Ragino nebeuždarinėti skyrių
 
Pastaraisiais metais vykdant sveikatos priežiūros tinklo pertvarką dalis stacionarinių paslaugų buvo koncentruojamos didesnėse gydymo įstaigose. Savo kalboje prezidentas paragino atsisakyti paskatų už stacionaro skyrių uždarymą ir daugiau dėmesio skirti paslaugų prieinamumui regionuose.
 
„Tokie procesai kaip tęstinis sveikatos tinklo optimizavimas ar paskata už stacionaro skyrių uždarymą turi eiti į antrą planą, o dar geriau – praeitin. Ypač kai kalbame apie vaikų ligų skyrius ir jų išlaikymo poreikius, ypač kai kalbame apie šalies regionus“, – tikino G.Nausėda.
 
Pagrindą tokiam posūkiui, anot prezidento, suteikia pernai įstatymais įtvirtinta ilgalaikė sveikatos sistemos finansavimo perspektyva. „2025-ųjų metų pabaigoje Seimas žengė svarbų žingsnį, priėmęs Sveikatos draudimo įstatymą, kuriuo įtvirtintas ilgametis sveikatos apsaugos finansavimo didinimo planas iki 2032 metų“, – priminė jis.
 
Būtiniausias sveikatos paslaugas regionuose prezidentas siūlė finansuoti tikslingai.
„Galiausiai siūlau sutarti dėl bazinių sveikatos paslaugų tikslinio finansavimo regionuose, siekiant išsaugoti būtiniausias viešąsias paslaugas šeimoms su vaikais“, – sakė G.Nausėda.
 
Neužmiršo vaikų ir senjorų
 
Permainas prezidentas ragino pradėti nuo jauniausių. Jis pranešė, kad sutuoktinės Dianos Nausėdienės iniciatyva Lietuva prisijungė prie JAV pirmosios ponios Melanijos Trump suburtos globalios koalicijos „Ateities kūrimas kartu“ (angl. „Fostering the Future Together“.
 
„Bendrai sieksime, kad ateities kartos būtų ugdomos saugioje aplinkoje. Mūsų visų interesas, kad Lietuvos vaikai augtų sveiki, fiziškai aktyvūs, apsaugoti nuo didžiausių skaitmeninio pasaulio pagundų ir išbandymų. Skaitmeninės patyčios jau dabar yra rimta problema, kurią būtina spręsti ne atskiros klasės ar mokyklos, o visos valstybės mastu“, – kalbėjo G.Nausėda.
 
Vyresnio amžiaus žmonėms prezidentas žadėjo tikslesnį pensijų indeksavimą, o šiemet daug ginčų sukėlusią antrosios pakopos pertvarką vertino atsargiai.
 
„Kad senjorų skurdo būtų dar mažiau, pasiūliau tobulinti papildomo pensijų indeksavimo mechanizmą. Daug diskusijų šiemet sukėlė antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Teigiamai vertinu atsiradusią didesnę laisvę pensiją kaupiantiems žmonėms. Vis dėlto didelis asmenų, nusprendusių pasitraukti iš sistemos, skaičius rodo, kad šiuo metu sistema nėra patraukli“, – sakė šalies vadovas.
 
Vyriausybei vadovaus M.Sinkevičius
 
Svarbiausia vidaus politikos naujiena – dar kartą perdėliota valdančioji dauguma ir naujas premjeras. Prezidentas patvirtino, kad Vyriausybei vadovauti apsisprendė socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, tačiau priekaištavo partijai, kad performuoti daugumą užtruko per ilgai.
 
„Prieš dešimt dienų Lietuvos socialdemokratų partija priėmė sprendimą dar kartą performuoti valdančiąją daugumą. Atvirai pasakysiu – tam jai prireikė per daug laiko. Per daug buvo peržengtų raudonų linijų, per daug dėmesio valstybės ir visuomenės skaldytojams. Tačiau sprendimas priimtas, ir tai labai svarbus atskaitos taškas mūsų valstybei“, – kalbėjo G.Nausėda.
 
„Lietuva turi išlikti lietuviška“
 
Tarp strateginių iššūkių prezidentas išskyrė ir tylią grėsmę – nykstančią tautą.
„Šiandien žemas gimstamumas – ne mažesnė ilgalaikė struktūrinė Lietuvos problema negu pajamų nelygybė ar verslo prieiga prie kapitalo. Gerovės valstybės niekaip nesukursi išmirštančioje tautoje“, – sakė G.Nausėda.
 
Buvusią valdžią jis kaltino, kad ši, užuot sprendusi gimstamumo problemą, tiesiog įsileido daugiau imigrantų.
 
„Taip, imigrantų indėlio mums reikia, kad nepritrūktume darbo jėgos, – tęsė G.Nausėda. – Tačiau būtų didelė klaida tikėtis, kad nevaldoma imigracija paslėps valstybės demografinius skaudulius. Kad ir kas nutiktų, Lietuva turi išlikti lietuviška. Todėl pasisakau už griežtesnę migracijos politiką ir laikino darbo leidimų sistemą.“
 
Gynybai – rekordinės lėšos
 
Daugiausia dėmesio pranešime teko saugumui. Šiemet gynybai Lietuva skiria 5,38 proc. BVP, vien ginkluotei ir karinei įrangai – 1,7 mlrd. eurų. Pirmųjų tankų „Leopard“, kurių dalis bus surenkami Lietuvoje, prie Kauno, prezidentas žadėjo sulaukti 2028-aisiais, o visos sudėties Vokietijos šarvuotosios brigados – 2027 m.
 
„Pastarųjų metų įvykiai tik dar labiau sustiprino mūsų ryžtą paversti visą Lietuvą tikru geležiniu vilku, kuris ne tik garsiai staugia, bet ir išties yra nepalaužiamas“, – kalbėjo G.Nausėda.
 
Aštriausiai šalies vadovas prabilo apie ginčus dėl naujo poligono vietos Kapčiamiestyje.
 
„Žiūrėdamas į tai, <...>, aš vis labiau abejoju, ar tikrai visi politikai, Seimo nariai supranta situacijos rimtumą ir ar iš tiesų yra pasirengę tvirtai būti savo postuose kovoje už Lietuvą ir jos saugumą“, – tikino G.Nausėda.
 
„Mūsų visų misija – sukurti tokią atgrasymo sieną, kurios neįveiktų pikčiausi kėslai. Atsverti melą tiesa, pyktį – šviesa, intrigas ir demagogiją – darbu. Tikiu, kad tai yra misija įmanoma.“