Kokie dirbtinio intelekto (DI) sprendimai taikomi Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose? Kokius sprendimus turės priimti jos pačios, išaušus naujai technologinei erai? Didžiausios gydymo įstaigos pasaulyje pamažu persiorientuoja į naują realybę. Neatsilieka ir mūsų šalis.
Dirbtinio intelekto kelią į gydymo įstaigas praskynė radiologija. Kodėl būtent ji tapo dirbtinio intelekto lopšiu, pasak medikų, priežastis paprasta – tai viena labiausiai skaitmenizuotų medicinos sričių.
Jei reikėtų pasakyti, kur šiandien Lietuvos medicinoje labiausiai taikomas dirbtinis intelektas (DI), atsakymas vienareikšmis – tai radiologija. Čia DI sprendimų kūrimas trunka 7-8 metus. Tačiau kad ir kaip kontroversiškai skambėtų, pasikliovimas rinkos siūlomais DI produktais tampa praeitimi.
Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas Antanas Montvila teigia: šiuo metu atskirų DI produktų daug, jų nuolat daugėja, tačiau didžiosios Europos ligoninės ties tuo neapsistoja, mat visos suprato, kad pirkti atskirus sprendimus ne išeitis. Norint įgalinti platų DI naudojimą reikia tobulinti savą infrastruktūrą.
Tiek jis, tiek kiti pašnekovai pažymi – laikas tiksi ir neišvengiamai teks kalbėti apie nacionalinę DI politiką. Tai svarbu norint efektyviau planuotis nedidelės šalies resursus.
Žaibiškas šuolis
DI šuolis medicinoje įvyko greitai. Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas, gydytojas radiologas doc. dr. Artūras Samuilis pasakoja, kad jo centras pirmąkart su DI produktais susidūrė dar prieš pandemiją – 2018-2019 m. Jis pamena, kad pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs ir labiau panašūs į rinkodaros triukus. Šiandien jau visi supranta, kad tai tikrai veikia.
„Dabartinė pasiūla ir įvairovė dramatiškai išaugusi ir gali būti taikomi kone kiekviename žingsnyje: mokyme, kolegų konsultavime, paciento skanavime, gautų vaizdų kokybės optimizavime ir analizėje, darbo organizavime“, – sako docentas.
Kodėl radiologija?
Kaip jau minėta, DI kelią į gydymo įstaigas praskynė radiologija. Santarose šiuo metu naudojami keli produktai padeda radiologijos technologams skenuoti pacientus, o gydytojams vertinti radiologinius vaizdus. Vyksta ir plaučių vėžio pilotas, pasitelkiant DI sprendimus kompiuterinės tomografijos tyrimuose. Kauno klinikos DI naudoja insulto, pradės taikyti ir plaučių ligų diagnostikai.
Kodėl būtent radiologija tapo dirbtinio intelekto lopšiu medicinoje? Doc. dr. A.Samuilis aiškina, kad priežastis paprasta – tai viena labiausiai skaitmenizuotų medicinos sričių.
Ateitis
Nors DI produktų daug, įstaigos vis dėlto nepuola jų diegti. Kodėl? A.Montvila pažymi, kad lyderiaujančios Europos ligoninės šiuo metu gyvena dideliais skaitmenizavimo darbais. Pradeda keisti informacines sistemas, remdamosis tarptautiniais ir atvirų sveikatos duomenų standartais. Tai leis joms pačioms pritaikyti DI sprendimus ateityje. Kauno klinikos taip pat suprato šio kelio prasmę ir ieško geriausių būdų naudoti renkamus duomenis bei priimti klinikinius sprendimus.
„Tai – ilgalaikiai tikslai, – sako A.Montvila. – Pasaulis supranta, kad remiantis vien komerciniais fragmentuotais DI produktais, diegiant juos į informacines sistemas kyla dideli suderinamumo iššūkiai, gydytojams tenka naudoti nemažai skirtingų platformų. Taigi nuo ligoninių informacinės sistemos koncepto reikia pereiti prie skaitmeninės elektroninės sveikatos platformos.“
Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro vadovas Vidas Kapušinskas informuoja, kad Santaros klinikos jau kuria nuosavą DI infrastruktūrą, vyksta baigiamosios techninės įrangos pirkimo procedūros. Jis pabrėžia, kad tai leis saugiai valdyti duomenis ir kur kas plačiau taikyti DI tiek organizuojant darbą organizavime, tiek diagnostikoje.
Anot V.Kapušinsko, Santaros klinikos aktyviai siekia turėti kokybiškai nuasmenintus duomenų rinkinius algoritmų mokymui. Norima, bendradarbiaujant su mokslo ir verslo subjektais kurti inovatyvius, į mediciną orientuotus DI produktus.
„DI – ne panacėja, – aiškina Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas Antanas Montvila. – Bet įrankis, leidžiantis optimizuoti procesus. Tačiau tai neįmanoma be platesnės infrastruktūros plėtros. O tas ir stabo greitesnį DI diegimą medicinoje.“
Reikia nacionalinės lyderystės
Dr. A.Samuilis atkreipia dėmesį į aiškios nacionalinės vizijos dėl DI sveikatos priežiūroje, teisinio reguliavimo būtinybę. „Būtų idealu kai kuriuos vieningus DI sprendimus turėti visoje šalyje“, – sako jis ir mini insulto, krūtų, plaučių vėžio, storosios žarnos vėžio diagnostiką, širdies kraujagyslių sistemos prevencines programas.
