Praplovė skrandį ir išleido namo
„Žmogus kabinasi ant kaklo kilpą, o gydymo įstaigoje nėra jo kur paguldyti. Pasakoma, jog nėra vietų“, – piktinosi į redakciją paskambinęs vyras, kurio pastangos pagelbėti nuo alkoholizmo kenčiančiam artimam giminaičiui pasirodė bergždžios. Vyras skundėsi, kad praėjus penkiolikai metų, kai nuo alkoholio priklausomybės mirė ir jo dukra, sistema nė kiek nepagerėjo. Jo žodžiais, tiek policijos, tiek atsakingų institucijų reagavimas į pagalbos šauksmą – nulinis.
„Žmogus dieną prieš tai buvo išgėręs saują tablečių. Bet jam praplovė skrandį, o iš ryto paleido namo ir jiems nusispjauti, kad jis norėjo nusižudyti. Kam rūpi, kiek Lietuvoje kainuoja jauno žmogaus gyvybė”, – retoriškai klausia vyras giminaičiui nerasdamas tinkamos pagalbos.

Jis piktinasi, kad gydymo įstaigose, kuriose turėtų padėti priklausomybės kamuojamam žmogui kabintis į gyvenimą, iš specialistų tesulaukia abejingų komentarų: „kas čia tokio“, „visi jie taip kalba“, „visi jie narkomanai ir alkoholikai“... Vyras prisipažįsta, šioje vietoje ėmęsis kraštutinių priemonių: asmeninių ryšių, be kurių, jo žodžiais, šiandien reikalai nepajudėtų. „Turėdamas galimybių padėjau žmogui pakliūti, kur reikia, kad gautų pagalbą greičiau nei per du mėnesius“, – atviravo pašnekovas, kurio istorijos vedini nutarėme išsamiau pasidomėti apie priklausomybių gydymą šalyje.
 
Pagalba griežtai reglamentuota
Kaip aiškina Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė, nei jie, nei didžiosios miesto ligoninės ūmių būklių negydo. Tokią teisę sostinėje turi tik kelios specializuotos psichikos ligų gydymo įstaigos: Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vasaros gatvėje esantis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras bei Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Naujoje Vilnioje.

„Apimtam psichozės žmogui paprastai pagalbos ieško artimieji. Dažniausiai pasitelkiama greitoji pagalba, policija, kurie ir nukreipia tiksliai, kur gali pacientas gauti reikiamą pagalbą“, – aiškina A.Širvinskienė. Tiesa, jei pavysta. „Artimieji dažnai dalinasi, kad sunku ūmios būklės žmogų išvežti iš namų. Šie dažniausiai nesutinka, o greitoji tuo metu galbūt nemato tam tikrų psichozės požymių ir negali taip imti ir paciento išvežti. Yra šiokia tokia painiava, – pripažįsta A.Širvinskienė. – Viena vertus, gydymo įstaigas reglamentuoja teisės aktai, kad negali imti ir laikyti paciento, jei jis nesutinka, o psichozėje taip ir būna. Tai dar tenka įrodyti artimiesiems, greitajai, kad reikia žmogui pagalbos.“  
 
Jei bando žudytis – gulto iškart
Painiavos daugiau, nei atrodo. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Vasaros ligoninės atstovė spaudai Gabija Vitkevičiūtė sako, jog į jų gydymo įstaigą nepatenka pacientai, kenčiantys nuo priklausomybių. Čia gydomi pacientai, sergantys šizofrenija.
„Geriančių pas mus neveža. Veža į Naująją Vilnią arba į Priklausomybė ligų centrą. Kai yra intoksikacija, veža į toksikologijos skyrius. Mes neturime reanimacijos. Kai būna vadinamieji „balti arkliai“, žmogų lašinių pagalba atstato ir kelia į skyrių, jei yra motyvacija ir būtinybė gydyti. Bet dažniausiai tokie žmonės nenori gydytis“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Taigi, visa pagalba, ką tokiu atveju gauna – organizmo „išvedimą“ iš sunkios būklės ir „receptą“ namo. Atranką, ar pacientas atitinka ligoninės kriterijus, padaro greitosios pagalbos brigada.

„Greitoji žino, kur vežti. Jie paprastai mato, ar žmogus apsvaigęs nuo alkoholio ar ko kito. Jei pacientas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, gali ir pas mus atvežti, o jau tada budintis gydytojas sprendžia, ką su juo daryti. Pagal galimybes suteikia pagalbą. Tai jau kiti niuansai. Tai nėra masinis dalykas. Pacientų nuotaikos svyruoja. Jie sutinka gydytis atvežti, vėliau persigalvoja. Psichika – subtilus dalykas, o dar kai pavartoja psichotropinių medžiagų, nenuspėjama. Kiekvienas atvejis – individualus“, – kaip tvarkosi su pacientais, aiškina G.Vitkevičiūtė.

