Švietimas ir mokslas atsilieka
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį LRT radijui sakė, kad nors Vyriausybėje dėl gerų praėjusių metų rezultatų nuotaikos teigiamos, yra sričių, kur reikėtų pasitempti. Viena jų – švietimas ir mokslas. „Šiemet bus skiriamas didžiulis dėmesys priemonių įgyvendinimui mokslo ir studijų srityje. Susitiksime su studentų sąjungų organizacijomis, universitetų rektoriais, nes šiuo metu matome, kad yra didžiulis programų dubliavimas įvairiuose universitetuose. Buvo atliktos analizės, kad ruošiami kai kurie specialistai, negalintys darbo rinkoje įsidarbinti“, - problematiką išryškino Vyriausybės vadovas.
Apie studijų programų dubliavimą dar praėjusių metų pavasarį švietimo ir mokslo ministras prof. dr. D.Pavalkis žiniasklaidai sakė, kad sieks, jog visos studijų programos būtų sukurtos atsižvelgiant į darbo rinkos, valstybės, būsimų specialistų reikmes. „Pastaruoju metu buvo paplitusi tendencija steigti daug naujų, labai specializuotų studijų programų, į kurias susirenka mažai studentų, o paklausa darbo rinkoje minimali“, – tuomet sakė ministras.
 
Nori „pasipinigauti“

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus (nuotr.) mato kelias studijų programų problemas. „Pirmiausia programos yra siaurai specializuotos, o iš tiesų turėtų būti aptakesnės, leidžiančios absolventui geriau prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.
Be to, kai kurios aukštosios mokyklos, suprasdamos, kad priėmimas į vienas ar kitas studijų programas yra populiarus, siekia iš to gauti naudos. Nors neturi didelių galimybių tokiai studijų programai. Tuomet ir atsiranda tikrasis dubliavimas. Tokių pačių studijų programų atsiranda keliose aukštosiose mokyklose. Tačiau galbūt vienoje jų personalas ir turima įranga galėtų garantuoti geresnę studijų kokybę nei kitose,– aiškino viceministras. - Štai tokia brangi studijų programa kaip biochemija išplito po kelias aukštąsias mokyklas. Žinoma, tuomet aukštosioms mokykloms reikia specifinės įrangos, kurios valstybė nėra pajėgi nupirkti. Įrangą mes – atvirkščiai, stengiamės koncentruoti į slėnius, kad ji duotų didžiausią naudą. Be to, technologijos greitai sensta, po penkerių metų jas reikės atnaujinti. Visa tai kainuoja milžiniškus pinigus. Todėl ir kalbame apie tai, kad aukštosioms mokykloms reikėtų jungtis, kooperuotis ir nebandyti klonuoti studijų programų.“
Nors ministerija tikina, kad į situaciją dėl studijų programų dubliavimo reikia žiūrėti plačiau. Studentų atstovai turi priešingą nuomonę.
 
Trūktų konkurencijos

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko (nuotr.) nuomone, įvedus tam tikrą studijų programų monopoliją, imtų trūkti sveikos konkurencijos. „Dubliavimas savaime nėra didžiausia problema. Šių kyla, kai studijų programos neatitinka studentų lūkesčių. Jei paliksime kiekvienoje aukštojoje mokykloje tik po vieną studijų programą, įsivyraus tam tikra monopolija. Tuomet dings sveika konkurencija tarp aukštųjų mokyklų“, – studentų poziciją išsakė LSS prezidentas.
Anot jo, blogiau, kai programos tampa identiškos. Tai dažniausiai nutinka dėl studijų aprašų, kurie yra nelankstūs. „Reikia ne tik įgalinti, bet ir priversti kai kurias aukštąsias mokyklas kuo daugiau dėmesio skirti pasirenkamiesiems dalykams. Tuomet aplink studijų programos „stuburą“ studentas galėtų pasirinkti ir kitus dalykus, kuriuos jis mato esant protingus bei teisingus. Iš principo tuomet besidubliuojančių programų nebeliktų visiškai ir sumažėtų net identišką studijų programą baigiančių studentų skaičius toje pačioje aukštojoje mokykloje“,– sakė P.Baltokas.
 
