- Praėjusią savaitę startavo Jungtinių Tautų generalinė asamblėja. Kokios svarbiausios jos temos?
 
- Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos sesijoje svarstomas platus spektras klausimų, susijusių su visomis gyvenimo ir JT mandato sritimis. Darbotvarkės projekte numatyta daugiau kaip šimtas sričių. Šios sritys susijusios su saugumu, klimato kaita, tarptautiniais įsipareigojimais, darniu vystymusi ir kitais klausimais. Nuošalyje nelieka globali sveikata ir užsienio politika.
Asamblėjos sesijos metu numatyti keli aukšto lygmens susitikimai.
 
- Vienas Jungtinių Tautų asamblėjos aukšto lygmens susitikimų bus skirtas antimikrobiniam atsparumui.
 
- Šio aukšto lygmens susitikimo metu vyks daugiasektoriniai debatai. Tikimasi, kad bus priimta glausta ir į veiksmus orientuota deklaracija su pamatuojamais tikslais ir uždaviniais, motyvuojanti politiniams veiksmams nacionaliniu, regioniniu bei globaliu lygmenimis. Atkreipiamas dėmesys į antimikrobinį atsparumą sukeliančias priežastis, jo šaltinius ir susijusius iššūkius.
 
- Kokiomis kitomis temomis narės diskutavo asamblėjos metu?
 
- Globaliai buvo keliamos ir tokios temos kaip žmogaus ląstelių, audinių ir organų transplantacijos prieinamumo didinimas, biologinės rizikos valdymas laboratorijose.
Taip pat svarstyta, kaip pagerinti psichosocialinę pagalbą ginkluotų konfliktų bei kitų ekstremalių situacijų metu. Ne nuošaly ir pasirengimas ekstremalioms sveikatai situacijoms, klimato kaita bei daugumai kitų temų...
 
- Minėjote, kad ši Pasaulinė sveikatos asamblėja buvo ypatinga...
 
- Asamblėja buvo svarbi tuo, kad joje nustatytos PSO darbo kryptys ateinantiems 2025-2028 metams. Renginio metu startavo ir pirmasis PSO Investicijų raundas, kuriuo norima sustiprinti organizacijos finansavimą.
Asamblėjoje priimta ir daug svarbių sprendimų. Pritarta Tarptautinių sveikatos taisyklių pakeitimams, sutarta tęsti darbą dėl Pandemijos susitarimo parengimo...
 
- Dvejus su puse metų vyko intensyvios valstybių narių derybos dėl Pandemijos susitarimo projekto. Kokia jo esmė?
 
- Dar COVID-19 pandemijos metu, 2021-ųjų gruodį vykusioje nuotolinėje Pasaulio sveikatos asamblėjoje PSO valstybės narės sutarė, kad, atsižvelgiant į pandemijos poveikį, reikalingas naujas tarptautinis susitarimas dėl pasirengimo pandemijoms ir atsako į jas.
Šių metų asamblėjoje nutarta tęsti pradėtas derybas ir parengti projektą kitų metų asamblėjai arba, jei pavyktų, ir anksčiau.
Pasiūlyto susitarimo esmę sudaro poreikis lygiateisiškam prieinamumui prie priemonių, reikalingų pandemijų prevencijai (pavyzdžiui, vakcinų, asmens apsaugos priemonių) ir sveikatos priežiūros.
 
- Koks PSO vaidmuo pandemijų valdyme?
 
- Telkti tarptautinius partnerius efektyvesniam pasirengimui ir atsakui į pandemijas, palaikyti ir teikti pagalbą šalims stiprinant sveikatos sistemų atsparumą, vykdyti situacijos stebėseną, teikti įrodymais grįstas rekomendacijas ir gaires.
Susitarimo projekte pabrėžiamas valstybių suverenumo spręsti visuomenės sveikatos klausimus principas. Niekas Pandemijos susitarime nesuteikia PSO bei PSO generaliniam direktoriui teisės kaip nors nustatyti ar reguliuoti nacionalinius teisės aktus ar kokios nors šalies politiką, kaip nors reikalauti privalomai taikyti kokius nors specifinius veiksmus, kaip, pavyzdžiui, apribojimus dėl kelionių, vakcinacijos, gydymo, diagnostikos ar karantino klausimus.
 
- PSO neapsprendžia būsimo susitarimo turinio?
 
- Dėl susitarimo turinio tariasi bei sprendžia valstybės-narės. PSO vykdo sekretoriato funkcijas. Be to, susitarimo procesas apima galimybes plačiai konsultuotis su kitomis Jungtinių Tautų ir tarptautinėmis organizacijomis, viešai konsultuotis su pilietine visuomene, privačiu sektoriumi, mokslo ir akademine bendruomene bei kitais suinteresuotais dalyviais, kurie turi atitinkamų ekspertinių žinių, patirtį.
 
- O kiek šis dokumentas bus teisiškai įpareigojantis?
 
- Kaip ir bet kuriuo kitu tarptautiniu instrumentu, valstybės narės nuspręs ir sutars, kurios Susitarimo nuostatos bus teisiškai įpareigojančios kaip tarptautinės teisės nuostatos. Pagrindinis Susitarimo principas yra visiška pagarba orumui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms žmogaus laisvėms.
 
- Grįžkime prie ateities uždavinių. Kokias pagrindines veiklos kryptis mato PSO ateinančiais metais?
 
- Keturioliktoji globali darbo programa 2025-2028 metus traktuoja kaip išskirtinę galimybę sukurti atsparias, ateičiai pritaikytas sveikatos sistemas, atsigaunant po COVID-19 pandemijos, galimybę sparčiau siekti Darnaus vystymosi tikslų.
Šiame strateginiame dokumente numatytos trys prioritetinės kryptys: stiprinti, suteikti ir apsaugoti visų žmonių sveikatą ir gerovę, akcentuojant klimato kaitą, senėjimą, migraciją, pandemijų grėsmę ir lygiateisiškumą sparčiai besikeičiančiame geopolitiniame, mokslo ir technologijų kontekste.
Darbo programoje numatyti šeši strateginiai uždaviniai. Pirmasis – atsakyti į didėjančią klimato kaitos grėsmę sveikatai. Kitu uždaviniu siekiama spręsti sveikatą lemiančius veiksnius ir gilumines blogos sveikatos priežastis pagrindiniuose politikos sektoriuose.
Trečiasis uždavinys – tobulinti pirminę sveikatos priežiūrą ir būtinuosius sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus, kad būtų užtikrinta visuotinė sveikatos priežiūros aprėptis.
Likę PSO strateginiai uždaviniai susiję su nelygybės problemomis, reagavimu į ekstremalias sveikatai situacijas, pavojus.

---

 
Dosjė
Ingrida Zurlytė, gimė 1964 m. Baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, biologijos specialybę, genetikos specializaciją. Vėliau dirbo moksliniame-praktiniame susivienijime „Fermentas“, Higienos instituto Ekologinės medicinos centre, Valstybiniame aplinkos sveikatos centre.
Nuo 2013 m. vadovauja Pasaulio sveikatos organizacijos biurui Lietuvoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!