Ateitis be gimdos kaklelio vėžio: ar tai įmanoma?

www.lsveikata.lt
2019-01-21
Gimdos kaklelio vėžys kasmet paliečia 530 tūkst. moterų pasaulyje ir dažniausiai pražudo beveik pusę jų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išsikėlė tikslą daryti viską, kad šie skaičiai drastiškai sumažėtų ir kiekviena mergaitė pasaulyje būtų apsaugota nuo gimdos kaklelio vėžio.
Ateitis be gimdos kaklelio vėžio: ar tai įmanoma?
Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu vis dar yra vienas didžiausių visoje Europoje, remiantis oficialiais 2018 metų duomenimis, sergamumas buvo 431 atvejis per metus, mirtingumas – 209 atvejai per metus.

Už revoliucinį atradimą, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), 2008 m. vokiečių virusologui Harald zur Hausenui buvo paskirta Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje.
Šis atradimas sukėlė perversmą gimdos kaklelio vėžio prevencijoje ir šiandien skiepai nuo ŽPV gali padėti išvengti šios onkologinės ligos. PSO paskelbė apie galimą globalų gimdos kaklelio vėžio eliminavimą ir iškėlė tikslą visoms šalims, kad kiekviena mergaitė pasaulyje būtų paskiepyta, o kiekviena moteris virš 30 metų – ištirta ir gydoma dėl ikivėžinių ligų.
2008 m. vakcina pradėjus skiepyti moteris Jungtinėje Karalystėje, per 8 metus stebimas vakcinoje esančių ŽPV tipų paplitimo sumažėjimas 80 proc. skiepytų moterų tarpe lyginant su neskiepytomis. Panašūs rezultatai stebimi Švedijoje, Olandijoje, Škotijoje ir kitose šalyse.

JAV 1999-2015 m. laikotarpiu stebimas gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičiaus mažėjimas tarp 15-20 m. amžiaus moterų – 7,7 proc., o 21-24 m. amžiaus – 5,1 proc.
 

„Medicinos inovacijos ir progresas padėjo eliminuoti raupus, dabar atėjo eilė gimdos kaklelio vėžiui. Šiandien tam turime visas galimybes. Lietuva, kaip ir kitos šalys, palaiko tokią PSO iniciatyvą. Nuo 2016 m. skiepai nuo ŽPV mūsų šalyje kompensuojami visoms 11 metų mergaitėms, todėl reikia sekti pažangių šalių pavyzdžiu ir pasirūpinti, kad kiekviena jų būtų paskiepyta“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

 
Šiandien Lietuvoje moterims ir mergaitėms jau yra galimybė pasirinkti vieną iš trijų vakcinų. Į kompensuojamo amžiaus grupę nepatenkančioms merginoms gydytoja prof. Žana Bumbulienė rekomenduoja rinktis tą vakciną, kuri gali užtikrinti didžiausią apsaugą.
„Renkantis nekompensuojamą vakciną reikia pasidomėti, nuo kokių ŽPV tipų skiepas apsaugo, kadangi jų apsaugos apimtys skiriasi. Ketinant investuoti į savo arba dukros sveikatą, reikėtų rinktis didžiausias apsaugos galimybes turinčią vakciną, kuri ateityje padės išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitų ligų“, – tikina prof. Ž.Bumbulienė.
 
Medikės teigimu, efektyviausia skiepyti mergaites nuo 9 iki 13 metų, nes tada yra geriausias imuninis atsakas, todėl užtenka dviejų skiepų dozių ir yra užtikrinama apsauga nuo ŽPV iki pirmųjų lytinių santykių.

ŽPV sukeliami pokyčiai vystosi tik po ilgalaikio viruso buvimo organizme, todėl paskiepijus mergaitę ankstyvame amžiuje, ją galima apsaugoti nuo ligų, kurios galėtų būti diagnozuojamos ir po 20 metų.
 

„Siekiant eliminuoti gimdos kaklelio vėžį, ir vyresnio amžiaus moterims yra labai svarbu ne tik išsitirti, bet ir pasiskiepyti nuo ŽPV, kadangi vakcina apsaugo nuo viruso tipų, kurių dar neturėjote bei pakartotino užsikrėtimo“, – sako prof. Žana Bumbulienė.

 
Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu vis dar yra vienas didžiausių visoje Europoje, remiantis oficialiais 2018 metų duomenimis, sergamumas buvo 431 atvejis per metus, mirtingumas – 209 atvejai per metus. Todėl siekiant sumažinti šios ligos atvejų skaičių ir prisidėti prie PSO iškeltų tikslų įgyvendinimo, prevencija yra labai svarbi.

 
Apie Inovatyvios farmacijos pramonės asociaciją (IFPA) 
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) veiklą pradėjo 1997 m. spalį. Šiuo metu IFPA priklauso 17 narių – inovatyvių farmacijos kompanijų ir jų atstovybių, registruotų Lietuvoje. Tai bendrovės, kuriančios naujus, patentinius vaistus ir propaguojančios etinius veiklos principus. 2017 m. IFPA narės investavo 41,4 mln. eurų, kurie buvo skirti klinikiniams tyrimams, socialiniams projektams ir edukacijai bei mokesčiams Lietuvoje. Nuo 2004 m. IFPA yra Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations) narė.
Plačiau apie asociaciją: www.ifpa.lt
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Odontologija – dar viena meno forma

    Odontologija – dar viena meno forma

    „Odontologija yra neatsiejama nuo meno. Tai linijos, simetrija, spalvos – tiesiog kitokia meno forma“, – s...
    Specialistai diskutavo, kaip aptikti vėžį anksčiau, nei jis prabyla

    Specialistai diskutavo, kaip aptikti vėžį anksčiau, nei jis prabyla

    „Gydau, ką matau, ir matau, ką gydau.“ Šis principas neapsiriboja branduoline medicina – jis atspindi vis...

    Budinti vaistinė


    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas sako, kad Lietuvos gyventojai pernai išleido apie 1,5 mlrd. eurų vaisti...
    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegali receptinių vaistų, ypač antibiotikų, prekyba – problema, apie kurią kalbama jau daugelį metų. Nors Lietuvoje antibi...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai sniegas tampa mirtinu išbandymu

    Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet šalis išgyveno tikrą žiemą – su gausiu sniegu, ilgai trukusiais šalčiais ir speiguotomis naktimis. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vieto...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Černobylio šešėlis driekiasi per kartas

    Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams po 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos, mokslininkai vėl grįžta prie vieno jautriausių klausimų – ar jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gali būti perduodamas iš tėvų vaikams. Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad tam tikri genetiniai pokyčiai gali būti aptinka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje
    Loreta Soščekienė Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje
    Netikiu, kad jums tikrai rūpi mažas gimstamumas Lietuvoje
    Jūratė Juškaitė Netikiu, kad jums tikrai rūpi mažas gimstamumas Lietuvoje

    Naujas numeris