Reikia lygiuotis į Europą
 Tačiau švietimo ir mokslo viceministras dr. R.Vaitkus tokiai studentų nuomonei prieštarauja. Mat konkurencija „savame kieme“ studijų kokybės nepagerins. „Esu girdėjęs tuos pasakymus apie konkurenciją. Jei dvi kaimo parduotuvės konkuruos dėl kokybės ir nebus didelių prekybos centrų, manote, pardavimų kokybė pagerės? Apie šitą konkurenciją aš net girdėti nenoriu. Kur mes konkuruosime? Savo kieme? Lietuva per maža rinka. Konkuruoti reikia su Europa. Kodėl mūsų geriausi abiturientai nesirenka šalies aukštųjų mokyklų? Iš tūkstančio šimtukininkų du trys šimtai išvyksta į užsienį. Todėl, kad jie tikis geresnės studijų kokybės. Jeigu mes tikimės, kad konkuruodami savame kieme pakelsime studijų kokybę... Tai yra labai naivu ir primityvu“, – sakė viceministras.
 
Komentarai
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė:

- Aukštųjų mokyklų iniciatyva teikti naujas studijų programas yra akademinės autonomijos dalykas. Vertiname studijų programas: tiek naujas, tiek vykdomas. Atsisakyti ir nevertinti studijų programos tuo pagrindu, kad jau yra daug panašių toje pačioje srityje ar kryptyje, negalime.
Kai kurios aukštosios mokyklos kasmet pasiūlo naujų studijų programų. Kita vertus, per paskutiniuosius ketverius darbo metus matoma, kad naujų programų skaičius mažėja. Palyginti su 2011 metais, praėjusiais metais jų buvo pateikta tris kartus mažiau. Viena vertus, daug lemia aukštųjų mokyklų pajėgumai, moksliniai tyrimai ir naujovės tam tikrose studijų kryptyse, ir jų nusistatyta plėtros strategija. Kita vertus, įtakos turi ir studentų pasirinkimai. Aukštosios mokyklos, kaip matome iš bendravimo su jomis, analizuoja tiek rinkos poreikius, tiek studentų lūkesčius. Atsižvelgia ir į valstybės prioritetus, pavyzdžiui, siūlydamos jungtines programas su kitomis Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis.
Bendrosios tendencijos išlieka tos pačios: ketverius metus daugiausiai teikiamų naujų studijų programų – socialinių mokslų krypties. Antroje vietoje, priklausomai nuo metų, būdavo arba technologijos, arba humanitariniai, arba biomedicinos srities mokslai. Mažiausiai naujų studijų programų siūloma fizinių mokslų srityje. Praėjusiais metais išryškėjo tendencija, kad universitetai ir kolegijos teikia ir naujas programas tose kryptyse, kur jos anksčiau didelio įdirbio neturėjo, kitaip sakant, plečia studijų ir mokslinių tyrimų aprėptį.
 
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas:

- Jei konkrečiai kalbėtume, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai šiemet į slaugos studijų programą priėmė po 80 studentų, ergoterapija ir kineziterapija – taip pat paklausios studijų programos. Dauguma tų studentų patys moka už mokslą, tad nei Ministras pirmininkas nei pats „Ponas Dievas“ nepasakys, kur žmogus turi studijuoti už savus pinigus. Žinoma, jei turi pakankamą balą stojimui. Slaugytojų poreikis yra didžiulis. Jei pasižiūrėsime į Lietuvos darbo biržos duomenis, viena paklausiausių specialybių – slauga. Gydytojų poreikis labiau išlieka rajonuose.
Manau, kad vyriausybė kreips dėmesį į tas specialybes ir studijų programas, kurių didžiausias studentų kiekis registruojamas darbo biržoje. Pavyzdžiui, kiekvienas universitetas šiuo metu ruošia teisininkus. Sveikatos priežiūros specialistų darbo biržoje vargu ar rasite, visi randa darbus.