Iš ligonių kasų – nuviliančios žinios
Klaipėdos miesto poliklinika, vasario mėnesį gavusi sutarties projektą su Valstybine ligonių kasa (VLK), buvo nemaloniai nustebinta. Sutartyje nebuvo numatytas finansavimas gydytojų specialistų paslaugoms, kurių ypač reikia Klaipėdos krašto pacientams. Kalbama apie pulmonologo, nefrologo, vaikų gastroenterologo, vaikų pulmonologo, dietologo, chirurgo, anesteziologo-reanimatologo bei dienos stacionaro paslaugas. Tai reiškia, kad už šių specialistų konsultacijas pacientai turės mokėti visą kainą.
„Į mūsų prašymus papildyti apmokamų turimų specialistų paslaugų sąrašą nebuvo atsižvelgta. Galima rengti ir siųsti raštus, tačiau ligonių kasos nuosekliai vengia sprendimų. Todėl šiuo atveju vienas veiksmingiausių instrumentų lieka viešumas“, – teigė vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Algirdas Pūras.
Anot jo, praktikoje susiklosčiusi specializuotų ambulatorinių paslaugų finansavimo ir kvotų paskirstymo sistema lemia, jog dalis paslaugų koncentruojamos ribotame skaičiuje įstaigų. Vienoje įstaigoje kvotos suteikiamos, tačiau realus paslaugų suteikimo mastas ne visuomet atitinka nustatytas apimtis, o kitai viešajai gydymo įstaigai galimybė sudaryti sutartį apskritai nesuteikiama. Dėl to susidaro dirbtiniai paslaugų prieinamumo ribojimai, ilgėja laukimo eilės, o pacientai, negalėdami gauti paslaugų viešajame sektoriuje, yra priversti kreiptis į privačias gydymo įstaigas ir už paslaugas mokėti savomis lėšomis.
„Akivaizdus pavyzdys – situacija, kai įstaigos yra sudariusios sutartis su VLK, tačiau realiai pulmonologijos ir nefrologijos paslaugos mieste teikiamos tik keliose įstaigose. Remiantis VLK viešai prieinamais duomenimis, sutartis su ligonių kasa dėl pulmonologijos paslaugų yra sudariusios 11 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau šiuo metu nemokamai šias paslaugas galima gauti tik dviejose viešosiose gydymo įstaigose. Dėl nefrologijos paslaugų sutartis yra sudariusios septynios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau faktiškai nemokamos paslaugos teikiamos tik trijose jų“, – atkreipia dėmesį A.Pūras, pabrėždamas, kad būtent Klaipėdos mieste susiklostė tokia situacija, kai dalis specializuotų paslaugų faktiškai koncentruotos vienoje ar keliose įstaigose, su kuriomis sudarytos sutartys, nors miesto gyventojų poreikiai yra akivaizdžiai didesni.
Didelį minėtų paslaugų poreikį patvirtina patys gydymo įstaigos specialistai. Gydytoja dietologė įstaigoje – tikras aukso grynuolis. Ji tiek vaikus, tiek suaugusius poliklinikoje konsultuoja dietinės mitybos klausimais, esant antsvoriui, mitybos nepakankamumui, alergijoms ar maisto netoleravimui, sergant nutukimu, valgymo sutrikimais, virškinamojo trakto, endokrininės sistemos, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, po skrandžio ir žarnyno operacijų.
„Vis dėlto daugelis žmonių ateina su baime, kiek už tai reikės mokėti. Netgi būna atvejų, kad paslaugos atsisako, sužinoję, kad ji mokama. Konsultacija kainuoja 35 eurus ir 81 centą, privačiame kabinete tokia paslauga, aišku, kainuoja bent keliskart daugiau, tačiau pacientams ir tokia suma nėra priimtina, kai viešajame sektoriuje tikisi paslaugas gauti nemokamai“ – pasakoja gydytoja dietologė Mantė Vaitelienė. Ji Klaipėdoje – vienintelė dietologė, konsultuojanti vaikus. Tokios specialybės gydytojai dirba tik Vilniuje ir Kaune.
„Lietuvoje mūsų vos 40“, – patikslina M.Vaitelienė. Pas ypač retos specialybės gydytoją tėvai vaikučius dažniausiai atveda dėl valgymo sutrikimų, antsvorio, nutukimo. Pastaroji problema šalyje, anot jos, sparčiai didėja.
„Nesmagu, kai prieš pacientą tenka nulenkti galvą ir priminti, kad už paslaugą teks mokėti. Ypač žinant, jog valgymo sutrikimai ir su tuo susijusios ligos reikalauja pastovios, ilgalaikės priežiūros. Pasakyti pacientui, kad reikės ir vėl sugrįžti, paskirti tyrimus, kurie taip pat mokami, kelia didelę įtampą, nepatogumą. Mane, kaip specialistę, tai labai riboja“, – nusivylusi sistema kalba gydytoja dietologė Mantė Vaitelienė, neslepianti, jog privatus sektorius ją nuolat vilioja dirbti pas save.
„Džiaugiuosi geromis darbo sąlygomis, palankia atmosfera, tad išeiti į privatų sektorių nesvarstau“, – kas daro įtaką tęsti darbą Klaipėdos miesto poliklinikoje, įvardija gydytoja.
Paslaugos vietoje– didelis privalumas
Galimybė gauti visas pirmines ir antrines sveikatos priežiūros paslaugas vienoje vietoje – didelis privalumas didinantis ambulatorinių paslaugų prieinamumą, kuris taip pat lemia išvengiamos hospitalizacijos rodiklius. Klaipėdos miesto poliklinikos vadovybė stengiasi, kad šios viešojoje gydymo įstaigoje būtų tik nemokamos. Kol kas tai ji vis bando įrodyti ir VLK.
„Sulaukiame pacientų skambučių, kodėl situacija nesikeičia ir paslaugos vis dar mokamos. Žmonės kreipiasi ir į ligonių kasas, primindami, kad viešosiose įstaigose paslaugos turėtų būti nemokamos. Nuolat ieškome sprendimų, kaip pajudėti iš šios situacijos“, – sakė poliklinikos direktoriaus pavaduotojas medicinai Algirdas Pūras.
Gyventojų nepasitenkinimą atlaikyti tenka ir poliklinikos registratūros darbuotojoms.
.JPG)
„Pacientai, jei išgirsta, kad paslaugos mokamos, būna pilni nuostabos. Paaiškiname jiems, kad ligonių kasos šiuo metu nesuteikia mums galimybės teikti paslaugų kitaip. Pirmiausia paciento klausiu, ar jis turi siuntimą, jei taip – visuomet patikinu, kad mokamų paslaugų neprivalo eiti pas mus. Pasirinkti gali ir kitą gydymo įstaigą. Net ir kontaktus duodame“, – sako apylinkės administratorė Jurgita Kryžinauskienė.
Vos kelių savaičių kūdikį sūpuojanti jauna šeima laukia vizito pas vaikų ligų gydytoją ir vaikų pulmonologę Saulę Loiodicę. Paslaugos mokamos, vis dėlto tai, kad sukurta paslaugų infrastruktūra sutelkta vienoje vietoje – didelis pliusas, tad su pastarąją situacija susitaikė.
„Kur mums daugiau blaškytis?“ – kai kūdikėliui blogai, pagalbos reikia čia ir dabar, tėvai sutinka atiduoti paskutinius pinigus.
.JPG)
Vaikų ligų gydytoja ir vaikų gastroenterologė Rasa Rakauskienė pacientus gatroenterologinėms konsultacijoms taip pat priima tik mokamai: „Ligonių kasų įsitikinimu, tokioms paslaugoms nėra poreikio. O konsultacijų pas mane atvyksta pacientai ir iš Tauragės, Marijampolės, Mažeikių, Telšių. Jiems pasirinkimas tik vienas – Klaipėda arba Šiauliai. Pacientų daugėja, kasdien jų sulaukiu bent po tris.“
„Vaikų gastroenterologų Klaipėdoje vos keli. Ir šie jau pensijoje. Viena jų jau buvo beišeinanti, bet administracija sulaikė dėl didelio paslaugų poreikio. Pacientai mokamoms konsultacijoms registruojasi, kadangi nori pakliūti pas specialistus greičiau. Ne kiekvienas, kai yra ūmi problema, skausmas, gali laukti dvi tris savaites. Tėvai nebežiūri, mokama paslauga ar ne, – nori tik kuo greičiau patekti pas specialistą. Kūdikius nuolat vargina įvairios problemos: diegliukai, svorio neaugimas, maitinimo problemos. Jauni tėveliai turi daug klausimų“, – kalba R.Rakauskienė.
Nors vaikų gastroenterologo paslaugos yra mokamos, gydytojai, matydami poreikį, neatsisako pas gydytoją prirašytų jaunųjų pacientų pakonsultuoti nemokamai, nors pacientai kreipėsi tik pediatrijos klausimais.
„Tai nesąžininga. Kodėl reikia dirbti vogčiomis? Jei yra šių paslaugų poreikis, turėtų būti oficialiai įforminamas ir apmokamas ligonių kasų. Specialistas, įdėjęs tiek daug pastangų, kad gautų licenciją, turi ją pašluoti po kilimėliu? Jei nesuteiksime platformos specialistams veikti, jų neteksime. Kad specialistas galėtų licenciją pratęsti, turi išdirbti pakankamą valandų skaičių. O vaikų ligų gydytojų šiandien ieškoma su žiburiu. Mes turime – tik neleidžiame jiems veikti“, – ydinga sistema piktinasi A.Pūras.
„Kartais atrodo, kad valdžia siekia, jog kuo daugiau gydytojų išeitų dirbti į privatų sektorių“, – apie priežastis neapmokėti ypač paklausių paslaugų svarsto pašnekovas.
A.Pūras neatlyžta – jo įsitikinimu, poliklinikos minimų specialistų integravimas turėtų ne tik aiškią praktinę, bet ir sisteminę naudą. Būtų užtikrintas realus komandinis darbas tarp šeimos gydytojų ir antrinio lygio specialistų, sprendimai būtų priimami operatyviau, mažėtų perteklinių siuntimų bei pakartotinių konsultacijų poreikis. Dalis atvejų galėtų būti išsprendžiami ambulatoriškai, taip mažinant hospitalizacijų, skubiosios pagalbos ir brangių stacionarinių paslaugų poreikį. Be to, paslaugų teikimas vienoje įstaigoje sudarytų sąlygas tęstinei paciento stebėsenai, efektyvesniam tyrimų koordinavimui ir racionalesniam diagnostinių išteklių panaudojimui. Tai taip pat stiprintų viešojo sektoriaus konkurencingumą.
Netenka galimybės peržiūrėti atlyginimo
Iš VLK Klaipėdos miesto poliklinika nemalonių žinių sulaukė ir daugiau: šiemet jiems siūlyta finansinė ligonių kasų sutartis – dar mažesnė nei pernai. J.Sąlyga atkreipia dėmesį, kad sutarties su ligonių kasomis projekte neatsižvelgta į finansavimo poreikį 2026 metų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Nors Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad padidinus Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, Vyriausybė 2025 m. įsipareigoja, o nuo 2026 m. siekia skirti papildomas lėšas LNSS įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti, pateiktame projekte, anot J.Sąlygos, tai neatsispindi.
Nėra projekte numatytos lėšos kompensacijoms profsąjungos nariams už kartą per metus papildomas septynių dienų atostogas: dvi – savišvietai, tris – sveikatinimuisi, taip pat dvi papildomas dienas prie atostogų.
J.Sąlygą atviras – taip, kaip buvo Vyriausybės įsipareigota, darbuotojams atlyginimų padidinti nebus galimybės. Situaciją dar labiau komplikuoja trumpas derybų terminas ir skubinimas pasirašyti sutartį. „VLK buvo daromas spaudimas kuo greičiau pasirašyti sutartį, argumentuojant, kad neliks teisinio pagrindo apmokėti paslaugas. Tokia praktika labiau primena spaudimą nei konstruktyvų dialogą“, – teigė J.Sąlyga.
Investuoja ir savivaldybė
.JPG)
Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu įgyvendina projektą „Sveikatos centro teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas“, kurio metu modernizuojamas poliklinikos pastatas ir kuriama infrastruktūra pirminėms, antrinėms ambulatorinėms, dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir kitoms paslaugoms teikti. 2026-2028 m. laikotarpiu savivaldybė numato investuoti daugiau kaip 12 mln. Eur. Papildomai 2026 metais planuojama dienos chirurgijos įrangą bei mamografo su tomosintezės funkcija įsigyti.
Kadangi savivaldybė prisiima reikšmingą finansinę atsakomybę modernizuodama infrastruktūrą bei stiprindama paslaugų kokybę ir prieinamumą Klaipėdos miesto gyventojams, iš VLK tikimasi sprendimų, kurie leistų realiai užtikrinti miesto gyventojams PSDF lėšomis apmokamas specializuotas paslaugas.
RĖMIMAS
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