Paklausta, ar yra svertų, galinčių pacientą įtikinti ar net jėga priversti gydytis, specialistė atsako teigiamai: prievarta pacientai guldomi į stacionarą, kai sukelia pavojų aplinkiniams ir sau. Tokiais, anot pašnekovės, laikomi ir tie, kurie bando nusižudyti ar dalinasi suicidinėmis mintimis.
„Niekas net nesvarsto. Guldo iškart. Jei jau mato, kad reikalinga pagalba, tokio žmogaus neišleidžia, – kad ir vietų pacientams visada atsiranda teigia ji. – Tikrai sprendimas randamas. Nėra taip, kad žmogus išsako suicidines mintis ir jam nėra vietų. Tikrai yra dirbama kryptingai bei profesionaliai.“
Tiesa, specialistė nemano, kad yra problemų dėl gydytojų trūkumo – jų esą pakanka, o ir apie vietų stygių nereikėtų kalbėti, mat skyrius talpina 100-110 pacientų. Lovų poreikis, jei ir yra, nėra galimybių, kur jas statyti. Skyriai yra sename pastate, kuri yra kultūros paveldo objektas, todėl sąlygos darbui yra prastos.
 
Gali tekti palaukti ir kelis mėnesius
Savo ruožtu Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata aiškina, lengva patekti gydytis ar ne, priklauso nuo skyriaus pobūdžio: į abstinencijos skyrių patenkama lengviau – laukti reikia daugiausia dvi dienas, o štai Minesotos programos paslaugų gali tekti palaukti dvi savaites ar net kelis mėnesius.

„Sveikatos sistemoje visur yra eilės: ar pas kardiologą, ar pas neurologą, ar planinei operacijai gultis reikėtų. Taip yra visoje Europoje“, – kalba E.Subata. Maža to, Respublikiniame priklausomybių ligų centre, sako jis, dėl pastato remonto darbų Minesotos programos lovų skaičius sumažėjęs dramatiškai – nuo 26 iki 9...
Kaip aiškina Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio skyriaus direktorius Darius Mačiulis, pacientai, kurių būklė nėra ūmi, į gydymo įstaigos stacionarą, kuriame yra 28 lovos, patekti gali per savaitę ir greičiau. „Šiandien skyrius sausakimšas. Neturime nė vienos laisvos lovos. Eilėje laukia apie penkiolika pacientų. Penki iš jų nevartojantys, bet bijo, kad įvyks atkrytis, todėl gali palaukti. Kiti dešimt – prastesnės savijautos, bet gaus pagalbą pakankamai greitai, – situaciją komentuoja vadovas. – Ekstrinių atvejų neimame. Tokie pacientai vežami tiesiai į ligoninę, darome žaliuosius koridorius. Kitu atveju pacientas priimamas bendra tvarka – kitos išeities nėra.“

Turintys suicidinių minčių pacientai siunčiami į griežtesnio režimo skyrius. Kaip sako D.Mačiulis, suteikti pagalbą gali tik ligoninės priimamasis: „Jie įvertina situaciją. Jei mato, kad nėra grėsmės paciento sveikatai, mano, kad daugiau emocinis nuopuolis, palaiko dieną, dvi ir tada siunčia į mūsų skyrių. Stengiamės paimti kaip galima greičiau. Mes galime padėti, kai pacientas jau atsigavęs, neturi rimtų gretutinių ligų. Tarp ligoninės ir mūsų geras susikalbėjimas. Pacientą matome ir stengiamės niekad nepalikti. Jei skambina jau po darbo valandų, pasiūlome kreiptis į ligoninės priimamąjį, raginame nebijoti, kad šiems ten būtų suteikta būtinoji pagalba. Kitą kartą ir artimieji skambina klausti, ką daryti, stengiamės ką nors rekomenduoti.“

---

 
Komentarai
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė:

- Pacientus, apimtus alkoholinės psichozės, dažniausiai vežame į psichiatrijos ligoninės priėmimą. Jei kviečiantysis kviesdamas greitąją sako, kad tai jau panašu į psichikos sutrikimą, visada į tokius kvietimus vyksta ir policijos pareigūnai.
Atvejų pasitaiko įvairių. Būna, kad sutinka su medikais ir nesipriešina išvežami, bet esant pasipriešinimui – sprendžia medikai, ar jį reikia gabenti į psichiatriją, ar ne. Jei žmogus pavojingas aplinkai ir kelia pavojų sau – daužosi, agresyviai elgiasi, gadina turtą, būsenų pasiekia tokių, kad bando iššokti per langą – tokiais atvejais taikomos priverstinės priemonės: policija padeda greitajai pagalbai pacientą gabenti į ligoninės priėmimo skyrių.

---

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys:

- Situacija su priklausomybių gydymu yra sudėtinga. Jau prieš kelerius metus buvo konstatuota, kad psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimas – ypač opi problema. Pripažįstu, kad šioje sveikatos srityje turime daug trūkumų. Pripažįstu ir tai, kad dar nėra pavykę rasti gerų sprendinių. Belieka viltis, kad dvidešimties gydymo įstaigų tinklas, kur galima gauti stacionarines gydymo paslaugas, bus naudingas. Dabar gydymo paslaugas galima gauti ne tik Vilniuje, bet ir šalia namų. Kita opi problema kalbant apie priklausomybes – specialistų trūkumas. Nėra pakankamo psichiatrų skaičiaus.

---

 
Tarp kitko
Valstybės kontrolės atliktas tyrimas parodė, 43 proc. gydymo įstaigų, turėjusių teisę teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamų paslaugų 2019–2022 m. neteikė. 38 proc. apklaustų įstaigų informavo neteikiančios psichikos ar elgesio sutrikimų gydymo paslaugų dėl specialistų trūkumo. 45 proc. gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės, patyrė sunkumų ją gaudami, nes tokios paslaugos neteikiamos ten, kur jie gyvena.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!