A.Montvila kalba panašiai: „Tikrai daug sprendimų įdiegsime patys, tačiau kai kur neapsieisime be dialogo su sprendimų priėmėjais – ministerija, ligonių kasa. Nes kai kurie fragmentuoti sprendimai įstaigai tiesiog per brangūs ir didžiausią vertę turi taikomi visoje sveikatos sistemoje.
Pavyzdžiui, neseniai vertinome pasiūlymą – konsultacijas pacientams, besikreipiantiems į priėmimo skyrių, kurie pagal nusiskundimus būtų siunčiami į skubią pagalbą, pas šeimos gydytoją ir pan. Tačiau tiek komercinis aspektas, tiek aktualumas rodo, kad kalbėti čia reikia ne apie vieną įstaigą, o regioną ar net nacionalinę iniciatyvą.“
Ar medikų reikės mažiau?
„Ar dirbtinis intelektas klysta? Klysta, – teigia Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas, gydytojas radiologas doc. dr. Artūras Samuilis. – Ir kartais tos klaidos akivaizdžios, kartais – ne. Jas lemia ne tik technologija, bet ir kitos dedamosios, priklausančios nuo tinkamų naudotojo veiksmų, įrangos veikimo.“
„Kokybės klausimas nėra paprastas. Apie tai daug kalbama, yra ir susižavėjimo, ir abejonių. Tačiau šiuo metu DI yra patarėjas, o ne sprendimų priėmėjas. Gal ateityje matysime dramatiškų pokyčių, bet abejoju, kad artimiausiu metu bus galima jam perkelti visą atsakomybę, kuri kelia daug etinių bei teisinių klausimų“, – sako pašnekovas.
Jis pastebi, kad nors DI padeda dirbti efektyviau, vargu, ar medikų artimiausiu metu reikės mažiau: „Panašiau į tai, kad DI geriau užtikrins augančius visuomenės poreikius. Įsivaizduokite, jei rentgenogramos turime dvi nuotraukas, kurioms analizuoti pakanka penkių dešimt minučių, tai kompiuterinė tomografija, smulkiu pjūviu generuoja kelis šimtus nuotraukų, kurias reikia įvertinti. O šių tyrimų skiriama vis daugiau. Dirbtinis intelektas padeda radiologui juos analizuoti nepavargdamas.“
„Affidea“ – keturi sprendimai
UAB „Affidea“ Lietuva vadovas Vitalijus Orlovas pasakoja, kad jie taip pat aktyviai ieško sprendimų, kurie leistų supaprastinti kasdienius procesus. Pvz., paciento identifikaciją, greitą jo ligos istorijos analizę ir tolesnių sprendimų (diagnostikos ar gydymo) rekomendacijas.
Šiuo metu „Affidea“ įdiegė ar baigia diegti keturis DI sprendimus. Vienas jų, kai atliekant galvos smegenų MRT tyrimą, DI pateikia smegenų tūrio matavimo duomenis, kurie leidžia nustatyti ankstyvąją Alzhaimerio ligą ir kitas demenciją sukeliančias ligas.
Taip pat DI naudojamas ir MRT prostatos tyrimuose, pažymint rastus pakitimus ir pateikiant jų matmenis. „Dar vienas DI pritaikymas – rentgeno diagnostikoje, kuomet DI pateikia informaciją radiologui apie nustatytus kaulų lūžius, išnirimus ir kitas patologijas. Tai – nepamainomas įrankis, teikiant skubios pagalbos paslaugas. DI pagalba atliekami ir kaulų matavimai, nustatomas kaulų amžius, kas reikšmingai taupo radiologo darbo laiką“, – pasakojo V.Orlovas.
„Affidea“ DI pasitelkia ir krūties vėžio prevencinėje programoje padedant radiologams įvertinti vaizdų kokybę ir reikalui esant taip organizuoti darbą, kad pacientėms nereikėtų kreiptis pakartotinai.
Padeda diagnozuoti ir gydyti
Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algirdas Pūras pasakoja, kad poliklinika pradėjo naudoti programinę įrangą „Up to Date“, kuri padeda gydytojui tiksliau diagnozuoti, parinkti individualų gydymą pacientui, taupo medikų laiką ir mažina išlaidas.
A.Pūras paaiškino, kad naudojant šią programą gydytojai sužino naujausius, pagrįstus moksliniais tyrimais, diagnostikos ir gydymo duomenis iš viso pasaulio.
„Todėl pagal pateiktus simptomus tampa lengviau nustatyti ligą, skirti suderintus vaistus, atkreipti dėmesį į vaistų ir maisto sąveiką, gauti aiškias bei suprantamas rekomendacijas sveikatos priežiūrai, – pasakojo jis. – „Up to Date“ ne tik palengvina specialistų darbą, bet ir padeda išvengti galimų klaidų, leidžia labiau individualizuoti kiekvieno paciento gydymą, taupo laiką ir resursus, taip pat padeda specialistams gilinti žinias. Tai – kaip pasaulinė biblioteka, paremta dirbtiniu intelektu, ir dokumentacija kartu sudėjus, bet galutinį sprendimą priima gydytojas. Programoje pateikiamos rekomendacijos nuolat atnaujinamos.“
Poliklinikos vadovybė tikisi, jog ši programa sudomins jaunus specialistus, nes studijas baigę jauni gydytojai naudoja „Up to Date“ duomenis geresnei diagnostikai ir gydymui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: