„Visuomenėje vyraujant grožio ir jaunystės kultui, Kauno kolegijos Kosmetologijos katedros specialistai įsitikinę, kad eiti išvien su populiarumo banga nepakanka. Kosmetologija – ypač daug žinių, įgūdžių, praktikos ir tiriamojo mokslo reikalaujanti specialybė, kurioje susipina ne tik plačios žinios, bet ir technologinės naujovės, kelią skinasi dirbtinis intelektas.
Po nuotr. Studijuodami kolegijose būsimieji grožio specialistai įgyja ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir įvairias sritis apimantį holistinį požiūrį į žmogų. Studijų metu taikomi inovatyvūs mokymo ir mokymosi metodai, ugdomi tyriminiai įgūdžiai, suteikiantys patirtis vertinant kosmetikos procedūrų ar produktų kokybę.
Šiuo metu Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedroje dirba 21 dėstytojas, iš jų – 4 docentai, taip pat gydytojai, plastikos chirurgai, estetinės medicinos specialistai, patyrę praktikai. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas Julius Dovydaitis pažeria istorijos: Kosmetologijos programa realizuojama nuo 1996 m. Prasidėjusi kaip medicinos seserų specializacija, vėliau peraugo į savarankišką studijų programą – kosmetologiją.
„Per tą laikotarpį ji kito, įtaką darė naujos technologijos ir šiuolaikinės rinkos reikalavimai. Dabar studentai turi galimybę lavinti praktinius įgūdžius išbandydami naujausias kosmetologijos aparatines metodikas, tokias kaip mikrosrovinę terapiją, vakuuminį kūno masažą, ultragarsą, radijo dažnį, mikrodermabrazijos, IPL ir įvairaus sudėtingumo diagnostikos įrangą. Praktiniai darbai realiose aplinkose – estetinės medicinos klinikose integruoja teorines žinias į praktinę veiklą. Dėstytojai kartu su studentais dalyvauja taikomųjų tyrimų projektuose naudodami šiuolaikišką kosmetologinę ir diagnostinę įrangą. Kosmetologijoje profesinių įgūdžių spektras itin platus, todėl greta taikomųjų tyrimų vykdomi ir projektai su visuomene sveikatinimo srityje, teikiant paslaugas žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių. Vykdomi ir su įvaizdžio bei visažo kūrimu susiję projektai“, – pasakojo Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas Julius Dovydaitis.
Mokslai apima sveikatos sistemą
Kauno kolegijos Kosmetologijos katedros vedėja gydytoja farmakologė Žaneta Mickienė pastebi, jog kalbant apie paslaugas grožio srityje, dažniausiai dalijami patarimai apie odos priežiūrą, kosmetikos produktus, bet rečiau domimasi tais, kurie suteikia paslaugas, iš kur jie semiasi žinių ir įgūdžių.
„Grožio specialistas, dar kitaip vadinamas kosmetologas, privalo turėti pakankamai žinių, kad klientui suteiktų efektyvias ir svarbiausia saugias paslaugas, – kalba katedros vedėja ir paaiškina, kas svarbu, jog grožio paslaugas teikiančio specialisto ir kliento sąveika būtų sėkminga, efektyvi bei kokybiška. – Daug kalbama apie bendravimą, specialisto įvaizdį, komforto zonos klientui suteikimą. Tai svarbu, tačiau ne mažiau svarbus rezultatas sprendžiant kliento odos ar kitas estetines problemas, todėl naudojamos vis aktyvesnės medžiagos ir aparatinės technologijos. Pastarųjų teisingam pasirinkimui ir saugiam vartojimui reikia vis daugiau žinių, kurios turi apimti ne tik kosmetologijos sritį, bet ir žmogaus anatomijos, fiziologijos, amžiaus pokyčių bei klinikinių dalykų sritis.
Šiuo metu daug dėmesio skiriama individualizuotam paslaugų teikimui. Todėl reikia gebėti įvertinti kiekvieno kliento poreikius, jo individualias ypatybes, susijusias su amžiumi ar genetika bei gyvensenos įpročiais. O sudarant specialiai klientui skirtą programą ir parenkant priemones į pagalbą pasitelkiamos kosmetinės medžiagotyros bei chemijos žinios. Jas studentai užtvirtina ne tik spręsdami testus, bet ir gamindami produktus laboratorijose.“
Šiuo metu siaurą profesinį kliento poreikių matymą, anot jos, keičia holistinis supratimas, t.y. grožio puoselėjimas „iš išorės“ ir „iš vidaus“, todėl greta kosmetikos produktų vis plačiau naudojama nutrikosmetika, t.y. maisto papildai ir medžiagos, kurios veikia sinergiškai su kosmetologinėmis technologijomis.
Studijuodami kolegijose būsimieji grožio specialistai įgyja ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir įvairias sritis apimantį holistinį požiūrį į žmogų. Studijų metu taikomi inovatyvūs mokymo ir mokymosi metodai, ugdomi tyriminiai įgūdžiai, suteikiantys patirtis vertinant kosmetikos procedūrų ar produktų kokybę.
Studijų kokybei įtaką turi ir dėstytojų specialistų platus atstovaujamų sričių spektras. „Skirtingų sričių specialistai, tokie kaip dermatovenerologai, plastikos chirurgai, fizikai, chemikai ir kiti, suteikia žinias, būtinas kosmetologui užtikrinant sėkmingą probleminių situacijų sprendimą. Kosmetologijos katedros studentai dažnai dalyvauja įvairiuose projektuose, konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o laimėtos prizinės vietos rodo, kad mūsų šalyje ruošiami kosmetologai nenusileidžia užsienio profesionalams“, – įsitikinusi Kauno kolegijos Kosmetologijos katedros vedėja gydytoja farmakologė Žaneta Mickienė.
Greta gausybės žinių ir įgūdžių ne mažiau svarbus dar vienas veiksnys – empatija. Mat būsimo specialisto prisilietimas turi būti ne tik profesionalus, bet ir nešantis šilumą, taip pat svarbu gebėti bendrauti su įvairaus amžiaus ir socialinių grupių klientais. O, kad grožio poreikiui amžiaus ribų nėra, pasak Ž.Mickienės, įrodo studentų susitikimai su senjorais, užsiėmimai, vykstantys socialinės globos namuose, kur studentai visada laukiami.
Dirbtinis intelektas kosmetologijoje
Dirbtinis intelektas atkeliauja ir į kosmetologijos sritį. J.Dovydaitis pažymi, kad pasaulyje kuriamos įvairios programos, kurios specialistams padeda ne tik identifikuoti odos ligas, bet ir tinkamai parinkti kosmetikos produktus pagal odos problemas.
„Grožio specialistui svarbu suprasti, jog dirbtinis intelektas – ne konkurentas jo darbo praktikoje. Jis gali būti pagalbininkas, tik reikia mokėti tinkamai juo naudotis. Mat dirbtinio intelekto pritaikymas ypač platus. Kolegijose studentai yra įtraukiami į projektinę veiklą, kurios metu išmokomi, kaip tinkamai surinkti duomenis ir juos pateikti dirbtiniam intelektui, kad jis mokytųsi ir vėliau kuriamos įvairios programėlės, skirtos grožio specialistams“, – kalba J.Dovydaitis ir pabrėžia, jog į studijų procesą dirbtinis intelektas įtraukimas vis dažniau, o vėliau tinkamai pritaikomas ir kosmetologo praktikoje.
Patirtis
Absolventė, kosmetologė, lektorė Justina Zabelavičienė:
- Studijuoti Kolegijoje verta, nes įgyjamas didžiulis žinių bagažas, tvirtas pagrindas, kurį turint žymiai drąsiau pradėti dirbti ir pasinerti į mėgstamą sritį. Toliau galite dalyvauti įvairiuose mokymuose be trikdžių, nes jau turite bakalauro laipsnį ir kosmetologės profesiją.
O baigus tik kursus, negalima dirbti su kai kuriais aktyviais produktais, nes yra kosmetikos kompanijų, kurios reikalauja kosmetologijos bakalauro, kad galėtumėte dirbti su jų kosmetika.
Įgytos žinios suteikia pagrindą dirbti su dermatologine kosmetika sprendžiant odos problemas, atlikti klinikinės kosmetologijos procedūras. Taip pat mokymasis kolegijoje jums atveria platesnes galimybes, bendrą suvokimą apie žmogaus sveikatą, suteikia tokius įgūdžius, kuriuos panaudosite ne tik darbe, bet ir gyvenime! Jeigu dabar rinkčiausi, kur studijuoti, grįžčiau į savo Alma Mater!
Bet nepriklausomai nuo specialistų, studentų, klientų žinių ar įgūdžių už langų visomis spalvomis skleidžiasi pavasaris ir kviečia pasisemt gyvybingumo ir šypsenos, to kas labiausiai puošia.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: