Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų, o gestų kalbos vertėjų - tik 115.
Krūvis milžiniškas
„Profesionalių gestų kalbos vertėjų Lietuvoje yra tik per šimtą. Gestų kalba reikalinga ne tik kurtiesiems, bet ir girdintiesiems. Antraip klausos negalią turintys žmonės vis labiau izoliuojami savo bendruomenėje. O juk jie puikiai gali integruotis: bendrauti, dirbti, užsiimti visuomenine veikla. Pagalvokime vien, pavyzdžiui, apie mums įprastą veiksmą – vizitą pas gydytoją ar kokios sutarties sudarymą. Tampa aišku, koks svarbus gestų vertėjų vaidmuo“, – teigia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Raminta Popovienė.
„Priimti dirbti parengtų gestų kalbos specialistų galimybės nėra, nes nėra skiriama papildomų etatų. Vertėjų skaičius priklauso nuo valstybės finansavimo, kiek ji gali skirti lėšų ir sukurti tokiems specialistams darbo vietų.
Įsidarbinti gali tik pavieniai specialistai. Jei, pavyzdžiui, vertėja išeina į dekretą, atsiranda vieta, tačiau baigus studijas manyti, kad turėsi darbo vietą, būtų naivu“, – sako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.
Šiuo metu kurčiųjų Lietuvoje yra apie 6 tūkst., o gestų kalbos vertėjų - tik 115. Taigi, katės ašaros.
Vertėjo paslaugų reikia ir poliklinikose, ir ligoninėse, ir teismuose, ir švietimo įstaigose, ir valstybinėse įstaigose. Krūvis - nepaprastai didelis. Turint omeny gestų kalbos vertėjų skaičių, specialistai neturi galimybės specializuotis, o juk vienas žmogus išmanyti visų sričių terminų tiesiog nepajėgus.
L.S. skaičius
167
- tiek gestų kalbos vertėjų per 17 metų paruošta mūsų šalyje.
Algos mažos
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora piktinasi, kad rinktis gestų kalbos vertėjo specialybės neskatina ir jiems mokamas atlyginimas, nesiekiantis net vidutinio šalies vidurkio.
Dėl mažo atlyginimo studijas baigę studentai nesutinka keltis į kitus miestus dirbti. Darbo vietų galima rasti tik šalies regionuose, o Vilniuje, kur yra ruošiami šios srities specialistai, šansų mažai.
Prezidentas mano, kad situacija pasikeistų, jei kituose šalies regionuose būtų rengiami tokie vertėjai. Nėra ir pačių specialistų, kurie galėtų paruoši naują kartą.
Be to, Vilniaus kolegijoje sutelkta visa gestų kalbos dėstytojų koncentracija. Jie turi didelę patirtį, yra savo srities profesionalai. Savo ruožtu, jei būtų steigiama mokymo įstaiga, tarkime, Šiauliuose, kyla klausimas, ar rastųsi stiprios kompetencijos dėstytojų?
„Dėl mažo atlyginimo studijas baigę studentai nesutinka keltis į kitus miestus. Dabar gestų kalbos specialistams darbo vietų galima rasti nebent tik regionuose, o Vilniuje, kur yra ruošiami šios srities specialistai, - šansų mažai“, - teigia Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.
Finansiškai neapsimokėjo
Kaip teigia kurčiųjų draugijos prezidentas, itin didelio populiarumo turėjusi gestų kalbos specialybė šiuo metu menksta.
Anot Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaivos Juškienės, jų ugdymo įstaiga vienintelė priėmė iššūkį steigti LGK studijų programą, skirtą kurčiųjų kalbos specialistams ruošti. Kiti šalies universitetai tai daryti atsisakė dėl menkai atsiperkančios finansinės grąžos.
Galbūt padėtų išbristi iš nekokios situacijos siūlymas sudaryti galimybę gauti gestų kalbos vertėjo paslaugas 24 valandas per parą nuotoliniu būdu. Kita siekiamybė – kurtiesiems turėti galimybę LR rinkimų prieinamumui, gauti vertėjo paslaugas medicinos įstaigose, didinti televizijos laidų vertimą.
„Kaip kurtiesiems civilizuotai atvykti į rinkimus, kai negalima gauti vertėjo? Kaip komfortiškai jaustis nuvykus pas gydytoją, jei dabar daugiausiai gestų kalbos vertėjų yra moterys?“ – gūžčioja pečiais specialistai.
Lietuvoje viešėjusi Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos (WASLI) prezidentė Debra Russell teigė, kad šalyje būtina didinti vertėjų skaičių atsižvelgiant, koks krūvis tenka vienam šios srities specialistui, ir paskatino svarstyti, kaip populiarini šią profesiją.
Komentaras
Seimo neįgaliųjų teisių komisijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė:
- Ilgą laiką gestų kalbos vertimas mums keldavo nuostabą. Manėme, kad gestų kalbos vertimas yra kažkokia išimtis, o ne kasdienė norma. Dabar po truputį bandome situaciją keisti. Kurtieji negyvena uždarame pasaulyje, jie - dalis mūsų visuomenės, todėl turime jiems atverti visus informacinius kanalus. Mažais žingsneliais judame to, kad gestų kalbos vertimas būtų pritaikytas nacionaliniame televizijos eteryje, link. Taip pat siekiama, kad gestų kalbos vertimas taptų gero tono ženklu, o renginiai įgautų papildomą pridėtinę vertę.
Tarp kitko
2015 metais 1 vertėjui teko 502 kurtieji, iš viso Lietuvoje sudaryti 96 etatai.
2016 metais 1 vertėjui teko 483 kurtieji, iš viso Lietuvoje sudaryti 103 etatai.
2017 metais 1 vertėjui teko 538 kurtieji, ir viso Lietuvoje sudaryti 103 etatai.
.jpg)
.jpg "„Didžiausią įspūdį man palieka ne konkreti valstybė, o visuma: su kuo važiavau, ką patyriau, galbūt koks pirmas kartas. Niekada nepamiršiu šių metų sausį aplankyto septintojo savo žemyno – Antarktidos. Tai pirmoji vieta pasaulyje, kur pasijutau tikru svečiu: ten viską valdo pingvinai, ruoniai ir banginiai“, - sako kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius.")
Komentuoti: