„Jei taip ir toliau, bankrutuosime“, – ėmė panikuoti Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (GMP) profsą- jungos atstovai, metus užbaigus su milijonu eurų didesniu minusiniu rodikliu nei pernai tuo pačiu metu. Per šių metų devynis mėnesius tarnybos nuostolis siekė 3,4 mln. eurų sumą. Neseniai paskirtas GMP tarnybos vadovas Donatas Paliulionis tikisi, kad nauja valdžia jiems skubiai padidins finansavimą. Prašoma 135 milijonų!
Baigdama devynis praėjusių metų mėnesius Greitosios medicinos pagalbos tarnyba skendėjo bene pusketvirto milijono nuostolyje. Kaip aiškinta, 2 mln. eurų nuostolis atsirado dėl GMP taikomos darbo užmokesčio tvarkos.
Patyrė didesnes sąnaudas
Į Seimo Sveikatos reikalų komitetą prisistatė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai nešini gąsdinančia statistika. Viena liūdniausių situacijų – GMP tarnyboje. Baigdama devynis praėjusių metų mėnesius pastaroji skendėjo bene pusketvirto milijono nuostolyje.
Kaip aiškinta, 2 mln. eurų nuostolis atsirado dėl GMP taikomos darbo užmokesčio tvarkos. Vos kelias savaites pareigas einantis ir akistaton su finansiniu įstaigos minusu stojęs tarnybos vadovas D.Paliulionis konstatuoja, kad išlaidos darbo užmokesčiui didėjo dėl pertvarkos.
„Prieš centralizaciją kai kurios įstaigos dirbtinai sukėlė koeficientus. Be to, pagal Darbo inspekciją tą patį darbą dirbantys žmonės turi uždirbti vienodai“, – komitete aiškino vadovas.
„Taupyti jau nėra kur, nes vien darbo užmokesčiui išleidžiame 114 milijonų. Transporto ūkiui išlaikyti, kad automobilis išvažiuotų, neskaitant medicininės įrangos, mums reikia 8 milijonų eurų. Bendrai suskaičiavus, reikia 134-135 milijonų“, – skaičiais kalba GMP tarnybos vadovas Donatas Paliulionis.
Anot jo, neatidėliotinos investicijos buvo reikalingos ir pastočių plėtrai bei vykdomai jų renovacijai. Tarnyba patyrė didesnes, nei planuota sąnaudas vienam kvietimui, daug lėšų suryja ilgi transportavimo atstumai, pavyzdžiui, iš Pakruojo į Šiaulius vežama apie 70 proc. pacientų.
„Joniškio ligoninė dirba tik dienomis, visi pacientai naktį vežami į Šiaulius. Tad finansiniai resursai vėl padidėja“, – dar vieną rūpestį įvardijo D.Paliulionis.
Kainavo ir įgyvendintas penkerių metų darbuotojų kompetencijos tobulinimo planas, įrangos standartizacija.
Vis dėlto VLK Ekonomikos departamento vadovė Simona Adamkevičiūtė pažymėjo, kad pakeistas GMP finansavimo modelis nepriklauso nuo pervežimo skaičiaus, budėjimų. Mokama pagal prirašytus gyventojus. „Fiksuotas mokėjimas tarnybai leidžia žinoti biudžetą metams į priekį“, – teigė ji, atkreipdama dėmesį, kad nepaisant to, VLK papildomai rėmė GMP.
„Iš PSDF fondo lėšų prioritetas GMP tarnybai tikrai buvo teikiamas, finansavimas didintas penkiolika procentų“, – sakė S.Adamkevičiūtė.
Nuostolis esą buvo užprogramuotas
„Jei nebus priimti savalaikiai sprendimai, nors jau vėluojame, ir nebus ženkliai padidintas finansavimas, bankrutuosime“, – juodą scenarijų piešia GMP darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Jos teigimu, tokią baigtį ir buvo galima prognozuoti, kadangi įgyvendinant GMP tarnybos pertvarką neatsižvelgta į profsąjungos atstovų teikiamas rekomendacijas, pastabas, nuogąstavimus, kam gali pritrūkti lėšų.
„Vykdant reformą nebuvo apskaičiuota, kiek iš tiesų tam reikės kaštų. Todėl reforma buvo pasmerkta nuo pat pradžių“, – įsitikinusi profsąjungos atstovė.
Anot jos, dar vienas niuksas, gramzdinęs GMP į finansinį dugną, buvo tai, jog netikėtai tarnybą palikus ilgamečiam vadovui Nerijui Mikelioniui, kuriam vadovaujant ir buvo pradėta pertvarka, komanda kurį laiką buvo palikta viena. Per tą laiką nebuvo peržvelgti administracinės grandies darbuotojų atlyginimai. Mat vykdant vieningą darbuotojų atlygio sistemą, kai kuriuose filialuose jie taip ir liko itin aukšti. To padaryti tiesiog nespėta.
Nori atsikratyti pavėžėjimo
J.Keburienė skundžiasi, kad tarnyba vis gauna papildomų darbų ir funkcijų, tačiau joms įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerija pinigų neskiria. Vienas pavyzdžių, apkartinusių darbo kasdienybę, – pavėžėjimas.
„Jei nebus priimti savalaikiai sprendimai, nors jau vėluojame, ir nebus ženkliai padidintas finansavimas, bankrutuosime“, – juodą scenarijų piešia GMP darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
„Paslaugos, kurios nepriklauso greitajai, turėtų būti nuo mūsų nuimamos. Nes neracionalu, kai kvalifikuoti darbuotojai automobiliu, kuris prikimštas brangiai kainuojančios aparatūros, tuščiai važinėja po šalį. Valio, jei esame turtingi, bet taip nėra“, – apie nuo vasaros pradėtą teikti pavėžėjimo paslaugą kalbėjo J.Keburienė.
Buvęs tarnybos vadovas N.Mikelionis yra sakęs, jog patiems GMP tarnybos darbuotojams pavėžėjimo paslaugų teikti nereikės, o tik šias organizuoti.
„Tapome taksistai, – atsidūsta J.Keburienė. – Kai kurių pacientų atvežę net neiškeliame iš automobilio. Priimamajame atėjęs gydytojas ką nors parašo ir vėl grąžina pacientą pagal gyvenamąją vietą. Tai – kaštai ir laikas. Kuro kainos, gendantis senų automobilių parkas tiesiog siurbia lėšas. Trūksta ūkiškumo ir protingumo. Pacientų vežame labai daug, bet jų niekas nerūšiuoja – vežame ten, kur jie reikalauja. Greitosios iškvietimas kai kam – dovana, kai kam – kerštas. Visokių variantų turime. Negalime taip toliau važinėti vien kam nors panorėjus. Nežinau, kuri politinė jėga priims atsakomybę, bet tokiais kiekiais ilgai neišgyvensime“, – įspėja apie padėtį pašnekovė.
Be pavėžėjimo, GMP tarnyba norėtų atsisakyti ir pacientų pervežimų iš ligoninės į ligoninę. J.Keburienės tvirtinu, tai nėra tiesioginis tarnybos darbas.
„Viskas, kas gali laukti kelias valandas, nėra skubu. Žmonės gali nuvažiuoti savo transportu. Užsienio praktikoje, jei nėra, tarkime, atviro kaulų lūžio, į gydymo įstaigą nukentėjusieji vyksta patys, bet užtat visada laiku sulaukia kvalifikuotos pagalbos autoįvykio metu, kraujavimo ar gaivinimo atveju. Pas mus gi lyg ir važiuojame visur, bet kai kur, deja, nespėjame. Su tokiu finansavimu ir tokiu krūviu visko neaprėpiame. Kartais po tokių intensyvių budėjimų ir į darbą eiti nebesinori…“ – guodėsi pašnekovė.
Vadovas laukia finansinės injekcijos
Naujasis GMP tarnybos vadovas, gavęs nepalankų finansinį palikimą, į situaciją kol kas žvelgia ramiai. Anot jo, naujų pertvarkų GMP sistemoje kol kas nereikia.
„Pavėžėjimas – ne prie ko. Jo atsisakyti nereikia, nes teikiamų paslaugų kiekis nėra didelis. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį iš viso buvo vos 270 pavėžėjimų, kai Lietuvoje turime 220 brigadų. Taigi, vienai brigadai tenka po vieną pavėžėjimą per mėnesį. Šioje vietoje nesutaupysi“, – priešingos pozicijos nei profsąjungos atstovė laikosi D.Paliulionis. Jis patvirtina VLK duomenis, kad didžiausia išlaidų dalis – darbo užmokesčio fondas.
Duobę, tikisi D.Paliulionis, uždengs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skirtas finansavimas. Prašoma nuo 116 iki 135 milijonų eurų. Vadovas sako, šiuo metu laukiantis ministerijos atsakymo ir biudžeto peržiūrėjimo, praėjusią savaitę jiems pateikus prašymą.
„Taupyti jau nėra kur, nes vien darbo užmokesčiui išleidžiame 114 milijonų. Transporto ūkiui išlaikyti, kad automobilis išvažiuotų, neskaitant medicininės įrangos, mums reikia 8 milijonų eurų. Bendrai suskaičiavus, reikia 134-135 milijonų“, – skaičiais kalbėjo vadovas.
Jei prašomų pinigų negaus, tuomet sako ir ieškos būdų, iš ko tarnybai sutaupyti, kokias pertvarkas daryti.
„Tiesiog būtų mažiau išvažiavimų, bet dėl to kentėtų paslaugų kokybė. Tai gali pakenkti pacientams“, – sakė D.Paliulionis, pažymėjęs, jog paramos iš SAM vis dėlto tikisi sulaukti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: