastiko poveikį vandens aplinkai Klaipėdoje“, – pasakojo ji.
 
KU dalyvauja net Arkties tyrimuose, o strateginė mokslo kryptis, kurioje dirba daug mokslininkų, yra „Tvarių technologijų, mėlynojo bei žaliojo augimo ir sveikos jūros link“ tyrimai. Jų metu ieškoma geresnių ekosistemų išsaugojimo ir atkūrimo galimybių, siekiant išlaikyti švarius ir sveikus paplūdimius, rūpintis žmonių sveikata ir t.t.
 
„Šiuo metu vyksta tyrimas apie Lietuvos gamtinių išteklių panaudojimo galimybes psichinei ir fizinei sveikatai gerinti, – paminėjo A.Norvilienė. – Pernai pasirašėme sutartį su Lietuvos mokslo taryba dėl Pakrančių tvarios plėtros ekscelencijos centro kūrimo, kur jėgas suvienys trijų pagrindinių sričių – technologijų, medicinos ir sveikatos bei gamtos mokslų – tyrėjai.“
 
„Išskirtines galimybes suteikia ir vienintelis Lietuvoje KU turimas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, kuris daugiau laiko praleidžia užsienio vandenyse. Tai – plaukiojanti mokslo laboratorija“, – pasakojo A.Norvilienė.
KU mokslininkai sukūrė biotechnologinio in-situ valymo metodą, skirtą naftos išsiliejimui neutralizuoti ir gavo Europos Sąjungos patentą.
 
Naujovės botanikos sode
 
Praėjusį penktadienį KU Botanikos sodas atvėrė naujas erdves lankytojams po beveik trejus metus trukusių rekonstrukcijų. Projektas skirtas infrastruktūros pritaikymui aplinkosauginiam švietimui. Bendra investicijų suma – 922.900,94 eurų.
 
Už jas įrengtas Botanikos sodo edukacijų centras, išvedžioti takai su apšvietimu, pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia, atsirado šiuolaikiška augalų ženklinimo QR kodais sistema, kad kiekvienas lankytojas, pažiūrėjęs pavadinimą ir nuskenavęs kodą, gautų mokslinę botaninę informaciją apie dominantį augalą.
 
KU Paslaugų centro vyresnioji specialistė Ana Timonina-Mickevičienė pasakoja, kad sode lankytojų dėmesį trauks ir trys naujos pavėsinės. „Pirmoji – tradicinė, primenanti žolininkės trobelę. Antra – rytietiško stiliaus, su vaizdu į besikuriantį Rytų sodų skyrių. Joje nėra baldų, tad pavėsinė gali būti pritaikyta ir jogos užsiėmimams, meditacijoms, arbatos ceremonijoms. Trečia – šešiakampė su ažūrinėmis sienelėmis“, – pasakojo A.Timonina-Mickevičienė.
 
Per metus sode atsirado ir daugiau naujovių: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėka atgabenti rieduliai iš Baltijos jūros gelmių, „Karalienės Luizės“ moterų Rotary klubas kartu su UAB „Lorna“ kuria karalienės Luizės skverą, o asociacija „Memphis“ vykdo botanikos sode esančių Tauralaukio kapinaičių rekonstrukciją.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!